Automobilių stovėjimo aikštelių apkrovimo analizė

VILNIAUS MIESTO CENTRINĖS DALIES AUTOMOBILIŲ STOVĖJIMO AIKŠTELIŲ APKROVIMO ANALIZĖ IR JŲ ĮTAKA EISMUI

Per paskutinįjį dešimtmetį plečiantis miestui išaugo poreikis šeimai turėti nuosavą automobilį, o kartais ir kelis. Visuomenė tapo mobili ir priklausoma nuo susisiekimo priemonių. Išaugęs automobilių skaičius sukėlė naujų problemų susisiekimo sistemoje, tokių kaip transporto grūstys, laiko nuostoliai, automobilių stovėjimo vietų trūkumas, padidėjęs triukšmas ir tarša.

Per paskutinįjį šimtmetį įvyko ženklūs pokyčiai susisiekimo srityje. Transporto priemonės tapo neatsiejamos šiuolaikinio žmogaus gyvenimo būdo dalimi, padedančia tenkinti poreikius ir kuriančia naujus. Susisiekimo galimybė dažnai lemia žmogaus pasirinkimą, kur gyventi, dirbti, mokytis ar poilsiauti, t. y. jo gyvenimo kokybės galimybes. Gera susisiekimo galimybė turi didelę reikšmę žmogaus vietai visuomenėje kaip piliečiui, darbuotojui, vartotojui ar tiesiog kaip visuomenės nariui.

Susisiekimo sistemos gerinimas bei infrastruktūros plėtra ir modernizavimas yra neatsiejamas sėkmingo miesto vystymosi ekonominis ir socialinis garantas. Esamas gyventojų visuomeninio transporto aptarnavimo lygis šiuo metu dar atsilieka nuo išvystytų Europos miestų. Tai lemia nepalankios ekonominės sąlygos, automobilių stovėjimo vietų trūkumas, nepakankamai išplėtota susisiekimo (gatvių, takų) infrastruktūra, dėl kurių atsirado didelės automobilių ir keleivinio transporto prastovos. Ženkliai sumažėjo susisiekimo greitis mieste. Esamas susisiekimo tinklas mažai pritaikytas neįgaliems žmonėms. Šiandieninės situacijos Vilniaus mieste pagrindiniai bruožai – labai intensyvus eismas siauruose centrinėse miesto gatvėse, apsunkintas pravažiavimas dėl visur ir bet kaip pristatytų automobilių.
Šio darbo tikslas – ištirti Vilniaus miesto centrinės dalies antžeminių, požeminių ir daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių naudą, jų ekonominę vertę, atsiperkamumą, įvertinti stovėjimo vietų apkrovą. Pateikti esamos situacijos ir jos pasikeitimą įrengus požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Taip pat įvertinti naujai įrengtos požeminės aikštelės įtaką miesto gatvių tinklui.

Pagal gautus rezultatus atlikti antžeminių ir požeminių, daugiaaukščių stovėjimo aikštelių palyginimus. Pateikiant esamos situacijos pasikeitimus, įrengus požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, sudaryti automobilių stovėjimo schemas A. Jakšto, Šermukšnių, Kaštonų gatvių tinklo atkarpose Vilniaus mieste. Darbo rezultatai vėliau gali būti naudojami, projektuojant, priimant sprendimą pasirinkti tam tikrą naujų automobilių vietų įrengimą.
Tikslui pasiekti buvo sprendžiami šie uždaviniai: H Apžvelgta užsienio valstybių patirtis;
H Išanalizuotas Vilniaus miesto požeminės automobilių stovėjimo aikštelės,
esančios Gedimino pr. 9 A apkrovimas; H Išanalizuotas Vilniaus miesto daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės,
esančios Tilto g. 14., apkrovimas; H Palygintos perspektyvinių, numatomų, esamų automobilių stovėjimo aikštelių
įrengimo kainos su esančiomis antžeminėmis Vilniaus miesto aikštelėmis; H Atlikti požeminių, daugiaaukščių ir antžeminių automobilių stovėjimo aikštelių
atsiperkamumo skaičiavimai; H Pateikta esama situacija ir jos pasikeitimas įrengus požeminę automobilių
stovėjimo aikštelę;

Metodai:
> Stebėjimo;
> Ekonominė analizė;
> Automatizuotas (SCALA programa).

2. APŽVALGINĖ DALIS

2.1. Vilniaus miesto susisiekimo sistema.

Vilnius – turinti 560 000 gyventojų LR sostinė, kurioje jaučiama nežymi gyventojų mažėjimo tendencija dėl pastarųjų kėlimosi į priemiestines zonas, kurios nepatenka į miesto teritoriją. Šis reiškinys, kuris išlaikys dar bent iki 2015 metų, gali būti paaiškintas augančiu gyvenimo lygiu ir didėjančiais atlyginimais, kurie savo ruožtu sąlygoja didesnę automobilizaciją, leidžiančią įsigyti nuosavybę artimesnėse apylinkėse.

Dėl labai aukšto užimtumo lygio Vilnius yra patrauklus miestas, tačiau jame prasta teritorijų pusiausvyra, kurią sąlygoja funkcinė sovietinio laikotarpio miesto organizacija. Tai pasireiškia tuo, kad daugiau nei 60 % vilniečių gyvena vienoje Neries pusėje, o daugiau nei 70 % darbo vietų yra kitame jos krante (žr. 4 pav.). Dėl šios aplinkybės smarkiai pailgėja kelionės, susidaro nuolatinės spūstys, o ypač per Neries tiltus (Geležinio Vilko, Žaliojo, Šilo, Lazdynų).
Daugelis visuomeninių objektų (prekybos centrai, universitetai, ligoninių kompleksas ir poliklinikos) išsimėtę taip, kad tik dar labiau komplikuoja esamą padėtį. Beje, dar didesnių bėdų kyla dėl didelės kultūros ir poilsio objektų koncentracijos istoriniame Senamiestyje, kurį UNESCO pripažino pasaulio paveldu.

