Nuolat augantis gyventojų skaičius, mokslinė pažanga, ekonominis vystymasis pasaulyje sukėlė spartų visuomenės poreikių, kurie neretai yra patenkinami aplinkos sąskaita, augimą. Intensyvus aplinkos teršimas bei gamtos išteklių naudojimas, sukėlę ekologinės krizės grėsmę, pastaraisiais dešimtmečiais tapo aktualiomis problemomis, kurias stengiamasi spręsti tiek tarptautiniu tiek nacionaliniu mastu. Tokių problemų sprendimas yra vienas pagrindinių aplinkos politikos uždavinių.

Siekiant vykdyti efektyvią aplinkos politiką tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvos Respublikoje yra imamasi įvairių priemonių užtikrinančių tinkamą žmonių sąveiką su aplinka. Temos aktualumą sąlygojantis veiksnys yra poreikis nagrinėti tokių priemonių, viena iš kurių yra aplinkosauginiai leidimai, efektyvumą, kad nuolat būtų įgyvendinama tinkamiausia aplinkos apsaugos sistema šalyje. Be to, tema yra aktuali ir tuo aspektu, jog aplinkosauginiai leidimai moksliškai nėra nagrinėjami kaip visuma, kadangi aplinkosauginiais leidimais reguliuojama daug skirtingų aplinkos sričių, į kurių analizes įtraukiamos tik atitinkamos leidimų rūšys.
Taigi šio tyrimo objektas yra Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos institucijų išduodamų leidimų visuma. Tyrimo dalykas šių leidimų pobūdis, jų išdavimo tvarka, funkcionavimo ypatumai bei leidimų sistemos efektyvumas.

Atsižvelgiant į šio darbo tyrimo objektą bei dalyką darbo tikslas yra išanalizuoti aplinkos apsaugos institucijų išduodamų leidimų teisinius bei praktinius aspektus, bei nustatyti jų funkcionavimo veiksmingumą.
Siekiant visapusiškai išnagrinėti temą ir pasiekti užsibrėžtą tikslą iškeliami tokie uždaviniai:
– Išanalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos institucijų išduodamų leidimų sistemą jos reglamentavimo lygmeniu;
– Išanalizuoti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos institucijų išduodamų leidimų praktinius aspektus;
– Nustatyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos institucijų išduodamų leidimų sistemos efektyvumą.

Šiame darbe keliama hipotezė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos institucijų išduodami leidimai yra efektyvi kontrolės priemonė, tenkinanti tiek kontroliuojamą veiklą vykdančius asmenis, tiek aplinkosauginius poreikius, bei užtikrinanti atitinkamą ekonominį efektyvumą.
Siekiant patvirtinti ar atmesti iškeltą hipotezę bei įgyvendinti šio darbo tikslą buvo naudojami teoriniai ir empiriniai tyrimo metodai. Buvo atlikta Lietuvos Respublikos teisės dokumentų, reglamentuojančių aplinkos apsaugos leidimų funkcionavimo tvarką, analizė. Taip pat statistinių duomenų tyrimas leidžiantis išnagrinėti praktinius aplinkosauginių leidimų aspektus. Ir aplinkos apsaugos ekspertų apklausa, kurios pagalba įvertinamas nagrinėjamų leidimų sistemos efektyvumas.

Darbas sudarytas iš įvado 3 skyrių, rekomendacijų, išvadų bei literatūros sąrašo. Šio darbo dėstomoji dalis struktūriškai susieta su sprendžiamais uždaviniais. Pirmajame skyriuje nagrinėjamas aplinkosauginių leidimų funkcionavimas pagal tai reglamentuojančius teisės aktus. Antrasis skyrius skirtas atskleisti praktiniams aspektams susijusiems su leidimų sistema, o trečiajame skyriuje pateikti apibendrinti aplinkos apsaugos ekspertų apklausos rezultatai, pagal kuriuos įvertinamas aplinkosauginių leidimų sistemos efektyvumas. Darbe naudojami sutrumpinimai: ES – Europos Sąjunga; LR – Lietuvos Respublika; AM – Aplinkos ministerija;
RAAD – Regiono aplinkos apsaugos departamentas; VAAI – Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija; LGT – Lietuvos geologijos tarnyba; TIPK – taršos integruota prevencija ir kontrolė; GINL – gamtos išteklių naudojimo leidimas.

1. LEIDIMŲ SISTEMOS TEISINIS REGLAMENTAVIMAS 1.1. Aplinkosauginių leidimų reglamentavimas Europos Sąjungoje

Aplinkosauginiai aspektai Europos Sąjungos politikoje užima svarbų vaidmenį, todėl ir aplinkosauginių veiksnių reglamentavimas yra viena iš aplinkosaugos politikos sričių.
Kalbant apie aplinkosauginių leidimų reglamentavimą Europos Sąjunga šalims narėms suteikia laisvę savarankiškai nuspręsti kokia leidimų sistema joms tinka labiausiai ir ją įsidiegti, remiantis principu, kad leidimu reglamentuota veikla nedarytų reikšmingos žalos aplinkai ir nebūtų viršijami aplinkosauginiai limitai [51].
Europos Sąjungos lygmeniu yra reglamentuojama taršos integruotos prevencijos leidimų sistema, kuri yra privaloma šalims narėms. Šią sistemą reglamentuoja tarybos direktyva 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės [48] bei iš dalies ją keičiantys teisės aktai:
– Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB dėl visuomenės dalyvavimo rengiant tam tikrus aplinkosaugos planus ir programas [43];
– Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB nustatanti prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos leidimais sistemą [44];
– Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1882/2003 [45].
Taršos integruotos prevencijos esmė yra tai, jog tarša turi būti sustabdoma ten, kur ji susidaro, kad būtų išvengta neigiamų padarinių aplinkai. Tarybos direktyvos 96/61/EB pagrindiniai principai yra:
– Integruotas požiūris;
– Geriausi prieinami gamybos būdai (GPGB);
– Lankstumas;
– Visuomenės dalyvavimas.
Taršos integruota prevencija privalo užtikrinti visapusišką aplinkos apsaugą.

1.2. Aplinkosauginių leidimų reglamentavimas Lietuvos Respublikoje

Už aplinkosauginių leidimų išdavimą bei kontrolę Lietuvos Respublikoje yra atsakinga Aplinkos ministerija bei jai pavaldžios institucijos, tai: Aplinkos apsaugos agentūra, valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, regionų aplinkos apsaugos departamentai, Lietuvos geologijos tarnyba, Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir kt.
Kadangi kontrolė per leidimus vykdoma daugelyje aplinkosaugos sričių teisinis reglamentavimas yra gana platus. Pagrindinis teisės aktas numatantis aplinkos apsaugos vykdymą Lietuvos Respublikoje yra aplinkos apsaugos įstatymas [1], remiantis šiuo įstatymu kuriama visa aplinkos apsaugą reglamentuojanti sistema.
Kalbant apie aplinkosauginių leidimų, kaip vieno iš būdų kontroliuoti aplinkosauginius aspektus, reglamentavimą pirmiausiai reikėtų paminėti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymą [3], kuriame reglamentuojama valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės sistema, numatomos kontrolę vykdančios institucijos, pareigūnai bei jų veiklos principai.
Kiti teisės aktai reglamentuojantys aplinkosauginius leidimus priskirtini atskiroms sritims įtraukiamoms į aplinkosauginį valdymą, tai gali būti: gyvosios gamtos apsauga, miškų apsauga, gamtos išteklių apsauga, žemės gelmių apsauga,
taršos integruota prevencija ir kontrolė bei kt. Taigi šių sričių valdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kiekvienu atveju numatyta ir kontrolės per leidimus sistema. Daugeliu atvejų konkrečios procedūros susijusios su leidimais nustatomos aplinkos ministro įsakymais.

