Profesijos patarėjo kompetencijų ugdymas rengiant socialinius pedagogus

Vienas svarbiausių Lietuvos švietimo sie¬kių – padėti asmeniui ir visuomenei atsakyti į esminius dabarties iššūkius, padėti kuo plačiau pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis. Žinių visuomenės sąlygomis kiekvienas žmogus turi išmokti prisitaikyti prie rinkos pokyčių, pasirinkti pers¬pektyvią, individualius ir visuomenės poreikius atitinkančią profesiją.
Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metams nuostatose pabrėžiama, kad užtikrinant švietimo plėtotės veiksmingumą mokyklos atveriamos darbo rinkai, išplėtojamos socialinės ir kultūrinės funkcijos, taip pat įdiegiama profesinio infor-mavimo ir konsultavimo sistema. Parengti ir patvirtinti strateginiai dokumentai: Europos Tarybos rezoliucija dėl visą gyvenimą prieinamo orientavimo, Nacionalinė Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, Profesinio orientavimo strategija ir planas – numato profesinio orientavimo paslaugas pakreipti taip, kad jos prisidėtų prie visą gyvenimą trunkančių bendrųjų piliečių mokymosi ir karjeros gebėjimų ugdymo, integruoto į mokymo ir studijų programas. Valstybinės švietimo strate¬gijos 2003-2012 metams nuostatose pažymima, kad švietimas turi būti plėtojamas atsižvelgiant į Lietuvos visuomenei tenkančius naujus iššūkius ir atsiveriančias naujas galimybes: demokratijos ir rinkos ūkio plėtrą, globalizaciją, informacijos gausą, sparčią kaitą, visuomenės išsiskaidymą. Švietimas turi padėti asmeniui ir visuomenei atsakyti į šiuos iššūkius ir pasinaudoti naujomis galimybėmis.

Skaityti viską

ETD dokumentų plagijavimo patikra

Plagijavimas neabejotinai yra neigiamas akademinio gyvenimo reiškinys: plagijavimas pažeidžia autorių teises, menkina plagijuojančio studento moralę (žmonės, prisipažįstantys nesąžiningai mokęsi universitete, yra labiau linkę apgaudinėti ir darbinėje veikloje) , trukdo studento intelektualiniam ir profesiniam tobulėjimui, nes studentas neįgyja akademinių analizės ir vertinimo įgūdžių, nemoka panaudoti argumentų, neįgyja reikiamų žinių. Plagijavimas yra rimta akademinio pasaulio problema daugelyje šalių. Tačiau tai yra sudėtinga ir nelengvai sprendžiama problema. Jos rimtumą ir sudėtingumą rodo didelis socialinių bei akademinių tyrimų ir literatūros šia tema kiekis edukologijos literatūroje, yra pasirodę net tokios literatūros apžvalgų . BBC švietimui skirta skiltis BBC Education nuolat skelbia su plagijavimu susijusių naujienų . Su plagijavimo problema susiduria net ir geriausi universitetai: pvz., Oksfordo universitete naudojama elektroninė plagiato aptikimo programa, o plagiato reguliavimas yra įtrauktas į studijas reglamentuojančią politiką bei standartus ir laikomas studijų kokybės užtikrinimo dalimi.

Skaityti viską

Mirties bausmės restitucijos galimybė Lietuvoje

Mirties bausmė istorijoje žinoma nuo pačios priešistorės pradžios, nes žmogaus, kaip ir kiekvieno gamtos plėšrūno prigimtyje įsitvirtinęs gebėjimas atimti gyvybę kitam. Teisės sistema per amžių tradicijas turi valstybinį asmenų žudymo mechanizmą- mirties bausmę. Jos esmė- už tam tikras kriminalizuotas veikas valstybė suteikusi sau teisę atimti kaltininkui gyvybę. Kad būtų aiškios darbe minimos sąvokos, išaiškinsime žodį restitucija: tai [lot. restitutio – at(si)statymas, grąžinimas] 1. biol. pažeisto organizmo arba organo atsitaisymas, normalaus pavidalo atgavimas, pvz., regeneracija, reparacija; 2. med. išgijimas; 3. negaliojančio sandorio šalių turtinės padėties, buvusios iki jo sudarymo, visiškas arba dalinis atkūrimas; 4. turto, per karą neteisėtai paimto iš priešo teritorijos, grąžinimas pagal taikos sutartį arba kitą tarptautinės teisės aktą.