Miestams, siekiantiems pritraukti kuo daugiau turistų, vis svarbesnė tampa gera kultūrinė aplinka. Miestui būtina atrodyti tvarkingam ir atskleisti savo teigiamas puses. Senamiestis, kaip lankytina turistų vieta, turi didžiules galimybes, tačiau jų nebus įmanoma realizuoti tol, kol nebus pakeista esama Senamiesčio padėtis, t. y. nebus pašalinti pravažiuojančiojo transporto srautai, tinkamai sureguliuotas automobilių statymas ir žymiai sumažintas automobilių stovėjimo vietų ieškančių vairuotojų transporto skaičius.

Vilniaus miesto susisiekimo sistemos statinę dalį sudaro gatvių ir kelių tinklas, automobilių stovėjimo įrenginiai (aikštelės ir daugiaaukščiai garažai), viešojo keleivinio transporto bei geležinkelių ir autobusų stotys ir visi kiti su susisiekimu susiję statiniai, kurie sudaro susisiekimo sistemos infrastruktūrą. Dinaminę susisiekimo sistemos dalį sudaro pėstieji, dviratininkai, viešasis keleivinis transportas (autobusai, troleibusai, mikroautobusai ir taksi), lengvųjų ir krovininių automobilių transportas. Šios dvi dalys sudaro susisiekimo sistemos visumą, todėl labai svarbu įvertinti jų tarpusavio santykį ir vystymosi tendencijas.

IŠVADOS

1. Išanalizavus Vilniaus miesto požeminės automobilių stovėjimo aikštelės esančios Gedimino pr. 9A apkrovimą, nustatyta, kad aikštelės apkrovimas yra šimta procentinis. Realiai šiuo metų pagal atliktas analizes Gedimino pr. stovėjimo aikštelėje yra didelis automobilių stovėjimo vietų trūkumas ypač nuo 7.30 val. iki 17.00 val.;
2. Išanalizavus Vilniaus miesto daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės esančios Tilto g. 14 apkrovimą, daroma išvada, kad aikštelės apkrovimas, kaip ir Gedimino pr. aikštelės yra šimto procentinis nuo 8.00 val. iki 17.30 val.;
3. Darbe atlikti šiuo metu įrengtų automobilių stovėjimo aikštelių (požeminės,
daugiaaukštės, antžeminės) įrengimo ir eksploatacijos kainų analizė. Skaičiavimai parodė, kad
paprastų, antžeminių automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo kaštai, palyginus su daugiaaukštėm
arba požeminėm aikštelėmis yra labai maži. Požeminės aikštelės metinės sąnaudos vienai
stovėjimo vietai yra 1149 Lt., pajamos 3142,1 Lt. Daugiaaukštės aikštelės metinės sąnaudos vienai
stovėjimo vietai yra 733,55 Lt., pajamos 330,51 Lt. Paprastos aikštelės vienos stovėjimo vietos
metinės sąnaudos yra 3472,96 Lt., pajamos 27730,14 Lt. Daugiaaukščių, požeminių stovėjimo
aikštelių atsiperkamumas yra mažas palyginus su paprastom stovėjimo aikštelėm.;
4. Atlikus statinių (automobilių stovėjimo aikštelių) ekonominę analizę ir atsiperkamumo
skaičiavimus esamų Vilniaus mieste aikštelių (Gedimino pr. 9A, Tilto g. 14) pavyzdžiu nustatyta,
kad:
1. Skaičiuojant atsipirkimo rodiklius visoms investicijoms pagal pasirinktas
prielaidas (darbuotojų atlyginimas, įvairių paslaugų, vartojamos energijos ir prekių
kainų augimas), visos alternatyvos išlieka nenuostolingos iki 21 metų periodo
pabaigos (su 5 procentų diskonto norma), tačiau jeigu padidinus diskonto normą iki
7 procentų alternatyvos tampa nuostolingos;
2. Atsipirkimo rodikliai yra nepakankami tam, kad būtų galima pritraukti privatų
partnerį, investuotoją be papildomų mokėjimų jo naudai. Privatus verslas
pageidautų bent jau 10 procentų grąžos investuotam kapitalui.
Suprantama, kad investuotojui iš ekonominės pusės nėra tikslinga įrenginėti tokių objektų. Jie bus nuostolingi, o atsiperkamumas viršija visas nustatytas normas.
5. Įvertinant tai, kad naujai įrengtoje požeminėje stovėjimo aikštelėje bus įrengtos 503 vnt.
automobilių stovėjimo vietų t.y. 1.91 karto daugiau už dabar veikiančios aikštelės Gedimino pr.
9A, galima teigti, kad transporto srautas gali išaugti iki 40 % su sąlyga, kad aikštelės apkrovimas bus 100 %. Apie 231 – 249 vnt. transporto priemonių piko valandomis.
6. Darbe pateikti pasiūlymai ir rekomendacijos padės lengviau argumentuoti vienos ar kitos šalies (privataus investuotojo, politiko, miestiečių) pozicijas sprendžiant tolimesnes požeminių arba daugiaaukščių automobilių stovėjimo aikštelių statybas. Šiame darbe naudojami duomenis gali būti laisvai keičiami, atsižvelgiant į projektuojamo objekto savybes, statybos vietą ir t.t.

Darbo autorius: I. Semionovas
Atsiųsti pilną darbą autoaiksteliu-apkrovimas