Pagrindinė aplinkos apsaugos institucija LR yra Aplinkos ministerija, tad ir leidimų išdavime ji užima svarbią poziciją. Pirmiausia taip yra todėl, kad Aplinkos ministras daugeliu atvejų tvirtina leidimų išdavimo tvarką, kitoms aplinkos ministerijai pavaldžioms institucijoms, bei pati ministerija išduota tam tikrus leidimus.
Aplinkos ministerijos nuostatuose [20] nurodomos išduodamų leidimų rūšys, yra šios:
– leidimai ir sutikimai verstis veikla, kurios metu yra naudojami genetiškai modifikuoti organizmai (GMO) ir mikroorganizmai (GMM),
– nustatoma tvarka bei išduodami saugomų rūšių paėmimo iš gamtinės aplinkos leidimai.
Kalbant apie genetiškai modifikuotų organizmų valdymą LR atsakingoji institucija yra Aplinkos ministerija. Taip pat su šia veikla siejamos Sveikatos apsaugos ministerija, Žemės ūkio ministerija, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Yra išskiriami trys leidimų, susijusių su GMO tipai, tai yra:
1. leidimai apgalvotam GMO išleidimui į aplinką;
2. leidimai (sutikimai) GMO pateikimui į rinką;
3. leidimai ribotai naudoti GMM.
Bet koks GMO naudojimas yra griežtai reguliuojamas ES mastu, tad ir LR norint atlikti bet kokią veiklą reikia atlikti nustatytas procedūras ir gauti leidimą. Kiekvienu atveju yra būtinas rizikos aplinkai ir žmogaus sveikatai vertinimas. Norintis gauti vieną iš trijų leidimų fizinis ar juridinis asmuo dar prieš teikdamas paraišką aplinkos ministerijai turi atlikti šį vertinimą, pagal numatytus reikalavimus. Kartu su paraiška teikiamas pranešimas su reikalinga informacija priklausomai nuo pageidaujamo leidimo tipo. Gavusi reikiamus dokumentus aplinkos ministerija priima sprendimą dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo, atsižvelgiama ir į genetiškai modifikuotų organizmų valdymo priežiūros komiteto, GMO ekspertų komiteto bei suinteresuotų valstybės institucijų išvadas. Leidimo išdavimas taip pat turi būti suderintas su ES valstybėmis narėmis bei Europos bendrijų Komisija. Labai svarbus aspektas išduodant leidimus susijusius su genetiškai modifikuotais organizmais yra visuomenės informavimas. Nuo pat paraiškos pateikimo dienos visuomenė turi būti supažindinama su numatoma veikla, ji turi teisę teikti motyvuotus pasiūlymus aplinkos ministerijai dėl leidimo išdavimo ir jame numatytų veiklos sąlygų suteikimo, į kuriuos AM privalo atsižvelgti priimdama sprendimą dėl leidimo išdavimo.
Dar vienas svarbus aspektas, kuris galėtų būti siejamas su visuomenės informavimu yra AM kuruojama Genetiškai modifikuotų organizmų duomenų bazė. Šioje duomenų bazėje, publikuojamoje internete, kaupiama informacija susijusi su GMO, tame tarpe ir informacija apie LR išduotus leidimus.
Pagal duomenų bazėje esančius išduotų leidimų sąrašus [56] matome, jog iš viso yra išduoti tik 7 leidimai. Visi jie yra vienos rūšies – Leidimai ribotai naudoti GMM ir GMO. Dėl tokio leidimų pasiskirstymo galima būtų išskirti keletą priežasčių. Kaip viena svarbiausių turėtų būti Lietuvos pozicija GMO atžvilgiu, kuri buvo suformuota vyriausybės dar 2004 m ir nepakito iki šiol – Lietuvoje laikomasi atsargumo, tad akivaizdu jok veiklos įtraukiančios GMO yra ribojamos, leidimai neišduodami. Tuo tarpu LR išduoti leidimai ribotam GMO ar GMM naudojimui daugiausiai mokslo tikslams. Laikantis leidime numatytų apribojimų žala aplinkai ar žmonių sveikatai neturėtų būti padaryta, tad atitinka nustatytą Lietuvos požiūrį į GMO. Kita priežastis, ta kad GMO kaip produktus, ar kaip tam tikrų produktų sudedamąsias dalis yra leidžiama vartoti tuo atveju, jei jų naudojimas yra įteisintas ES, taigi daugeliu atvejų LR nebereikia išduoti leidimo.
Kita rūšis leidimų, išduodamų Aplinkos ministerijos yra saugomų rūšių gyvūnų, augalų ir grybų paėmimo iš gamtinės aplinkos leidimai [10] Čia minimos saugomos rūšys yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą bei nurodytos tam tikruose Europos Bendrijos svarbos sąrašuose. Norint gauti tokį leidimą paraiškoje reikalaujama tiksliai nurodyti kiek ir kokios rūšies egzempliorių bus paimama. Be to leidimas išduodamas tik tuo atveju jei neesant kito priimtino būdo siekiama išsaugoti rūšį, išvengti žalos ar mokslo bei mokymo tikslais, o nurodomas tikslas turi būti pagrįstas argumentais. Nors dėl leidimo išdavimo ar neišdavimo sprendimą priima Aplinkos ministerija, ji turi galimybę konsultuotis su Lietuvos raudonosios knygos komisija bei mokslo institucijomis. Priimti sprendimus dėl leidimo išdavimo ar panaikinimo aplinkos ministras yra įgaliojęs Aplinkos ministerijos sekretorių A. Spruogį. Po leidimo išdavimo AM apie tai informuoja atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentą. Ilgiausias leidimo galiojimo laikas – 4 mėnesiai. Pasibaigus leidimo galiojimui AM būtina pateikti ataskaitą su tiksliais duomenimis kiek ir kokių egzempliorių buvo paimta.

1.3.2. Aplinkos apsaugos agentūra

Aplinkos apsaugos agentūros pagrindinė paskirtis yra rinkti, analizuoti ir teikti patikimą informaciją apie aplinkos būklę, cheminių medžiagų srautus ir taršos prevencijos priemones bei užtikrinti vandens apsaugos ir valdymo organizavimą vandensaugos tikslams pasiekti. Viena iš aplinkos apsaugos agentūrai priskirtų funkcijų yra aplinkos valstybinės laboratorinės kontrolės vykdymas, tad ir leidimų šioje srityje išdavimas. Už šią veiklą agentūroje atsakingas Aplinkos tyrimų departamentas.
Aplinkos apsaugos agentūra išduoda leidimus laboratorijoms, galinčioms atlikti aplinkos ir jos taršos šaltinių laboratorinius matavimus. Leidimų išdavime taip pat dalyvauja Regionų aplinkos apsaugos departamentai, kurie vykdo laboratorijos vertinimą. Leidimą tyrimams atlikti norinti gauti laboratorija, paraišką ir reikiamus dokumentus pirmiausia pateikia RAAD, kuris juos patikrinęs, taip pat atlieka ir laboratorijos tikrinimą vietoje. Esant reikalui laboratorija turi pašalinti rastus trūkumus. Po vertinimo Aplinkos apsaugos agentūrai RAAD pateikia laboratorijos patikrinimo aktą, medžiagą leidimui bei vertinimo išvadą. Tuomet pati aplinkos apsaugos agentūra atlieka pateiktos medžiagos vertinimą ir tik tada priima sprendimą ar išduoti leidimą. Jei leidimas išduodamas, nusprendžiama kokius būtent tyrimus bus leidžiama atlikti. Tokiu atveju jei leidimą nori gauti aplinkos valstybinės laboratorinės kontrolės sistemai priklausančios laboratorijos sprendimus priima aplinkos ministro įsakymu skiriama komisija. Ji taip pat priima sprendimus dėl tokioms laboratorijoms išduotų leidimų sustabdymo ar panaikinimo. Tuo tarpu kitų laboratorijų kontrolę vykdo Aplinkos apsaugos agentūra bei Regionų aplinkos apsaugos departamentai, kurie periodiškai atlieka atitinkamus tikrinimus.
Visi laboratorijų tikrinimai leidimo išdavimo procese reikalingi tam, kad užtikrinti laboratorijų, norinčių atlikti tam tikrus tyrimus, atitinkamumą standarto LST EN ISO/IEC 17025 techniniams reikalavimams, sąlygojantiems atliekamų tyrimų patikimumą.

