Bendravimo kompetencijų ugdymas specialisto rengime

Iš visų žmogaus savybių gebėjimas bendrauti yra pats svarbiausias. Bendraudami mes galime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame ar jaučiame. Tik bendraudami žmonės gali ugdyti kitus ir tobulinti save, mokyti ir mokytis. Be bendravimo neįmanomas joks profesinis pasirengimas ir tobulėjimas, negalima jokia kuriamoji veikla. XXI amžiaus iššūkiai Lietuvos visuomenei atveria naujas galimybes suvokiant, kad švietimas, ugdymo procesas yra visuomenės ir asmens kaitos pagrindinis veiksnys. Užtikrinant nacionalinių prioritetų išsaugojimą globalizacijos, integracijos, informacinių technologijų laikmetyje specialistų parengimas išlieka svarbiausia problema. Todėl dabar yra ypač aktualu rengti specialistus-odontologus, gebančius sukurti darnius santykius su pacientais, palaikyti darnią atmosferą gydymo procese. Tad jau studijų metu būtina ugdyti būsimųjų specialistų-odontologų bendravimo kompetenciją, kuri yra optimalaus jų bendravimo su pacientais, kolegomis pamatas.

Skaityti viską

Lietuvos pilys

Medinių pilių kraštas. Lietuvos pilys suvaidino svarbų vaidmenį kovų su kryžiuočiais epochoje, padėjo įtvirtinti ir išsaugoti Lietuvos valstybingumą, buvo svarbūs gynybiniai ir administraciniai centrai. Tai visų pirma pasakytina apie etninės Lietuvos pilis, nors Lietuvos valstybei priklausė ir didžiuliai Rusios plotai su juose buvusiomis pilimis, paveldėtomis dar iš Kijevo Rusios laikų.

Skaityti viską

Gajus Julijus Cezaris

Gajus Julijus Cezaris (Gaius Julius Caesar, 100-44 pr. Kr.). Cezaris buvo pirmasis romėnas , turėjęs teisę įspausti savo portrerą ant monetų , kaip tai darydavo graikų karaliai. Pagal šiuos portretus buvo identifikuota Tuskule, rasta marmurinė galva. Šis faktas itin svarbus vertinant Cezario asmenybę , kuri traktuojama labai skirtingai. Ar Cezaris buvo nuotykių ieškotojas – vienas iš daugelio tais laikais – kuris , žlungant Romos respublikai , siekė savo tikslų ir veržėsi prie valdžios? Ar įžūlus cinikas , nekenčiąs žmonių ir pasirengęs padaryti bet kokią niekšybę bei nusikaltimą , nepaisydamas jokių moralės normų?

Skaityti viską

Petro Cvirkos biografija

Petras Cvirka gimė 1909 metų kovo 12 dieną senoviniame Klangių kaime ant aukšto Nemuno skardžio į rytus nuo Veliuonos. Petras buvo vyriausias nemažame Cvirkiukų būryje. Greičiausiai iš tėvo – Kazimiero Cvirkos, Petras paveldėjo meninius gabumus. O būdą Petras paveldėjo iš mamos. Marija Cvirkienė buvo minkštaširdė. Pirmuosius ryškius įapūdžius į būsimojo rašytojo vaikystę atnešė pirmas pasaulinis karas.

Skaityti viską

Juodojo serbento uogos

Mūsų šalyje erškėčių vaisiai yra pagrindinė augalinė žaliava polivitaminiams sirupams gaminti. Pasirūpinti vitaminų žiemai galime ir patys, nelaukdami suaugusiųjų pagalbos. Prisirinkite erškėčių vaisių ir sudžiovinkite juos krosnyje arba keptuvėje ant plytos. Tiktai žiūrėkite, kad vaisiai neprisiliestų prie krosnies apačios. Nesuskrudinkite jų ir neperdžiovinkite. Sudžiovintus vaisius laikykite sausoje vietoje. O žiemą kiekvieną dieną užpilkite vieną valgomą šaukštą sausų vaisių stiklinę verdančio vandens, pavirinkite uždengtame inde dešimt minučių ir, neatidengę dangčio, palikite antpilą dviem ar keliom valandom pastovėti. Jei tokį antpilą gersite kasdien, užmiršite, ka reiškia persišaldymas.

Skaityti viską

Barokas

Barokas – meno kryptis, XVII a. – XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Pradėjo formuotis XVI a. pab. Italijoje (keitė vėlyvąjį renesansą ir manierizmą), XVII a. paplito daugumoje Europos šalių.
XVI a. pab. – XVII a. Europoje kuriamas naujųjų laikų menas, vyksta svarbūs pokyčiai valstybių ir politikos istorijoje, žmonių sąmonėje. Greta klasicizmo XVI – XVII a. suklesti ir barokas: literatūra, teatras, architektūra, skulptūra, tapyba, muzika, sukuriama baroko meno teorija, estetika.

