Paulio Celano kalbos refleksijos

Paulio Celano (1920-1970) poezija – tikras skaitytojo išbandymas. Šios disertacijos autorė jau prieš pradėdama darbą gerai suvokė užduoties sudėtingumą ir tenkančią atsakomybę. Ne tik svetimžodžių ar jų vertinių, kurie virsta metaforomis, dalykinės kalbos leksikos (botanikos, geologijos, mineralogijos, medicinos), filosofijos, teologijos, psichoanalizės, literatūros istorijos ir teorijos terminų vartojimas Celano kūryboje lemia jos svorį. Sudėtingiausia perprasti jo mąstymo kalbą. Skaitytojui tenka balansuoti ant supratimo / nesupratimo tarpeklio. Celano tekstai daugiareikšmiai ir atviri, tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja interpretacijos ribos. Tekstų sluoksniai, reikšmės pjūviai ir nutylėjimai kelia interpretacinio pertekliaus ir klaidos grėsmę. Skaitant šią poeziją klausiama, kaip funkcionuoja poetinių tekstų apskritai ir šio autoriaus tekstų supratimas, kokias išankstines žinias reikia turėti, kad suprastum. Todėl nuspręsta bandyti skaityti Celaną, remiantis jo paties aiškinimais ir jo dialogo partnerių įžvalgomis.
Darbas skirtas kalbos problemos analizei Paulio Celano kūryboje. Tyrimo objektas – Paulio Celano tekstų metakalbinės ir metapoetinės refleksijos. Darbo tikslas – aptarti kalbos refleksijų aspektus Celano kūryboje.

Skaityti viską

Kai kurios briauninių grafų savybės

Diplominio darbo, magistro laipsniui įgyti „Kai kurios briauninių grafų savybės“ tikslas -apžvelgti grafų teorijos atsiradimo istoriją, panagrinėti grafų rūšis, savybes, veiksmus su grafais, pabandyti savarankiškai įrodyti kelias briauninių grafų savybes. Darbas susideda iš dviejų skyrių. Pirmajame skyriuje „Grafų tipai“ apžvelgiamos grafų teorijos istorinės aplinkybės, išdėstyta reikalinga teorinė medžiaga, apžvelgiamos grafų rūšys bei veiksmai su grafais, pateikiama grafų, iliustruojančių nagrinėjamas sąvokas, pavyzdžių. Antrajame skyriuje „Kai kurios briauninių grafų savybės“, remiantis pirmojo skyriaus medžiaga, pateiktos savarankiškai įrodytos teoremos.

Skaityti viską

Krūties vėžio gydymas chemoterapija

Krūties vėžys – pati dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje. Kasmet čia užregistruojama virš 1300 naujų krūties vėžio atvejų, o miršta apie 600 moterų [89]. Paskutiniais Europos vėžio registro EUROCARE 4 duomenimis, sergančiųjų krūties vėžiu išgyvenamumas per 5 metus yra 79 proc., Rytų Europos šalyse jis mažesnis už vidurkį, bet per pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 60 proc. iki 73,9 proc. Didėjanti pacienčių 5 metų išgyvenamumo tikimy¬bė siejama su įdiegta atrankine patikros programa ir ankstyva vėžio diagnos¬tika [165]. Tačiau nustačius ankstyvą ligos stadiją, ligos eiga ir prognozė gali būti nenuspėjama. Genetiniai ligonių skirtumai, įvairios genų mutacijų kom¬binacijos, naviko vystymosi eigoje atsirandantys ląstelių klonai su skirtingais pakitimais nulemia ligos eigą ir prognozę. Todėl atrandamos ir tiriamos nau¬jos DNR nukleotidų sekos, susijusios su tam tikrus požymius koduojančiais genais bei vadinamos molekuliniais žymenimis. Mokslininkai ieško naujų molekulinių žymenų ir tiria jau žinomų prognozinę ir predikcinę vertę, ka¬dangi šiuo metu gydymo individualizavimas atsižvelgiant į krūties vėžio prognozinius ir predikcinius veiksnius yra viena iš prioritetinių onkologijos krypčių.