1.3.3. Regioniniai aplinkos apsaugos departamentai

Regionų aplinkos apsaugos departamentai savo veiklą vykdo remdamiesi teritoriniu pasiskirstymu, tad ir aplinkos apsaugos leidimų išdavimas skiriamas pagal jiems priskirtą teritoriją.
Regionų aplinkos apsaugos departamentų išduodami leidimai yra šie:
1. Leidimai įvežti į LR arba išvežti iš jos gyvūnus, jų dalis ir gaminius iš jų;
2. Leidimai prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų;
3. Leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų
vienete;
4. Licencijos medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti;
5. Leidimai reguliuoti bebrų populiacijos gausą;
6. Išvadas dėl populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo;
7. Leidimai žvejoti verslinės žvejybos įrankiais;
8. Leidimai naudoti žūklės plotus valstybiniuose vandens telkiniuose;
9. Leidimai mėgėjiškai žūklei;
10. Leidimai vandens lygiui keisti tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose;
11. Leidimai kirsti mišką;
12. Leidimai savavališkai iškirstiems medžiams ir krūmams augusiems miško žemėje, ir pagamintai apvaliajai medienai ištraukti arba išvežti;
13. TIPK leidimai.
Leidimai įvežti į LR arba išvežti iš jos gyvūnus, jų dalis ir gaminius iš jų bei leidimai prekiauti gyvūnais, jų dalimis ir gaminiais iš jų gali būti aptarti kartu, nes jų išdavimo procedūra reglamentuojama tomis pačiomis taisyklėmis [42]. Taip yra todėl, kad leidimo objektas yra tas pats, tai – gyvūnai, jų dalys ir gaminiai iš jų. Yra nustatytos kelios gyvūnų grupės kuriomis prekiaujant ar įvežant/išvežant reikalingi leidimai, tai pirmiausia į Lietuvos raudonąją knygą įrašytosios, taip pat nurodytos Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 B-D prieduose [49], bei tokios rūšys ar gyvūnai, kurie gali turėti žalingą ekologinį, ekonominį poveikį, sukelti ar pernešti ligas. Norint gauti vieną ar kitą leidimą reikia pateikti prašymą regiono, pagal juridinio asmens gyvenamąją vietą ar prekybos vietą, aplinkos apsaugos departamentui prašymą su duomenimis apie fizinį ar juridinį asmenį norintį gauti leidimą (vardas, pavardė, a. k, įm. pavadinimas, kodas, adresas ir kt.) bei duomenis apie rūšį, kuria bus prekiaujama ar ji bus įvežama ar išvežama (lietuviški bei moksliniai (lotyniški) pavadinimai, kiekis, laikymo sąlygos ir kt.) bei nurodomos visos prekybos vietos. Kartu su prašymu turi būti pateikti teisėtą gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įsigijimą patvirtinantys dokumentai. Šie duomenys reikalingi tam, kad būtų galima vykdyti valstybinę kontrolę. Regionų aplinkos apsaugos departamentai kiekvienais metais privalo pateikti ataskaitą Aplinkos ministerijai su tiksliais duomenimis apie išduotus leidimus. Kalbant apie šiuos leidimus Aplinkos ministerija turėtų būti paminėta ne tik leidimų išdavimo kontrolės aspektu – kai kuriais atvejais ji pati išduoda leidimus įvežti į LR arba išvežti iš jos gyvūnus jų dalis ir gaminius iš jų. Šią veiklą AM vykdo tuomet kai kalbama apie gyvūnų rūšis nurodytas Tarybos Reglamento (EB) Nr. 338/97 B-D prieduose, bei norint vežti gyvūnus įrašytuosius Į Lietuvos raudonąją knygą. Aplinkos Ministerija atsakinga už šiuos leidimus, nes yra paskirta Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos [47] valdymo institucija. Leidimų įvežti arba išvežti iš LR gyvūnus jų dalis bei gaminius iš jų kontekste vertėtų paminėti ir Muitinės departamentą prie LR Finansų ministerijos. Šiam departamentui teikiama informacija apie išduotus, pakoreguotus ar anuliuotus leidimus, kad būtų galima kontroliuoti gabenamų objektų pervežimą muitinėse.
Kita gana didelė su gyvosios gamtos apsauga susijusi leidimų grupė apima leidimus medžioklės srityje. Pirmiausiai tai yra leidimai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete. Tokį leidimą gali gauti juridiniai asmenys, kurių veikla susijusi su medžiokle, bei fiziniai asmenys atitinkantys tam tikrus reikalavimus, t. y. turintys medžiotojo bilietą, 5 metų medžiotojo stažą bei medžiotojo selekcininko kvalifikaciją. Šie reikalavimai medžiojamo ploto vieneto naudotojui keliami dėl to, kad jis galėtų tinkamai atlikti jam priskiriamas pareigas išduodant leidimą. Medžiojamojo ploto vieneto naudotojas privalo racionaliai naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius, saugoti juos nuo neteisėto naudojimo, vykdyti jų tyrimo darbus, taikyti biotechnines priemones ir kt. Be to, leidimui naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės ploto vienete gauti yra organizuojamas konkursas. Jį organizuoja regionų aplinkos apsaugos departamentai. Jie sudaro konkurso komisiją, kurioje yra RAAD, apskrities viršininko bei valstybinių miškų valdytojo atstovai. Ši komisija ir nusprendžia kuriam iš konkurso dalyvių bus suteiktas leidimas. Pagrindinis kriterijus yra dalyvio pasiūlyta didžiausia kasmetinė savanoriška įmoka į Aplinkos apsaugos rėmimo programą. Be savanoriškos įmokos Leidimo gavėjas įsipareigoja mokėti mokesčius už valstybinius gamtos išteklius. Už gautas lėšas vykdoma medžioklės plėtra, rengiami medžioklėtvarkos projektai, vykdomos tam tikros medžiojamųjų gyvūnų apsaugai bei jų daromai žalai išvengti skirtos priemonės. Žinoma, konkurso komisija taip pat tikrina ir konkurso dalyvio atitiktį nustatytiems, jau minėtiems medžioklės plotų vieneto naudotojo reikalavimams. Kai išrenkamas konkurso laimėtojas, sprendimas dėl leidimo išdavimo įforminamas Regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus įsakymu ir apie tai informuojama atitinkama savivaldybė. Tokio tipo leidimai išduodami ne trumpesniam nei 10 metų laikotarpiui. Jį gavęs fizinis ar juridinis asmuo privalo susitarti su žemės, kurioje yra medžioklės plotų vienetas savininku ar valdytoju dėl taikytinų biotechninių priemonių bei statytinų stacionarių medžioklės prietaisų. Kadangi medžioklės plotų vienetas gali būti tiek valstybiniame tiek privačiame žemės plote, kalbant apie leidimus, labai svarbus aspektas yra medžioklės plotų vienetų sudarymas. Medžioklės plotų vienetų sudarymo ar pakeitimo projektus rengia atitinkamos savivaldybės mero sudaryta komisija. Medžioklės plotų vienetai sudaromi laikantis medžioklėtvarkos principų. Juose turi būti užtikrinamas racionalus medžiojamųjų gyvūnų populiacijų valdymas, tinkama jų apsauga, saugus medžiojimas, vengiama medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos. Pagal plotą jis turi apimti ne mažiau nei 1000 ha vientisų medžioklės plotų., o jų ribos turi eiti aiškiomis gamtinėmis ar dirbtinėmis ribomis.
Taigi leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete įgalina leidimo turėtoją naudoti minėtuosius išteklius, bet kartu įpareigoja jį vykdyti numatytas sąlygas nemažoje teritorijoje.
Kiti leidimai susiję su medžiokle yra licencijos medžiojamiesiems gyvūnams
sumedžioti. Šias licencijas spausdina AM valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos užsakymu. Pagal reikiamą kiekį licenzijos išdalinamos regionų aplinkos apsaugos departamentams, šie paskirsto jas savivaldybių agentūroms. Iš čia medžioklės plotų vieneto naudotojai gali paimti nustatytą licencijų bei medžioklės lapų kiekį, juos užregistravus nustatytos formos žurnaluose, ir išduoti juos medžiotojams ar medžioklės vadovams. Vėlgi į medžioklės plotų vieneto naudotojo pareigas įeina pildyti išduotų licencijų ataskaitą ir nustatytais terminais pateikti ją agentūroms, bei grąžinti nepanaudotas licencijas.
Dar vieni leidimai susiję su medžiokle ir išduodami Regionų aplinkos apsaugos departamentų suteikia teisę reguliuoti bebrų populiacijos gausą. Turėdamas šį leidimą asmuo gali suardyti neefektyvią bebravietę. Šie leidimai aktualūs tuo atveju, jei norima bebravietę naikinti bebrų veisimosi laikotarpiu, t. y. nuo balandžio 2 d. iki liepos 31 d., kitu metų laikotarpiu leidimo minėtiems veiksmams atlikti nereikia. Dažniausiai tokie leidimai išduodami medžioklės plotų vieneto naudotojui, ar, jam raštiškai sutikus, kitam suinteresuotam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Regiono aplinkos apsaugos departamentas gali išduoti leidimą įvertinęs pateiktame prašyme nurodytą bebravietės likvidavimo priežastį. Jei leidimas išduodamas, atlikus bebravietės likvidavimą regiono aplinkos apsaugos departamentui teikiama ataskaita apie atliktus darbus, jis informaciją perduoda aplinkos ministerijai.