Skaityti viską

Konstanta (Constanta) miestas

Constanta – pagrindinis ir didžiausias rumunų uostas vakarinėje Juodosios jūros pakrantėje turintis apie 303,000 gyventojų, dabar yra svarbus kultūros ir ekonomikos centras. Ši gyvenvietė įkurta graikų kolonistų labai seniai, dar VIa. iki Kristaus ir buvo pavadinta Tomis. Tik Ia. iki Kristaus čia pradėjus šeimininkauti romėnams miestas buvo pervadintas i Constantia, romos imperatoriaus Constantin‘o garbei.

Skaityti viską

Paulio Celano kalbos refleksijos

Paulio Celano (1920-1970) poezija – tikras skaitytojo išbandymas. Šios disertacijos autorė jau prieš pradėdama darbą gerai suvokė užduoties sudėtingumą ir tenkančią atsakomybę. Ne tik svetimžodžių ar jų vertinių, kurie virsta metaforomis, dalykinės kalbos leksikos (botanikos, geologijos, mineralogijos, medicinos), filosofijos, teologijos, psichoanalizės, literatūros istorijos ir teorijos terminų vartojimas Celano kūryboje lemia jos svorį. Sudėtingiausia perprasti jo mąstymo kalbą. Skaitytojui tenka balansuoti ant supratimo / nesupratimo tarpeklio. Celano tekstai daugiareikšmiai ir atviri, tačiau tai nereiškia, kad neegzistuoja interpretacijos ribos. Tekstų sluoksniai, reikšmės pjūviai ir nutylėjimai kelia interpretacinio pertekliaus ir klaidos grėsmę. Skaitant šią poeziją klausiama, kaip funkcionuoja poetinių tekstų apskritai ir šio autoriaus tekstų supratimas, kokias išankstines žinias reikia turėti, kad suprastum. Todėl nuspręsta bandyti skaityti Celaną, remiantis jo paties aiškinimais ir jo dialogo partnerių įžvalgomis.
Darbas skirtas kalbos problemos analizei Paulio Celano kūryboje. Tyrimo objektas – Paulio Celano tekstų metakalbinės ir metapoetinės refleksijos. Darbo tikslas – aptarti kalbos refleksijų aspektus Celano kūryboje.

Skaityti viską

Kai kurios briauninių grafų savybės

Diplominio darbo, magistro laipsniui įgyti „Kai kurios briauninių grafų savybės“ tikslas -apžvelgti grafų teorijos atsiradimo istoriją, panagrinėti grafų rūšis, savybes, veiksmus su grafais, pabandyti savarankiškai įrodyti kelias briauninių grafų savybes. Darbas susideda iš dviejų skyrių. Pirmajame skyriuje „Grafų tipai“ apžvelgiamos grafų teorijos istorinės aplinkybės, išdėstyta reikalinga teorinė medžiaga, apžvelgiamos grafų rūšys bei veiksmai su grafais, pateikiama grafų, iliustruojančių nagrinėjamas sąvokas, pavyzdžių. Antrajame skyriuje „Kai kurios briauninių grafų savybės“, remiantis pirmojo skyriaus medžiaga, pateiktos savarankiškai įrodytos teoremos.