Skaityti viską

Grigališkojo choralo tradicijos bruožai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Grigališkasis choralas yra daugiabriaunis reiškinys. Viena vertus, jis tyrinėtinas kaip muzikinis fenomenas, unikalus tuo, kad susiformavęs ansktyvųjų viduramžių Vakarų Europoje, savyje akumuliavęs ir sintezavęs daugiakultūrines senosios Romos civilizacijos bei įvairių Artimųjų Rytų kultūrų apraiškas, jis tebėra pilnai funkcionalus katalikiškos sakralinės muzikos reiškinys. Dar ankstyvaisiais viduramžiais kartu su Romos rito formavimusi ir plėtra, jis tapo svarbiausiu lotyniškosios krikščionybės liturginiu giedojimu1. Nepaisant įvairių istorinių virsmų, grigališkasis choralas iki šiol yra išsaugojęs savo pirminę ir esminę funkciją būti Romos liturgijos sudėtine dalimi, o tiksliau jos pagrindine muzikine išraiška2. Taigi jis prasme laikytinas ir muzikiniu-liturginiu fenomenu. Dar daugiau, iš esmės visos šio giedojimo formos ir žanrai yra ne tik glaudžiai susiję su Romos liturgija, bet ir tiesiogiai iš jos atsiradę bei su ja formavęsi, o kartu nemažai įtakos turėję ir pačiai šios liturgijos raidai3. Pagaliau, tai yra kompleksinis religinis, kultūrinis ir istorinis fenomenas, susiformavęs tam tikromis istorinėmis-kultūrinėmis sąlygomis apibrėžtoje geografinėje erdvėje, kurio galutinei išraiškai nemažai įtakos turėjo ir istorinės-politinės aplinkybės. Nors veikiausiai pradžioje plėtojęsis Romoje V-VII a., šis giedojimas galutinai susiformavo VIII-X a. Karolingų imperijos erdvėje. Būtent čia iš dalies dėl politinių, iš dalies dėl ideologinių priežasčių Karolingams perėmus Romos liturgiją kartu su giedojimu4, pastarasis po sudėtingo transmisijos, recepcijos, redagavimo ir perkūrimo proceso įgavo daugiau ar mažiau išbaigtą pavidalą5. Vėliau, per X¬XV a. kartu su lotyniškąja krikščionybe (ar rekonkista Ispanijoje) ir Romos ritu jis plito po visą viduramžių Europą, galiausiai ir toliausiai į Rytus įžengęs bei išplitęs Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje.

Skaityti viską

Švenčionių apskrities bajorų padėtis xix a. pirmojoje pusėje

Bajoro terminas naudojamas daugiausiai kalbant apie LDK ir Lenkijos Karalystės kilminguosius. Žodis bajoras yra kilęs iš slaviško žodžio bojarin, o šis savo ruožtu kildinamas iš turkiškojo bojar, reiškiančio valdovo gvardijos karį. Šis žodis yra vartojamas iki šių dienų kai susidomėjimas bajorais nemažėja. Mokslininkai įvairias būdais stengiasi tyrinėti jų kilmę ir istoriją, nes tai yra sluoksnis, apie kurį išliko tikrai nemažai informacijos.