Galiausiai, leidimams susijusiems su gyvūnijos apsauga medžioklės srityje priskirti būtų galima RAAD išduodamas išvadas dėl populiacijos gausos reguliavimo tikslingumo. Tokią išvadą reikia gauti norint reguliuoti medžiojamųjų gyvūnų gausą, teritorijose, kurios nėra priskirtos medžiojamųjų plotų vienetams ir kuriose medžioti yra draudžiama, tai pavyzdžiui daugelyje saugomų teritorijų, sklypuose, jei žemės savininkas yra uždraudęs, ar teritorijos yra netinkamos medžioti dėl vietos sąlygų ir kt. Kaip ir daugeliu atvejų, norint gauti išvadą leidžiančią reguliuoti gyvūnų populiacijos gausą atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentui teikiamas prašymas, su fizinio ar juridinio asmens duomenimis, informacija apie rūšį, kurios gausą norima reguliuoti, norimų atlikti veiksmų tikslai, bei priemonės. Reguliuoti tam tikrų gyvūnų gausą yra tikslinga tuo atveju, jei tai, norima atlikti siekiant išvengti žalos florai, faunai, žmonių sveikatai ar žmogaus vykdomai ūkinei veiklai. Jei išduodama išvada yra teigiama, atlikus gausos reguliavimo veiksmus reikia pateikti ataskaitą išvadą išdavusiam regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris šią informaciją vėliau pateikia Aplinkos ministerijai.
Aptarus visus su medžiokle susijusius Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų išduodamus, leidimus, galima daryti išvadą jog ši sritis Lietuvos Respublikoje yra griežtai reguliuojama, pirmiausia per medžiojamųjų plotų vienetų naudotojus, kurie atlikdami savo pareigas įsitraukia į medžioklės sistemos Lietuvoje reguliavimą.
Kita svarbi leidimų sistema gyvosios gamtos apsaugos srityje yra susijusi su žuvininkyste. Išskiriama keletas žuvininkystės rūšių, tai verslinė, mėgėjiška bei specialioji. Norint užsiimti bent viena iš jų daugeliu atvejų reikia turėti leidimus, kuriuos kaip ir medžioklės srityje išduoda regionų aplinkos apsaugos departamentai. Svarbu paminėti, jog aptariami leidimai išduodami vidaus vandens telkiniams, taip yra dėl to, kad žvejyba jūrų vandenyse yra Žemės ūkio ministerijos prerogatyva.
Pirmiausia minėtini leidimai naudoti žūklės plotus valstybiniuose vandens telkiniuose. Leidimus išduodami Regionų aplinkos apsaugos departamentai remiasi vandens telkinio valdytojo sprendimu. Šis sprendimas priimamas atsižvelgiant į vandens telkinio valdytojo organizuoto aukciono rezultatus. Be šių rezultatų RAAD privalo patikrinti ar vandens telkinys neįeina į vandens telkinių, kuriuose neišduodami leidimai naudoti žūklės plotus sąrašą. Šis sąrašas tvirtinamas LR Vyriausybės, čia įtraukiami kai kuriose saugomose teritorijose esantys vandens telkiniai, žuvivaisai, žuvų migracijai bei rekreacijai svarbūs ir kt. vandens telkiniai. Jei vandens telkinys nepriklauso minėtajam sąrašui, fizinis ar juridinis asmuo, norintis gauti šį leidimą atitinka reikalavimus (t.y. jei asmeniui per paskutinius 5 metus nebuvo nutraukta valstybinio vandens telkinio žūklei nuomos sutartis), leidimas išduodamas dešimčiai metų. Jei leidimą norima gauti upei, tuomet pretenduoti gali tik mėgėjiškos žūklės visuomeninės organizacijos. Gavęs leidimą fizinis ar juridinis asmuo tampa žvejybos ploto naudotoju, ir įgyja teisę užsiimti pats bei organizuoti mėgėjišką žūklę o įgijęs atitinkamą žvejybos leidimą ir žvejoti verslinės žūklės įrankiais. Be šių teisių įgydamas leidimą naudoti žūklės plotus prisiima ir nemažai įsipareigojimų, pirmiausiai tai yra žuvų išteklių naudojimo, atkūrimo bei apsaugos priemonių įgyvendinimas. Šias priemones tvirtina vandens telkinio valdytojas atsižvelgdamas į mokslinių tyrimų ir stebėsenos duomenis. Žūklės plotų naudotojas žuvų išteklių atkūrimui ir apsaugai gali gauti finansinę paramą. Be to, žūklės plotų naudotojas įsipareigoja teikti metines ataskaitas apie vandens telkinio tvarkymą bei informaciją apie vandens telkinį, žūklės leidimų kainas bei sąlygas. Bene svarbiausias žūklės ploto naudotojo įsipareigojimas yra mėgėjiškos žūklės leidimų išdavimas, tuose vandens telkiniuose, kuriuose turi leidimą naudoti žūklės plotus. Mėgėjiškos žūklės leidimus išnuomotuose valstybiniuose telkiniuose gali išduoti vandens telkinio nuomininkas, privačiuose telkiniuose – telkinio savininkas, o kituose valstybiniuose vandens telkiniuose tokius leidimus išduoda atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamentas ar valstybinio parko direkcija. Norėdamas gauti tokį leidimą asmuo turi sumokėti atitinkamą Vyriausybės nustatyto dydžio mokestį leidimą išduodančiam fiziniam ar juridiniam asmeniui ar institucijai. Leidimus išduodantys asmenys juos turi registruoti atitinkamame žurnale, kur įrašo reikiamus duomenis apie patį leidimą, jo gavėją kainą ir kt.. Be abejonės žūklės plotų naudotojai leidimų išdavimo veikloje yra priklausomi nuo RAAD. Jie teikia prašymą regioniniam aplinkos apsaugos departamentui kad gautų atitinkamą norimų platinti leidimų kiekį, turi padengti leidimų spausdinimo išlaidas, bei teikti ataskaitas apie išduotus leidimus. Tokia pat tvarka leidimus išduota ir valstybinių vandens telkinių nuomininkai. Tuomet leidimas mėgėjiškai žūklei galioja konkrečiame vandens telkinyje 1 mėnesį arba vienerius metus. Jei asmuo gauna leidimą žvejoti mėgėjiškos žūklės įrankiais iš regiono aplinkos apsaugos departamento, jiems pateikiamas sąrašas, kuriuose valstybiniuose vandens telkiniuose leidimas galioja.
Verslinės žvejybos leidimai vidaus vandenyse, be abejonės, išduodami vadovaujantis griežtesne tvarka. Šiuos leidimus išduoda Regionų aplinkos apsaugos departamentai, fiziniams ar juridiniams asmenims įteisinusiems verslinės žvejybos veiklą, bei turintiems neišnaudotas žvejybos kvotas (limitus). Šiuos limitus nustato aplinkos ministerija, o kvotas išduoda Žemės ūkio ministerijos prerogatyva sudaryta žvejybos kvotų vidaus vandenyse skyrimo komisija.
Verslinės žvejybos leidimui gauti teikiamas prašymas su aktualiais duomenimis apie tai kur ir kiek ruošiamasi žvejoti. Jei prašyme nėra prieštaravimų leidimas išduodamas per 3 dienas. Apie išduotą leidimą informuojama valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija bei RAAD atitinkama agentūra. Taip pat šie leidimai yra įregistruojami specialiame žurnale. RAAD kasmet teikia ataskaitas valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai dėl šių leidimų išplatinimo.
Leidimai vandens lygiui keisti tvenkiniuose ir užtvenktuose ežeruose taip pat siejasi su žuvininkyste, nes keičiant vandens lygį neabejotinai yra įtakojami žuvų ištekliai vandens telkinyje. Šiuos leidimus taip pat išduoda RAAD. Norėdamas gauti leidimą vandens lygiui keisti fizinis ar juridinis asmuo pirmiausiai turi pateikti prašymą bei reikalingus dokumentus atitinkamam RAAD, t. y. vandens telkinio Nuosavybės valdymo ar naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus ar bendrasavininkių sutikimus. Be to reikalaujama gauti sutikimus iš tvenkinio ar užtvenkto ežero ir jo hidrotechnikos statinių savininkų, nuomininkų bei vandens naudotojų sutikimus, bei norimų atlikti veiksmų būtinumą pagrindžiančius dokumentus. Svarbu yra tai jog, gavęs leidimą asmuo privalo apie norimus atlikti darbus bei jų priežastis informuoti visuomenę. O atliekamus darbus pradėti gali tik dalyvaujant RAAD atstovui. Šis reikalavimas numatytas dėl to, jog gavęs šį leidimą asmuo įsipareigoja laikytis aplinkosauginių reikalavimų, kad nebūtų pakenkta žuvų ištekliams, vandens telkinio ekosistemai bei kitam telkiniui į kurį išleidžiamas vanduo.