Skaityti viską

Pavydas ir neištikimybė

Amerikiečių psichologai Deskuretas ir Geselis XX a. pradžioje identifikavo pavydą su pavyduliavimo jausmu. Jie neįžvelgė šių sąvokų skirtumų. Pasakymai „Aš pavydžiu, kai jis meilinasi kitai“ ir „Aš pavyduliauju, kai jis meilinasi kitai“ ir šiuo metu yra suvokiami dažniausiai identiškai, kaip tapatūs teiginiai. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne (V. ,1993. P. 351) sąvoka „pavyduliauti“ aiškinama taip: „liguistai įtarinėti mylimą žmogų dėl neištikimybės, jausti pavydą“. „Pavydo“ sąvoka turi dvi prasmes: 1. „Kartėlio jausmas dėl kitų pasisekimo, gerovės“. 2. „Kankinamas abejojimo jausmas dėl mylimo žmogaus neištikimybės“. Psichologiniame žodyne (V., 1993. P. 206) pavyduliavimu vadinama patologinė pavydo forma. Čia nenurodoma, kokio pavydo – dėl kito gerovės ar neištikimybės. Normatyviniai leidiniai aiškina, kad „pavydo“ sąvoka yra platesnė, o „pavyduliavimas“ yra tarsi šios sąvokos rūšis, turinti labiau neigiamą emocinį krūvį ir išreiškianti tik vyrų ir moterų santykius. Beje, ne bet kokius santykius, bet įtariamus vieno kitam neištikimybe. Pastarasis akcentas – įtarumas, netikrumas, abejojimas, faktų stoka – pavydą transformuoja į pavyduliavimą. Neargumentuoti būgštavimai ir įsivaizduojamas pavojus prarasti mylimą žmogų nulemia šiek tiek ironišką pavyduliautojo(–s) asmenybės vertinimą, tačiau pavyduliavimas perauga į neapykantą, kerštą, širdgėlą ar dar baisesnius išgyvenimus, jei abejonės dėl neištikimybės pasitvirtina.

Skaityti viską

Paauglių santykiai su bendraamžiais

Paauglystė – tai amžiaus tarpsnis nuo 11 – 12 iki 14 – 15 metų. Bet tai tik formalios paauglystės laiko ribos. Įvairiems vaikams jis gali prasidėti labai nebienodai. Jaunesniojo mokyklinio amžiaus pradžia yra aiškiai apibrėžta. Jaunesniojo moksleivio ypatumus, vystymąsi ryškiausiai sąlygoja nauja socialinė padėtis – jis pradeda lankyti mokyklą. Tuo tarpu paauglystė susijusi ne su naujomis sąlygomis, o su paties vaiko asmenybės pakitimais.
Paauglystėje keičiasi ir santykiai su bendraamžiais. Jau šio amžiaus tarpsnio pradžioje smarkiai išauga vaikų visuomeninis aktyvumas, pasireiškiantis ne tik troškimu būti kartu su draugais, bet svarbiausia – gyventi bendrais reikalais, būti aktyviu bendro gyvenimo dalyviu.

Skaityti viską

Anketa „Vienatvė – laisvė ar kančia?

Sunku būtų atrasti žmogų, kuris kada nors nebūtų jautęsis vienišas, nes šį jausmą mes puikiai žinome ir atpažįstame. Tačiau, kada vienatvė – tai atotrūkis ir poilsis nuo triukšmingo ir visą laiką skubančio pasaulio, o kada didžiulė kančia ir liūdesys -. daug sudėtingesnis klausimas. Norint į šį klausimą atsakyti, visų pirma reikia jį gerai išanalizuoti. Todėl aš, Kauno Technologijos Universiteto, Panevėžio filialo, vadybos ir administravimo fakulteto II kurso studentė V.Marozaitė, noriu išsiaiškinti, kada dažniausiai žmogus jaučiasi vienišas ir kas jam vienatvė – būdas pailsėti, pagalvoti ar priverstinis atsiskyrimas nuo supančio pasaulio.

Skaityti viską

Lietuvių kalbos kontrolinis testas

1-2 Argi nerūpi bent retsykiais sielą apvalyti?
2-4 Atleistas paties prašymu.
3-4 Bendrai aš su tavimi nenoriu kalbėti.
4-5 Darbuotojams teisėtai kyla abejonių dėl premijų skyrimo.
5-2 Gavau per šimtą litų.
6-3 Gi tu dar jaunas!
7-5 Irma nusipirko naujas šliures.
8-5 Iki vakaro turite patuštinti salę.
9-4 Iš to išeina, kad būtina sušaukti klasės susirinkimą.
10-1 Jei neklausysi, teks nuo tėvo.
11-3 Jeigu patikėsime žurnalistais, viskas buvo kitaip.
12-3 Jeigu seniesiems patinka melodingos dainos, tai jaunimui – tranki muzika.
13-5 Man patiko jūsų rutuliojama mintis.
14-1 Mums kalba nesirišo
15-5 Neatidžiai rašant, randasi įvairių klaidų.
16-4 Pasigydyk, kol tapsi sveikas.
17-5 Per du metus išėjome visą literatūros kursą.
18-3 Per neatidumą prasprūdo klaida.
19-5 Suk po kairei.
20-5 Šįsyk, reikia pastebėti, jau nepadarei grubios klaidos.

Skaityti viską

Mokslo darbai ir informacija