Skaityti viską

Laktulozė ir jos įtaka jogurto savybėms

Pateikiami laktulozės kaip medikamento ir prebiotinio maisto komponento vartojimo aspektai. Ištirta laktulozės sirupo įtaka jogurto fizikinėms, cheminėms, sineretinėms, juslinėms savybėms, klampiui bei jų pokyčiams produkto laikymo metu. Laktulozės sirupas buvo dedamas skirtingu technologijos proceso metu: į pieną prieš pasterizuojant, į raugiamą pieną ir į suraugintą produktą – prieš galutinai jį atšaldant. Nustatyta skirtinga jo įtaka produkto klampiui ir sineretinėms savybėms priklausomai nuo to, kurioje jogurto technologijos proceso stadijoje buvo pridedama sirupo. Laktulozės sirupą pridedant į pieną prieš pasterizuojant arba į raugiamą pieną, padidėjo pieno rauginimo trukmė. Jogurto mėginiai su laktuloze buvo malonaus kvapo, ryškesnio, turtingesnio skonio, vienalytės konsistencijos, blizgančiu paviršiumi ir buvo palankiau įvertinti negu mėginys be laktulozės. Jogurto laikymo metu vykstantiems jo savybių pokyčiams laktulozės sirupas įtakos neturėjo.

Skaityti viską

Demokratijos konsolidacija Lietuvoje

Demokratijos konsolidacija yra sudėtinė demokratizacijos proceso dalis, apibūdinanti naujai susikūrusios valstybės demokratijos būseną, išreiškiant ją per kokybės kriterijus, tokius kaip pilietinės visuomenės ar partinės sistemos būsena. Tuomet yra užduodamas klausimas – ar naujai susikūrusi demokratinė santvarka išsilaikys, ar neatlaikiusi įvairiausių spaudimų, grįš į autoritarinį režimą. Taip pat yra svarbus susikūrusios demokratijos kokybės klausimas. Aprašomuoju, lyginamuoju bei mokslinės analizės metodais buvo aprašytas demokratijos konsolidacijos teorinis aspektas bei susisteminti kriterijai, kuriais remiantis tolimesniuose skyriuose buvo atliekama kiekybinė bei kokybinė šių kriterijų analizė, paminint ir veiksnius bei prielaidas, kodėl būtent šie kriterijai buvo taikomi Lietuvos atvejui. Darbo objektas yra demokratijos konsolidacija Lietuvoje -jos istorija bei kokybės analizė. Darbo tikslui pasiekti buvo naudojami pripažintų autorių demokratizacijos kriterijai, pagal kuriuos buvo atlikta Lietuvos atvejo analizė. Darbo tikslas buvo išsiaiškinti, kokiame demokratijos konsolidacijos etape yra Lietuva ir ar šį procesą galima vadinti užbaigtu.

Skaityti viską

Bendravimo kompetencijų ugdymas specialisto rengime

Iš visų žmogaus savybių gebėjimas bendrauti yra pats svarbiausias. Bendraudami mes galime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame ar jaučiame. Tik bendraudami žmonės gali ugdyti kitus ir tobulinti save, mokyti ir mokytis. Be bendravimo neįmanomas joks profesinis pasirengimas ir tobulėjimas, negalima jokia kuriamoji veikla. XXI amžiaus iššūkiai Lietuvos visuomenei atveria naujas galimybes suvokiant, kad švietimas, ugdymo procesas yra visuomenės ir asmens kaitos pagrindinis veiksnys. Užtikrinant nacionalinių prioritetų išsaugojimą globalizacijos, integracijos, informacinių technologijų laikmetyje specialistų parengimas išlieka svarbiausia problema. Todėl dabar yra ypač aktualu rengti specialistus-odontologus, gebančius sukurti darnius santykius su pacientais, palaikyti darnią atmosferą gydymo procese. Tad jau studijų metu būtina ugdyti būsimųjų specialistų-odontologų bendravimo kompetenciją, kuri yra optimalaus jų bendravimo su pacientais, kolegomis pamatas.

Skaityti viską

Lietuvos pilys

Medinių pilių kraštas. Lietuvos pilys suvaidino svarbų vaidmenį kovų su kryžiuočiais epochoje, padėjo įtvirtinti ir išsaugoti Lietuvos valstybingumą, buvo svarbūs gynybiniai ir administraciniai centrai. Tai visų pirma pasakytina apie etninės Lietuvos pilis, nors Lietuvos valstybei priklausė ir didžiuliai Rusios plotai su juose buvusiomis pilimis, paveldėtomis dar iš Kijevo Rusios laikų.

Skaityti viską

Mokslo darbai ir informacija