Kita grupė Regionų aplinkos apsaugos departamentų išduodamų leidimų yra susiję su miškų kirtimais. Pirmiausia tai leidimai kirsti mišką. Tokius leidimus gali gauti tiek privačių miškų savininkai tiek valstybinių miškų valdytojai ar naudotojai. Priklausomai nuo to kas yra miško valdytojas šiek tiek skiriasi ir leidimų išdavimas bei jų sąlygos. Pirmiausia skiriasi dokumentai, kuriais remiantis išduodami leidimai. Taigi valstybinių miškų valdytojams aplinkos ministro yra nustatytos pagrindinių ir tarpinių miško kirtimų apimtys einamiesiems metams, o privačių miškų valdytojams leidimai išduodami remiantis biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklėse [32]nustatytais dokumentais. Tačiau RAAD išduodamas leidimus remiasi ir kitais dokumentais -vidinės miškotvarkos projektais, miško sanitarinės būklės įvertinimo, retinimo ir einamųjų kirtimų tikslingumo įvertinimo dokumentais, detaliaisiais planais, kurių sprendiniai numato miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis, techniniais pastatų statybos, rekonstrukcijos ar remonto projektais, kurie gali būti pateikti tiek valstybinio tiek privataus miško valdytojo. Kitas labai žymus skirtumas yra tai, jog gaudamas leidimą privataus miško savininkas įsipareigoja teikti privataus miško tvarkymo statistinę ataskaitą, po to, kai bus atlikti miško kirtimo darbai. Daugeliu atvejų leidime nurodomas galiojimo terminas, kurio metu reikia pabaigti miško kirtimo darbus yra einamųjų metų gruodžio 31 d., tačiau esant reikalui yra galimybė leidimų galiojimą pratęsti. Privačių miškų savininkai taip pat turi galimybę atlikti tam tikrus miško kirtimus be leidimo, tačiau apie planuojamus atlikti darbus prieš 14 d. privalo informuoti RAAD. Be leidimo gali būti vykdomi neplyni kirtimai tam tikroms nustatytoms medžių rūšims. Tačiau ir šiuos kirtimus galima vykdyti tik tuo atveju, jei negaunamas neigiamas atsakymas iš RAAD. Jei nustatoma, jog valstybinio ar privataus miško valdytojui leidimas išduotas nesilaikant leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos [31] reikalavimų, kad miško kirtimas suprojektuotas nesilaikant pagrindinių miško kirtimų taisyklių [27] ar miško ugdymo kirtimo taisyklių [26] reikalavimų, pakeitus miškų grupę, pasikeitus valstybinio miško valdytojui ar naudotojui arba privataus miško savininkui, leidimas kirsti mišką gali būti anuliuojamas.
Tuo atveju jei medžiai buvo iškirsti savavališkai, neturint leidimo kirsti mišką, po administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, valstybinio miško valdytojui ar naudotojui ar privataus miško savininkui pateikus pareiškimą gali būti išduodamas leidimas savavališkai iškirstiems medžiams ir krūmams augusiems miško žemėje, ir pagamintai apvaliajai medienai ištraukti arba išvežti. Leidimai išduodami 3 mėnesiams, tačiau nespėjus atlikti darbų galima leidimus pratęsti.
Šių ir leidimų kirsti mišką kontrolę vykdo VAAI.
Dar viena leidimų, kuriuos išduoda RAAD rūšis yra taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai. Šie leidimai yra vieni svarbiausių nes jie apima visų aplinkos komponentų kontrolę, t. y vandens, oro bei žemės. TIPK leidimų sistema Lietuvos Respublikoje įdiegta vadovaujantis 1996m Tarybos direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės nuostatais. Lietuvoje TIPK leidimai įmonėms išduodami nuo 2004 metų, o įmonės turėjusios gamtos išteklių naudojimo leidimus (GINL), juos turėjo pakeisti į TIPK leidimus iki 2007 metų pabaigos. Pats TIPK leidimas, tai leidimas ūkinės veiklos objektui suteikiantis teisę pagal atitinkamas sąlygas eksploatuoti tam tikrą įrenginį ar jo dalį. Įrenginiai ir veiklos rūšys, kuriems privaloma turėti TIPK leidimus yra numatyti TIPK leidimų išdavimo atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių [36] prieduose. 1-jame priede yra įvardytos veiklos bei įrenginiai kurių eksploatacijai būtina turėti TIPK leidimą, o 2-ajame, numatyti kriterijai, kuriems esant ūkinės veiklos objektui taip pat reikia gauti TIPK leidimą. Tačiau pirmojo priedo objektams sąlygos visgi yra šiek tiek griežtesnės.
Norintis gauti TIPK leidimą veiklos vykdytojas pirmiausiai turi pateikti paraišką RAAD, kurio teritorijoje yra vykdoma ūkinė veikla. Teikiama paraiška pirmiausiai tūri būti suderinta su įgaliota savivaldybės institucija. Tokiu atveju, jei ūkinė veikla gali daryti poveikį kitai valstybei, ji apie tai turi būti informuota ir jai turi būti suteikta galimybė pareikšti savo pastabas, į kurias bus atsižvelgta išduodant TIPK leidimą. Paraiškoje turi būti pateikiama visa susijusi informacija, tai planuojama veikla, aplinka, kurioje veikla bus vykdoma, planai dėl naudojamų žaliavų, planuojamos taršos, priemonių taršai šalinti bei jos vengti, taikomas aplinkos apsaugos priemonės ir kt. Veiklos vykdytojas pirmiausiai yra vertinamas pagal savo techninę bei ekonominę pasirengtį saugiai eksploatuoti įrenginį, t. y. vertinama ar taikomos taršos prevencijos priemonės, kaip efektyviai ir taupiai naudojami gamtos ištekliai bei energija, taip pat vertinama avarijų rizikos tikimybė bei numatoma jų kontrolė ir kt., o pirmojo priedo įrenginiams taip pat nustatomos ribinės išmetamų teršalų vertės, vadovaujantis Europos sąjungos atitinkamai veiklos rūšiai parengtais geriausiai prieinamų gamybos būdų informaciniais dokumentais. Už šių dokumentų kaupimą, tinkamų Lietuvos ūkiui atranką yra atsakinga Aplinkos apsaugos agentūra.
TIPK leidimas sudarytas iš 3 dalių, t. y. bendroji dalis kurioje nurodyta informacija apie ūkinę veiklą, įrenginius, aplinkos apsaugos valdymą. Antroji dalis tai leidimo sąlygos, kuriose pateikiamas paraiškos duomenų įvertinimas, reikalavimai, užtikrinsiantys racionalų bei efektyvų gamtos išteklių, energijos bei žaliavų vartojimą, reikalavimai teršalų išmetimui į aplinką, reikalavimai ūkio subjekto aplinkos monitoringui ir kt. O trečiojoje dalyje, prieduose, pateikiami susijusių dokumentų patvirtinti nuorašai.
TIPK leidimas išduodamas neribotam laikotarpiui, tačiau jo sąlygose gali būti numatomi terminai, kada jis turėtų būti atnaujinamas. Be to leidimo galiojimas gali būti nutrauktas motyvuotu RAAD sprendimu, esant atitinkamiems leidimo sąlygų neatitikimams ar
kt.
Svarbus aspektas išduodant TIPK leidimus yra visuomenės informavimas. Toks reikalavimas yra įtrauktas vykdant Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2003/35/EB, nustatančios visuomenės dalyvavimą rengiant tam tikrus su aplinka susijusius planus ir programas, nuostatas. Šiuo atveju už visuomenės informavimą atsakingas yra RAAD – per 10 dienų po paraiškos leidimui pateikimo jis privalo informacijos sklaidos priemonėmis pateikti informaciją apie vykdomą veiklą, jos vykdytoją, įtrauktas institucijas, ir nuorodas kur galima teikti motyvuotus pasiūlymus dėl leidimo sąlygų. RAAD išduodamas leidimą privalo atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės pasiūlymus, o po to, kai leidimas jau yra išduotas vėl privalo apie tai informuoti visuomenę, bei nurodyti kur galima susipažinti su leidimu ir jo sąlygomis. Be visuomenės informavimo RAAD dar yra atsakingas už TIPK leidimų duomenų bazę, kurioje kaupiami duomenys apie išduotus, atnaujintus, panaikintus leidimus, pateiktas paraiškas, normuojamus išmetamus teršalus ir taršos šaltinius. Ši duomenų bazė taip pat privalo būti prieinama visuomenei.
Kalbant apie TIPK leidimus būtina paminėti nuo 2005 metų visose Europos Sąjungos šalyse pradėjusią veikti šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų (ATL) prekybos sistemą. ATL -tai leidimas išmesti vieną anglies dioksido ekvivalento toną [37]. Tokie leidimai išduodami pagal TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles veiklos vykdytojams, kuriems reikia TIPK leidimo ir kurie užsiima tam tikra veikla kuri įtraukta į veiklų sąrašą, kurioms naudojant tam tikrus įrenginius reikia gauti apyvartinius taršos leidimus. ATL sistemoje dalyvauja energetikos pramonės, naftos perdirbimo, juodųjų metalų gamybos ir apdirbimo, cemento, kokso, stiklo, keramikos, celiuliozės, popieriaus bei kartono gamybos įrenginius naudojančios įmonės. ES nustato šiltnamio dujų limitus šalyse narėse, o leidimai šalies viduje paskirstomi pagal Nacionalinį paskirstymo planą kiekvienai įmonei numatytam laikotarpiui (2005-2007 m.; 2008-2012 m.; 2013-2020 m. ir t. t.). Jei įmonė per numatytą laikotarpį neišnaudoja jai skirtų ATL, gali juos parduoti kitai įmonei, kuri kvotas viršija. Taip yra vykdomas ekonomiškai efektyvus išmetamo šiltnamio dujų kiekio mažinimas.

