Enciklopedija

Čia pateikiama tarybinės enciklopedijos informacija, gal būt kažkam ši informacija bus labai naudinga, juk istorinė informacija irgi svarbi.

KINŲ LITERATŪRA

KINŲ LITERATŪRA (ryšiai su liet. lit-ra). Informacijos apie K. 1. ikitarybi-niais metais pirmiausia pasirodė JAV lietuvių periodikoje: K. Vairas-Račkaus-kas paskelbė str. „Chiniečių literatūra“ („Tėvynė“, 1917, Nr. 23), M. Stakėnas — „Kinų senovinė literatūra arba knygos“ („Sandara“, 1929, Nr. 3). Lietuvos periodinėje spaudoje pateikta verstinių, straipsnių: A. Bonaro „Sena kinų poezija“ („Lietuva“, 1923, Nr. 74), V. Elkės „Iš kūrybos darbų Kinuose“ („Gaisai“, 1930, Nr. 9—10), straipsnis be parašo „Kinų liaudies dainos“ („Rytas“, 1932, Nr. 107). Skaityti viską

KYMANTAITĖ-CIURLIONIENE

KYMANTAITĖ-CIURLIONIENE Sofija — rašytoja. Z. Čiurlionienė-Kymantaitė Sofija.KlMBARAS Bronius [1903.IV.20 Klykoliuose (Akmenės rj.) — 1946.VI.8 Telšiuose] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Kilęs iš mažažemių valstiečių. Nuo 1915 gyveno Varniuose, dirbo pas buožes, vertėsi kalvio amatu. 1923—26 priklausė Lietuvos Jaunimo s-gai. Nuo 1935 dalyvavo rev. veikloje. Nuo 1936 Komunistų partijos narys. 1940—41 Varnių vis. vykd. k-to pirmininkas, TSRS Paruošų liaudies komisariato įgaliotinis Telšių apskrityje. Skaityti viską

KIEMELIAI — kaimas

KIEMELIAI — kaimas Vilniaus r j., Maišiagalos apyl., 4 km į p. v. nuo Maišiagalos, prie kelio į Dūkštas. 154 gyv.(1959). Kaimas įsikūręs Dūkštos (Neries intako) deš. krante. Malūnas, taryb. ūkio sodas su vaismedžių medelynu, bitynas, pr. m-la (nuo 1909). Prie buv. dvaro pastatų auga introdukuotų dekoratyvinių medžių.KIEMENAI — kaimas Pasvalio r j., 22 km į š. nuo Pasvalio; apylinkės ir kolūkio centras. 635 gyv. (1959). Skaityti viską

KYBARTAS Boleslovas

KYBARTAS Boleslovas [1877 Kaune — 1930 (?) Bijske (Altajaus kr.)] — revoliucinio judėjimo dalyvis Nuo 1894 šaltkalvis Kauno metalo f-kuose. 1905—07 revoliucijos išvakarėse vadovavo nelegaliam Kauno darbininkų socialdemo- Skaityti viską