Skaityti viską

Krūties vėžio gydymas chemoterapija

Krūties vėžys – pati dažniausia moterų onkologinė liga Lietuvoje. Kasmet čia užregistruojama virš 1300 naujų krūties vėžio atvejų, o miršta apie 600 moterų [89]. Paskutiniais Europos vėžio registro EUROCARE 4 duomenimis, sergančiųjų krūties vėžiu išgyvenamumas per 5 metus yra 79 proc., Rytų Europos šalyse jis mažesnis už vidurkį, bet per pastarąjį dešimtmetį padidėjo nuo 60 proc. iki 73,9 proc. Didėjanti pacienčių 5 metų išgyvenamumo tikimy¬bė siejama su įdiegta atrankine patikros programa ir ankstyva vėžio diagnos¬tika [165]. Tačiau nustačius ankstyvą ligos stadiją, ligos eiga ir prognozė gali būti nenuspėjama. Genetiniai ligonių skirtumai, įvairios genų mutacijų kom¬binacijos, naviko vystymosi eigoje atsirandantys ląstelių klonai su skirtingais pakitimais nulemia ligos eigą ir prognozę. Todėl atrandamos ir tiriamos nau¬jos DNR nukleotidų sekos, susijusios su tam tikrus požymius koduojančiais genais bei vadinamos molekuliniais žymenimis. Mokslininkai ieško naujų molekulinių žymenų ir tiria jau žinomų prognozinę ir predikcinę vertę, ka¬dangi šiuo metu gydymo individualizavimas atsižvelgiant į krūties vėžio prognozinius ir predikcinius veiksnius yra viena iš prioritetinių onkologijos krypčių.

Skaityti viską

Grigališkojo choralo tradicijos bruožai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Grigališkasis choralas yra daugiabriaunis reiškinys. Viena vertus, jis tyrinėtinas kaip muzikinis fenomenas, unikalus tuo, kad susiformavęs ansktyvųjų viduramžių Vakarų Europoje, savyje akumuliavęs ir sintezavęs daugiakultūrines senosios Romos civilizacijos bei įvairių Artimųjų Rytų kultūrų apraiškas, jis tebėra pilnai funkcionalus katalikiškos sakralinės muzikos reiškinys. Dar ankstyvaisiais viduramžiais kartu su Romos rito formavimusi ir plėtra, jis tapo svarbiausiu lotyniškosios krikščionybės liturginiu giedojimu1. Nepaisant įvairių istorinių virsmų, grigališkasis choralas iki šiol yra išsaugojęs savo pirminę ir esminę funkciją būti Romos liturgijos sudėtine dalimi, o tiksliau jos pagrindine muzikine išraiška2. Taigi jis prasme laikytinas ir muzikiniu-liturginiu fenomenu. Dar daugiau, iš esmės visos šio giedojimo formos ir žanrai yra ne tik glaudžiai susiję su Romos liturgija, bet ir tiesiogiai iš jos atsiradę bei su ja formavęsi, o kartu nemažai įtakos turėję ir pačiai šios liturgijos raidai3. Pagaliau, tai yra kompleksinis religinis, kultūrinis ir istorinis fenomenas, susiformavęs tam tikromis istorinėmis-kultūrinėmis sąlygomis apibrėžtoje geografinėje erdvėje, kurio galutinei išraiškai nemažai įtakos turėjo ir istorinės-politinės aplinkybės. Nors veikiausiai pradžioje plėtojęsis Romoje V-VII a., šis giedojimas galutinai susiformavo VIII-X a. Karolingų imperijos erdvėje. Būtent čia iš dalies dėl politinių, iš dalies dėl ideologinių priežasčių Karolingams perėmus Romos liturgiją kartu su giedojimu4, pastarasis po sudėtingo transmisijos, recepcijos, redagavimo ir perkūrimo proceso įgavo daugiau ar mažiau išbaigtą pavidalą5. Vėliau, per X¬XV a. kartu su lotyniškąja krikščionybe (ar rekonkista Ispanijoje) ir Romos ritu jis plito po visą viduramžių Europą, galiausiai ir toliausiai į Rytus įžengęs bei išplitęs Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje.

Skaityti viską

Švenčionių apskrities bajorų padėtis xix a. pirmojoje pusėje

Bajoro terminas naudojamas daugiausiai kalbant apie LDK ir Lenkijos Karalystės kilminguosius. Žodis bajoras yra kilęs iš slaviško žodžio bojarin, o šis savo ruožtu kildinamas iš turkiškojo bojar, reiškiančio valdovo gvardijos karį. Šis žodis yra vartojamas iki šių dienų kai susidomėjimas bajorais nemažėja. Mokslininkai įvairias būdais stengiasi tyrinėti jų kilmę ir istoriją, nes tai yra sluoksnis, apie kurį išliko tikrai nemažai informacijos.

Skaityti viską

Mokslo darbai ir informacija