1.3.4. Lietuvos geologijos tarnyba

Lietuvos geologijos tarnyba yra atsakinga už valstybinių geologinių tyrimų organizavimą ir vykdymą, valstybinį žemės gelmių naudojimo reguliavimą ir kontrolę, valstybinės geologinės informacijos sistemos kūrimą ir duomenų kaupimą, tarptautinio bendradarbiavimo plėtimą. Šiose veiklos srityse ji išduoda 3 rūšių leidimus:
– Leidimus tirti žemės gelmes;
– Leidimus naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes
– Leidimus išvežti iš Lietuvos Respublikos geologines kolekcijas, muziejų geologinius eksponatus, gręžinių kerną ar jo mėginius.
Pirmiausia leidimai tirti žemės gelmes, suteikiantys leidimą gavusiam juridiniam ar fiziniam asmeniui atlikti nurodytus tiesioginius ar nuotolinius žemės gelmių geologinius tyrimus. LGT sudaro leidimų išdavimo komisiją kuri nagrinėja paraiškas leidimui gauti ir kartu pateiktus reikiamus dokumentus. Vienas iš pagrindinių reikalavimų leidimui gauti yra tai, jog tyrimus atlikti gali tik atitinkamą specializaciją, kvalifikaciją ir išsilavinimą turintys specialistai, t. y geologai, geotechnikai ir kt. Taigi teikiant paraišką reikia pateikti dokumentus įrodančius jog juridiniame asmenyje dirba asmenys turintys atitinkamą kvalifikaciją, o atliekant tyrimus šie specialistai turi jiems vadovauti. Norint gauti leidimą tirti žemės gelmes reikia sumokėti valstybės rinkliavą ir pateikti apmokėjimą įrodantį dokumentą. Gavęs leidimą fizinis ar juridinis asmuo prieš pradėdamas atlikti leidime numatytus tiesioginius tyrimus privalo raštiškai apie tai informuoti savivaldybę, kurios teritorijoje tyrimai bus vykdomi. Gautus tyrimų rezultatus privaloma teikti LGT, kad šie būtų įrašyti į Žemės gelmių registrą. Leidimai tirti žemės gelmes išduodami neribotam laikui, tačiau jei leidimų sąlygos nevykdomos ar aptinkami pažeidimai leidimo galiojimas gali būti laikinai sustabdytas ar visai nutrauktas. Toks sprendimas gali būti priimtas LGT iniciatyva ar Aplinkos ministerijos ar savivaldybės rašytiniu motyvuotu teikimu.
Kiti LGT išduodami leidimai naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes. Leidimas suteikia teisę naudoti tik nustatytąja tvarka ištirtus, LGT aprobuotus naudingųjų iškasenų, požeminio pramoniniu bei mineralinio vandens išteklius bei žemės gelmių ertmes, kurių naudojimas nesukels reikšmingo poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai. Be to, išduodant leidimą pasirašoma sutartis, numatanti atitinkamo ištekliaus naudojimo sąlygas. Leidimai gali būti išduodami konkurso būdu (naudoti vertingųjų mineralų (gintaro ir kitų), monomineralinio kvarcinio smėlio, metalų rūdų išteklius, natūralias žemės gelmių ertmes pramoninėms atliekoms (išskyrus radioaktyviąsias ir toksiškas medžiagas) laidoti arba angliavandeniliams (naftai, dujoms) ir kitoms medžiagoms laikyti) arba be konkurso (naudoti klinčių, dolomito, kreidos mergelio, opokos, gipso, anhidrito, akmens druskos, molio, smėlio, žvyro, sapropelio, durpių, požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius). Konkursas vykdomas pagal Naudingųjų iškasenų išteklių ir žemės gelmių ertmių naudojimo konkurso nuostatus [24] Jei konkursas yra vykdomas paraiškos ir su jomis pateikti reikalingi dokumentai perduodami nagrinėti konkurso komisijai, kuri pateikia išvadas apie konkurso nugalėtoją bei sutarties pasirašymo sąlygas. Jei konkursas nėra vykdomas, tuomet paraiškas nagrinėja LGT sudaryta speciali komisija, kuri nusprendžia dėl leidimo išdavimo ir sutarties pasirašymo. Esant tokiai situacijai, kai atsiranda daugiau nei vienas pareiškėjas, jiems suteikiama galimybė suskaidyti objektą, arba tai padaro pati LGT, jei nėra galimybių objektui suskaidyti, leidimas išduodamas pirmajam pateikusiam paraišką pareiškėjui. Leidimai išduodami neterminuotam laikui, o sutartys pasirašomos ne ilgesniam kaip 25 m. laikotarpiui. Gavęs leidimą juridinis asmuo privalo racionaliai ir kompleksiškai naudoti žemės gelmių išteklius bei ertmes, rūpintis nenaudojamų žemės gelmių išteklių esančių tame pačiame telkinyje arba jo įtakos zonoje apsauga, naudojant žemės gelmių išteklius ir ertmes, būtina stebėti jų būklę, prognozuoti kiekio ir kokybės kaitą, tvarkyti išgaunamų ir liekančių telkinyje išteklių apskaitą. LGT ir Aplinkos ministerija turi teisę tikrinti atliekamus žemės gelmių išteklių ir ertmių naudojimo darbus. O aptikus pažeidimų LGT gali sustabdyti leidimo galiojimą, bei paskirti laiko tarpą pažeidimams pašalinti. Jei leidimo turėtojas pažeidimų nepašalina, leidimo galiojimas gali būti nutraukiamas. Tačiau pažeidėjas vis tiek privalo atlikti nurodytus veiksmus dėl išteklių naudojimo metu pažeistos žemės rekultivavimo bei veiksmus likusiems ištekliams apsaugoti nuo išsekimo ir kokybės praradimo. Leidimo galiojimas gali būti nutrauktas ir dėl kitų priežasčių. Apie leidimų galiojimo laikiną sustabdymą, pratęsimą ar nutraukimą LGT informuoja leidimo turėtoją bei
RAAD.
Paskutinė LGT išduodamų leidimų rūšis tai leidimai išvežti iš Lietuvos Respublikos geologines kolekcijas muziejų geologinius eksponatus, gręžinių kerną ar jo mėginius. Toks
leidimas išduodamas fiziniams ar juridiniams asmenims, šių asmenų grupėms, veikiančioms pagal jungtinės veiklos sutartis bei užsienio juridinių asmenų, įsisteigusių Europos ekonominėje erdvėje, filialams. Turėdami tokį leidimą asmenys gali negrįžtamai arba laikinai (iki 3 m.) išvežti valstybei nuosavybės teise priklausančias geologines vertybes į valstybes – ne Europos sąjungos ir Europos ekonominės erdvės nares. Leidimas negrįžtamai išvežti geologines vertybes išduodamas tik pritarus LGT sudarytai komisijai, kuri nustato jų mokslinę ir rinkos vertę, o laikinai išvežamos vertybės gali būti tik tuo atveju jei tai daroma moksliniais ar eksponavimo tikslais, tad teikiant paraišką leidimui gauti reikia pateikti ir tai įrodančius dokumentus. Asmenys turintys leidimą laikiniai išvežti geologines vertybes yra atsakingi ir už jų grąžinimą. Nesilaikant leidimo sąlygų arba jį gavus neteisėtai, kaip ir kitais atvejais leidimą išdavusi LGT gali jo galiojimą sustabdyti arba nutraukti.