KIAūLYČIA — upė

KIAūLYČIA — upė Lazdijų ir Alytaus rj., Dovinės kair. intakas Ilgis 20 km, baseino plotas 88 km2. Prasideda prie Šeštokų. Teka į š. r. Įteka į Dovinę 33 km nuo jos žiočių, kiek aukščiau Žuvinto ež. Didž. intakai: dešinysis — Krosna, kairysis — Stumbrinė. Vid. nuolydis 212 cm/km. Vid. debitas žiotyse 0,51 m3/s.KIAUNA — upė, Žeimenos deš. intakas. Ilgis 54 km, baseino plotas 314 km2. Prasideda prie Kuktiškių, 10 km į p. r. nuo Utenos. Teka į p. r. per Vyžinto, Ga-luonio, Aiseto, Kiauno, Sekluočio ežerus, kirsdama Utenos, Molėtų, Ignalinos, Švenčionių rajonus. Įteka į Žeimeną 76 km nuo jos žiočių, ties Šakališke. Nuo versmių iki Aiseto ež. vadinama Vyžinta, tarp Aiseto ir Kiauno ežerų — Aiseta, žemiau — K. Intakai: deš. — Ledela, kair. —■ Gilba. Dalis vagos kanalizuota. Vasarą vaga vietomis (ypač pakraščiuose) užželia. Vid. nuolydis 86 cm/km. Upė gausiai maitinama gruntinio vandens, be to, K. baseinas ežeringas ir miškingas, todėl vandens lygių svyravimas nežymus. Vandens lygio svyravimų amplitudė neviršija 150 cm. Debitas ties Paaisete (23 km nuo žiočių): maks. 12,9, vid. 2,10 m3/s. Vid. debitas žiotyse 2,95 m3/s. Stirninėje (Švenčionių rj.) prie K. pastatytas vandens malūnas.KIAUNAS — ežeras Ignalinos rj„ 7 km j š. r. nuo Labanoro. Plotas 82 ha. Ežeras rininis, ištįsęs iš š. r. į p. v.; ilgis 2300 m, didž. plotis 300 m, kranto linijos ilgis 5430 m. Krantai daugiausia žemi, vietomis pelkėti, pietrytinis miškingas. Per ežerą teka Kiauna (Žeimenos intakas). Prie K. įsikūrę Kiauneliškis, Krivasalis. Ežeras verslovinis.KIAUNES. Lietuvoje gyvena miškinė K. (Martes maites) ir akmeninė, arba naminė, K. (M. ioina). Miškinės K. paplitusios visoje respublikoje. 1963 jų buvo 5600. Dažnesnės mišriuose miškuose, retesnės grynuose pušynuose. Minta daugiausia rudaisiais pelėnais, kurmiais, paukščiais. Medžiojamos XII.15—11.15 pagal spec. leidimus. Paruošoms kasmet pristatoma apie 200 miškinių K. kailių. Ist. šaltiniuose K. nuo seno minimos kaip mainų objektas, mokesčio ir duoklės vienetas. A. Bremenietis (XI a.) užsimena, kad prūsai K. kailius mainę į vilnonius drabužius. Ipatijaus metraštyje sakoma, kad 1257 Danilo vietininkas rinko iš jotvingių duoklę kiaunių ir voverių kailiais. 1272 sutartyje, Rygos arkivyskupo ir Livonijos ordino sudarytoje su žiemgaliais, sakoma, kad, jeigu šie neturėtų grūdų dešimtinei, gali ją atiduoti kiaunių ir kitokių žvėrių Skaityti viską

KERŠŪLIS Algimantas

KERŠŪLIS Algimantas [g. 1931.IX.6 Apirbuose (Kupiškio rj.)]—veterinarijos gydytojas, biologijos mokslų kandidatas (1963). 1956 baigė Veterinarijos akademiją. 1956—60 Gyvulininkystės ir veterinarijos in-to, 1960—64 Gyvulininkystės in-to, 1964—67 Botanikos in-to moksl. bendradarbis. Nuo 1967 Biochemijos in-to biologiškai aktyvių medžiagų tyrimo sektoriaus vadovas. Paskelbė moksl. straipsnių biochemijos ir mikrobiologijos klausimais.KERŠŪLIS Vladas [g. 1888.IX.20 Kurkliečiuose (Rokiškio rj.)] —pažangus JAV lietuvių visuomenės veikėjas. 1914 emigravo į JAV. Dirbo siuvimo pramonėje. Dalyvavo Lietuvių socialistų s-gos, Amerikos Lietuvių darbininkų lit-ros d-jos, „Aido“ choro veikloje. „Laisvės“ namo b-vės pirmininkas. 1966 lankėsi Lietuvoje.KERŠŪLIŠKIAI — kaimas Kupiškio rj., Antašavos apyl., 5 km į š. v. nuo Kupiškio, prie kelio į Vabalninką. 90 gyv. (1959). Pro kaimą teka Didžprūdis (Py-vesos kair. intakas). 1918—19 kaime veikė kom. kuopelė; jai priklausė J. Barz-denys, J. Čepas, P. Pauleika, D. Petrulis ir kt.KERTUOJAl — ežeras Molėtų r j., 3 km į š. r. nuo Inturkės. Plotas 546 ha, didž. gylis 5,9 m, vid. gylis 2,9 m. Ežeras ovalus; ilgis 3200 m, didž. plotis 2770 m, kranto linijos ilgis 11,6 km. Yra 2 salos (iš viso 0,25 ha). Krantai, išskyrus Kertuojaišiaurinį, žemi, pelkėti, š., r. ir p.— apaugę mišku. Į K. įteka upelis iš Išnarų ež., išteka Kertuojos upelis (į Juodųjų Lakajų ež.). Ežero v. dalis labai užžėlusi. Prie K. įsikūrę Vaikštėnai, Vyži-niai, Vilkakampiai, Kertuoja, Jana-kampis. Ežeras lankomas turistų ir poilsiautojų.KERTUŠA —upė Širvintų ir Ukmergės rj., Širvintos deš. intakas. Ilgis 23 km, baseino plotas 125 km2. Prasideda Staš-kūniškių apylinkėse, 5 km į š. r. nuo Širvintų. Aukštupyje vadinama Balže. Nuo versmių iki Ringės žiočių teka į š. v., toliau — į p. v. Įteka į Širvintą 71 km nuo jos žiočių, ties Gumbeliais. Intakai: Ringė ir Pariją (abu deš.). Vid. nuolydis 153 cm/km. Vid. debitas žiotyse 1,0 m3/s.KERTUŠAS — ežeras Ukmergės rj., 10 km į š. nuo Širvintų. Plotas 44 ha. Ežeras apvalus; skersmuo 750 m, kranto linijos ilgis 2500 m. Krantai žemi. Ežerą supa Verškainių miškas. Įteka Taurupis, išteka Ringė (Kertušos intakas). Ežere yra bebrų.KER VI AI — kaimas Skuodo r j., Aleksandrijos apyl., 7 km į š. v. nuo Ylakių, Latvijos TSR pasienyje. 312 gyv. (1959). Per kaimą teka Vereta (Bartuvos intako Apšės aukštupys), š. pakraščiu — Sartis (Apšės deš. intakas). Į p. r. nuo kaimo tęsiasi Leižlaukės pelkė. Yra pr. m-la (nuo 1930), kultūros namai (nuo 1962).KĘSELIS Anatolijus [Kisielius; 1899 Ma-rinske (RTFSR, Kemerovo sr.) — 1944. VII.4 prie Polocko, BTSR] — Didžiojo Tėvynės karo dalyvis, papulkininkis. Nuo 1920 tarnavo Raudonojoje Armijoje. 1937 baigė Leningrado kavalerijos m-lą. Dėstė Charkovo karo inžinerijos m-loje. Nuo 1942 Raudonosios Armijos Skaityti viską

KERMEŽYS — ežeras

KERMEŽYS — ežeras Utenos r j., 9 km į v. nuo Utenos, prie Kauno—Zarasų plento. Plotas 17 ha. Ežeras ovalus. Ilgis 550 m, didž. plotis 440 m, kranto linijos ilgis 1550 m. Krantai neaukšti, vakarinis pelkėtas. Į š. nuo ežero yra Paker-mėžio kaimas.KERNADETAS — ežeras Utenos rj.,10 km į p. nuo Utenos, prie Panevėžio—Švenčionėlių geležinkelio. Plotas 28 ha.Ežeras ištįsęs iš š. r. į p. v.; Skaityti viską

KERBEDIS Stanislovas

KERBEDIS Stanislovas [1810.III.9 Nau-dvaryje (Panevėžio rj.) — 1899.IV.19 Varšuvoje] — inžinierius. 1826—28 studijavo Vilniaus un-te, vėliau Peterburgo Kelių inžinierių korpuso in-te, kurį baigė 1831, prieš tai atlikęs praktiką prie kasamo Ventos—Dubysos kanalo bei Ventos vagos reguliavimo darbų. Baigęs in-tą, jame ir kitose Peterburgo aukštosiose m-lose dėstė taikomąją mechaniką, su kitais sudarė žymiausių Rusijos hidrotechn. ir civ. archit-ros statinių brėžinių atlasą. Skaityti viską

KENTAŪCIAI

KENTAŪCIAI — kaimas Mažeikių r j., Juodeikių apyl., 21 km į š. v. nuo Mažeikių, 2 km į p. nuo Lūšės geležinkelio-stoties. 189 gyv. (1959). Aštuonmetė m-la (1925—53 pradinė, iki 1962 septynmetė) .KENTRIŲ PELKĖ — pelkė Kelmės r j., 11 km į š. r. nuo Užvenčio, prie Luokės—Šaukėnų kelio. Plotas 122 ha (pramoninis 113 ha). Pelkė ežerinės kilmės; didesniąją dalį sudaro viksvinė bei plyn-raistinė žemapelkė, mažesniąja — plyn-laistinė aukštapelkė. Skaityti viską

KELMĄ VYČIO PELKE

KELMĄ VYČIO PELKE — pelkė Kapsuko rj., 6 km į p. v. nuo Kalvarijos, Šešupės deš. krante. Plotas 167 ha. Ežerinės kilmės plynraistinė žemapelkė, apie 4 km ištįsusi iš š. r. į p. v. Yra 4 ežerėliai (iš viso 8 ha) ir 5 nesupelkė-jusios salos (iš viso 14 ha). Durpių klodas žolinis ir plyninis-raistinis, jo didž. storis 5,2 m, vid. 1,42 m, vid. susiskaidymas 33%, vid. peleningumas 16,4%. Po durpėmis yra ežerinių nuosėdų sluoksnis; jo didž. storis 9 m. Skaityti viską