1.3.5. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija

Dar viena institucija pavaldi aplinkos ministerijai yra Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI). Ši viešojo administravimo įstaiga dalyvauja teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros bei statinių naudojimo priežiūros politikos formavime, kontroliuoja ir koordinuoja šios politikos įgyvendinimą. Viena iš šiai įstaigai priskirtų funkcijų yra leidimų išdavimas ir kontrolė. VTPSI išduoda leidimus statyti ar rekonstruoti branduolinės energetikos objektus, tvarko jų apskaitą, sąrašą ir statistikos atskaitomybę, atlieka šių objektų statybos valstybinę priežiūrą. Norėdamas gauti leidimą iš VTPSI, statytojas privalo pateikti dokumentus patvirtinančius, jog branduolinės energetikos objekto statybos ar rekonstravimo projektas suderintas su reikiamomis institucijomis, taip pat reikia pateikti Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos išduotą licenciją ir kitus dokumentus. Gavusi dokumentus VTPSI juos patikrina ir nustato ar objektas atitinka teritorijų planavimo dokumentų nustatytus statybos sklypo režimo reikalavimus. Atlikusi patikrinimus VTPSI išduoda leidimą, kurio ilgiausias galiojimo terminas yra 10 metų. Tai labai svarbus aspektas kalbant apie šiuos leidimus, nes laiku nebaigus atlikti rekonstrukcijos ar statybos ir tęsiant ją nepratęsus leidimo statytojui, atsakomybė yra tokia pati kaip statant išvis neturint leidimo.

1.3.6. Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija

Pagrindinis Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos (VAAI) uždavinys be abejonės yra vykdyti valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės priežiūrą. Kalbant apie leidimų išdavimą, ši institucija yra paskirta atsakingąja už pavojingų atliekų tvarkymo licencijų išdavimą. Tokias licencijas privalo turėti įmonės, kurios surenka, saugo, šalina bei naudoja pavojingas atliekas. Licenciją norinčios gauti įmonės privalo turėti TIPK ar GIN leidimą bei atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą. Vienas iš labiausiai akcentuojamų reikalavimų įmonėms, norinčioms tokias licencijas gauti, yra darbuotojų, kurie dirbs su pavojingomis atliekomis kvalifikacija. Įmonėms privalomas darbuotojų atestavimas. Atestavimą vykdo LR Aplinkos ministerijos įgaliota organizacija, t. y. VĮ „Statybos produkcijos sertifikavimo centras”. Ši organizacija priima iš asmenų norinčių gauti atestatą reikiamus dokumentus, vykdo jų žinių patikrinimą, o sprendimą dėl atestato išdavimo priima Aplinkos ministerijos patvirtinta komisija. Kad gautų atestatą tiek vadovaujantys pavojingų atliekų tvarkymo darbams asmenys, tiek specialistai privalo būti išklausę kursus pagal su Aplinkos ministerija suderintą mokymų programą bei išmanyti su pavojingomis atliekomis susijusius klausimus. Atestatas galioja 5 metus, norint jo galiojimą pratęsti privaloma žinias atnaujinti.
Taigi reikalavimus atitinkanti įmonė, norėdama gauti pavojingų atliekų tvarkymo licenciją, valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai privalo pateikti dokumentus įrodančius atitikimą jau minėtiems reikalavimams bei draudimo polisą ir kt. reikiamus dokumentus. Licencija išduodama per 30 dienų nuo visų reikiamų dokumentų pateikimo dienos. Šios licencijos galiojimo laikas yra neterminuotas, tačiau be abejo, gali būti sustabdytas ar panaikintas Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos jei aptinkami tam tikri pažeidimai ar dėl kitų teisės aktuose numatytų priežasčių. Išduotoje licencijoje yra nurodomos veiklos rūšys kuriomis gali užsiimti įmonė (pavojingų atliekų surinkimas, saugojimas, šalinimas ar naudojimas), vietos ir įrenginiai, kur gali būti vykdoma veikla, ir pavojingų atliekų technologiniai srautai su kuriais įmonė gali dirbti. Jei įmonė savo veikloje nori pakeisti vieną ar kelis iš išvardintų kriterijų privalo koreguoti licenciją vėl teikdama paraišką bei reikiamus dokumentus VAAI.

1.4. E- paslaugos „Aplinkosaugos leidimų išdavimas” sukūrimas

Šiuolaikinėje žinių visuomenėje vis svarbesnį vaidmenį užima informacinės technologijos. Sparčiai plėtojama elektroninių paslaugų, leidžiančių taupyti darbo bei laiko sąnaudas, pasiūla. Šis aspektas labai aktualus ir aplinkosauginių leidimų kontekste.
Panaudojant ES struktūrinių fondų paramą, teikiamą pagal Lietuvos 2004-2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą (BPD), patvirtintą LR Vyriausybės ir Europos Komisijos [16] 2005 m. buvo pradėtas vykdyti aplinkos ministerijos projektas „E-paslaugos „Aplinkosaugos leidimų išdavimas” sukūrimas”. Šis projektas priskirtas trečiajam minėto BPD prioritetui -„Gamybos sektoriaus plėtra”, vykdant, priemonę „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra”.
Pagrindinis projekto tikslas yra sudaryti sąlygas visiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems juridinio asmens statusą turintiems ūkio subjektams naudotis aplinkosaugos leidimų išdavimo viešąja paslauga internetu [68]
Pirmajam šio projekto etapui, projekto „E-paslaugos „Aplinkosaugos leidimų išdavimas” sukūrimas” įgyvendinimui reikalingos dokumentacijos parengimui, pagal BPD buvo išmokėta beveik 80 tūkst. Lt, iš jų 60 tūkst. Lt iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Šio etapo metu buvo nustatytas projekto aktualumas, tęstinumo galimybės, tikslinės grupės, atliktas techninio, ekonominio ir finansinio, organizacinio, aplinkosaugos ir socialinio poveikio įvertinimas, įgyvendinant projektą, paruošta reikiama dokumentacija.
2009 m. birželį buvo pasirašyta projekto finansavimo ir administravimo sutartis, pagal kurią bus skirtas beveik 6 mln. Lt finansavimas, dalis iš ES struktūrinės paramos 2007-2013 metams pagal Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Vyriausybės administruojamos ekonomikos augimo veiksmų programos [50] prioritetą „Informacinė visuomenė visiems”.
Įgyvendinant E-paslaugos „Aplinkosaugos leidimų išdavimas” sukūrimo projektą į elektroninę terpę ketinama perkelti šių tipų leidimų išdavimą:
– Leidimas įvežti į Lietuvos Respubliką arba išvežti iš jos gyvūnus, jų dalis ir gaminius iš
jų;
– Leidimas prekiauti gyvūnais, jų dalimis ar gaminiais iš jų;
– Leidimas naudoti medžiojamų gyvūnų išteklius medžioklės plotų vienete;
– Medžioklės lapai;
– Licencijos medžiojamiems gyvūnams sumedžioti;
– Leidimas naudoti žūklės plotus valstybiniuose vandens telkiniuose;
– Leidimas žvejoti verslinės žvejybos įrankiais;
– Mėgėjiškos žvejybos leidimai;
– Licencija žvejoti mėgėjiškos žūklės įrankiais;
– Leidimas kirsti mišką valstybinių miškų valdytojui, naudotojui, miško savininkui;
– Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai ir kt. [70]
Šio projekto įgyvendinimas be abejonės sumažins laiko sąnaudas tiek asmenims, norintiems gauti leidimą, tiek aplinkos apsaugos institucijų darbuotojams bei pagerins kontrolės per leidimus efektyvumą.

IŠVADOS
1. Europos Sąjungos lygiu aplinkosauginių leidimų sistemos šalyse narėse nėra numatytos. Yra nustatyti tik įvairių sričių normatyvai, kurių šalys negali viršyti, o jų laikytis kiekviena valstybė gali sau patogiausiu būdu. Europos lygiu reglamentuojama yra tik taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų sistema.
2. Lietuvos Respublikoje už aplinkos apsaugą yra atsakinga Aplinkos ministerija, bei jai pavaldžios institucijos. Šios institucijos, remdamosios galiojančiais aplinkos apsaugos kontrolę reglamentuojančiais teisės aktais, pagal savo kompetenciją vykdo aplinkos apsaugos kontrolę per leidimus.
3. Lietuvos Respublikoje aplinkosauginiai leidimai, kaip kontrolės priemonė naudojami šiose srityse:

1. Gyvosios gamtos apsauga;
2. Miškų kontrolė;
3. Valstybinių gamtos išteklių apsauga;
4. Ūkinės veiklos poveikio aplinkai reguliavimas.
4. Aplinkos apsaugos institucijų išduodamų leidimų procedūrą galima suskirstyti į šiuos
pagrindinius etapus:
1. Fizinio ar juridinio asmens vykdoma veikla, kuriai reikalingas aplinkosauginis leidimas;
2. Paraiškos ir reikiamos dokumentacijos teikimas atsakingajai institucijai;
3. Leidimo sąlygų nustatymas ir leidimo išdavimas;
4. Sąlygų vykdymas;
5. Atsakingos aplinkos apsaugos institucijos vykdoma kontrolė.

5. Nagrinėtuoju 2005 – 2008 m. laikotarpiu bendras aplinkos apsaugos institucijų išduotų leidimų skaičius augo, dėl ekonominio šalies augimo, bei juridinių asmenų skaičiaus augimo. Taip pat leidimų skaičiui įtakos turi, juos reglamentuojančių teisės aktų pakeitimai, bei atskirų sričių leidimų galiojimo laiko aspektai.
6. Valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės per leidimus efektyvumą galima vertinti pagal atliktų patikrinimų ir išaiškintų pažeidimų skaičių santykį. Laikotarpiu nuo 2005 m. iki 2008 m. pažeidimų akivaizdžiai sumažėjo, patikrinimų skaičiui augant. Gerėjantiems rezultatams įtakos turėjo ataskaitiniais metais vykdytos priemonės inspektorių kvalifikacijos kėlimui, GeoEnviron sistemos įdiegimas ir kt. Gerėjančius aplinkos apsaugos kontrolės rezultatus rodo ir sumažėjęs neplaninių patikrinimų skaičius.
7. Aplinkosauginės kontrolės kontekste svarbus vaidmuo tenka neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams. Sugriežtinta tokių inspektorių pažymėjimų suteikimo kontrolė bei pritaikyta skatinimo sistema 2005-2007 m. akivaizdžiai padidino neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių veiklos efektyvumą.
8. Aplinkos apsaugos kontrolę per leidimus su ekonominiu aspektu galima sieti kalbant apie rinkliavas už aplinkos apsaugos institucijų teikiamą paslaugą – išduodamus leidimus, taip pat sankcijas (baudas) gaunamas už leidimų sąlygų nesilaikymą, ir pajamas gaunamas iš mokesčių už valstybinius gamtos išteklius bei aplinkos teršimą. Tačiau tai neturi didelės įtakos valstybės biudžetui. Gautos pajamos panaudojamos aplinkos apsaugos rėmimo arba savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosioms programoms.
9. Šiame darbe iškelta hipotezė, jog Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos institucijų išduodami leidimai yra efektyvi kontrolės priemonė, tenkinanti tiek kontroliuojamą veiklą vykdančius asmenis, tiek aplinkosauginius poreikius, bei užtikrinanti atitinkamą ekonominį efektyvumą pasitvirtino tik iš dalies. Tam, kad per leidimus vykdoma kontrolė tenkintų visų susijusių šalių interesus reikia atlikti tam tikrus pakeitimus tiek leidimų reglamentavimo lygmeniu, tiek praktiniame kontrolės vykdymo procese.

REKOMENDACIJOS IR PASIŪLYMAI

1. Taupant tiek suinteresuotų asmenų tiek aplinkos apsaugos institucijų darbuotojų laiką
keisti aplinkosauginių leidimų išdavimo tvarką:
– atsižvelgiant į iškylančius sunkumus išduodant leidimus, išdavimo procedūras reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyti efektyvesnę tvarką;
– dalį ar visas su leidimo išdavimu susijusias procedūras perkelti į elektroninę erdvę.
2. Skirti daugiau dėmesio aplinkos apsaugos sistemoje dirbantiems inspektoriams:
– kelti jų kvalifikaciją;
– sukurti efektyvią motyvacijos sistemą;
– sukurti daugiau inspektorių etatų.

3. Sureguliuoti sankcijų ir baudų už padarytus pažeidimus, nesilaikant aplinkos apsaugos institucijų išduotuose leidimuose numatytų sąlygų, sistemą.
4. Vykdyti visuomenės švietimą bei ugdyti savimonę dėl švarios aplinkos išsaugojimo svarbos.

Autorius: A. JANUŠKAITĖ
Atsisųsti darbą aplinkos-leidimai