Informatika

Elektroninės komercijos informacinių sistemų architektūrinis aspektas

Šiuo metu vis dažniau ir dažniau girdime sąvokas „e.komercija“, „e.verslas“. Egzistuoja daug šių savokų apibrėžimų. Skirtingi autoriai bei leidiniai savaip traktuoja pačius terminus, požiūrį, nėra vieningos ir nusistovėjusios teorijos. Dauguma žmonių e.komerciją supranta kaip elektronines parduotuves, kur gali įsigyti norimą daiktą intrnetu, bet tai tik labai siaura e.komercijos dalis. Iš tiesų e.verslo sąvoka yra labai plati, o apimami procesai – sudėtingi, todėl negali būti nusakomi vienareikšmiškai, iš vienos perspektyvos.

Skaityti viską

Konkuruojančių svetainių internete tyrimas

2011 metų darbas. Pagal oficialius tyrimų duomenis išlaidos reklamai internete kiekvienais metais auga, o spaudoje krenta. Dėl to verslas masiškai keliasi į internetą siekdamas atsiriekti reklamos pyrago dalį. Tokiu būdu internete auga konkurencija ir čia laimi inovatyvios, ambicingos idėjos. Šiame darbe analizuojami du panašūs portalai ir analizuojama jų panašumai, skirtumai, privalumai ir trūkumai.

Skaityti viską

STUDENTŲ VERSLUMO GALIMYBĖS IR TRUKDŽIAI

Informacinių technologijų, informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos sąlygoti nauji socialiniai santykiai ir reiškiniai, nepilnai paaiškinami standartinėmis tapusių, praeityje perversmus kėlusių idėjų ir teorijų. Šiuolaikiniai socialiniai santykiai ir reiškiniai turi daug savitumo ir jiems reikia naujomis žiniomis besivadovaujančių specialistų. Žinių ekonomikoje įmonėms reikalingi ne tik išsilavinę ir kvalifikuoti, bet ir versliai mąstantys darbuotojai. Būtent jie dabar dažniausiai būna pagrindinis įmonės turtas ir pajamų srauto kūrimo šaltinis. Jie taip pat dažnai gali prisidėti prie įmonės veiklos tobulinimo, produktų savybių gerinimo ir naujų idėjų, labai reikalingų įmonėms, generavimo. Būtent į verslumą linkę žmonės dažniausiai sugalvoja naujas, niekur nematytas, idėjas, kurios ir padeda kurti pridėtinę vertę visiems. Be to, verslumas yra svarbi šalies piliečių savybė, kuri dažnai apibūdinama kaip vienas iš faktorių, skatinančių šalies ekonominį augimą, ir stipriai lemia šalies vystymąsi, jos darbo rinką bei socialinį stabilumą. Tokia žmogaus savybė yra jam dar naudingesnė, jeigu jis ja pasinaudoja kurdamas savo nuosavą verslą. Būtent šis aspektas dažniausiai ir yra minimas kaip pagrindinis verslumo suteikiamas privalumas ar nauda asmeniui – galimybė pasinaudojant esančia proga kurti naują verslą.

Skaityti viską

ETD dokumentų plagijavimo patikra

Plagijavimas neabejotinai yra neigiamas akademinio gyvenimo reiškinys: plagijavimas pažeidžia autorių teises, menkina plagijuojančio studento moralę (žmonės, prisipažįstantys nesąžiningai mokęsi universitete, yra labiau linkę apgaudinėti ir darbinėje veikloje) , trukdo studento intelektualiniam ir profesiniam tobulėjimui, nes studentas neįgyja akademinių analizės ir vertinimo įgūdžių, nemoka panaudoti argumentų, neįgyja reikiamų žinių. Plagijavimas yra rimta akademinio pasaulio problema daugelyje šalių. Tačiau tai yra sudėtinga ir nelengvai sprendžiama problema. Jos rimtumą ir sudėtingumą rodo didelis socialinių bei akademinių tyrimų ir literatūros šia tema kiekis edukologijos literatūroje, yra pasirodę net tokios literatūros apžvalgų . BBC švietimui skirta skiltis BBC Education nuolat skelbia su plagijavimu susijusių naujienų . Su plagijavimo problema susiduria net ir geriausi universitetai: pvz., Oksfordo universitete naudojama elektroninė plagiato aptikimo programa, o plagiato reguliavimas yra įtrauktas į studijas reglamentuojančią politiką bei standartus ir laikomas studijų kokybės užtikrinimo dalimi.

Skaityti viską

Impusliniai ir skaitmeniniai įtaisai, užrašai

I. IMPULSINIAI ĮTAISAI.

1. Bendros žinios
2. Impulsiniai ir skaitmeniniai signalai.
3. Standartiniai stačiakampio impulso parametrai.
4. Impulsinių įtaisų rūšys.
5. Impulsinių įtaisų taikymo sritys.
6. Laboratoriniai impulsiniai įtaisai.
7. Pereinamieji procesai (pp) grandinėje su vienu reaktyviniu elementu.
8. Tarpdecilinė eksponentinio fronto trukmė.
9. Impulsų formuotuvai
10. Impulsai diferencijuojančiose ir integruojančiose grandinėse.
11. Impulsai realiose diferencijuojančiose grandinėse.
12. Kompensuoti įtampos dalikliai.
13. Pereinamieji procesai vėlinimo linijose.
14. Vėlinimo linijų tipai
15. Impulsinių transformatoriai.
16. Netiesiniai formuotuvai – jungikliai.
17. Diodiniai jungikliai.
18. Impulsiniai diodai ir jų ypatybės
19. Pereinamo proceso skaičiavimas diodiniame jungiklyje.
20. Tranzistoriniai jungikliai.
21. Tranzistorių apibūdinantieji parametrai.
22. Pereinamųjų procesų skaičiavimas įsotintam tranzistoriniam jungiklyje.
23. Jungiklio greitaveikos padidinimo būdai.
24. Jungiklis su forsuota rc grandine.
25. Neįsotintas tranzistorinis jungiklis.
26. Relaksatoriai.
27. Tranzistoriniai multivibratoriai.
28. Simetrinis multivibratorius.
29. Multivibratoriaus frontų korekcija.
30. Multivibratorius su emiterio ryšiu
31. Bloking-generatoriai.
32. Laukiantysis bloking generatorius.
33. Bloking–generatorius autorežime.
34. Trigeriai.
35. Simetriniai trigeriai.
36. Simetrinio trigerio paleidimo būdai.
37. Trigeriai su emiterio ryšiu.
38. Relaksatorių sinchronizavimas ir dažniu dalijimas juose.
39. Stabilaus sinchronizavimo ir dažnių dalijimo sąlygos.
40. Relaksatorių stabilizavimo būdai.
41. Bloking generatorius su vėlinimo linija.
42. Impulsų dažnių dalijimas kaupimo schemose.43. Relaksatoriai su negatronais.
44. Relaksatoriai su td.
45. Laukiantysis multivibratorius su td
46. Trigeris su td.
47. Relaksatoriai su tiristoriais.
48. Relaksatorius su tiristoriumi ir vėlinimo linija.
49. Pjūklinių impulsų generatoriai.
50. Pjūklinės įtampos impulsų gavimas
51. Įtaisas su srovės stabilizatoriumi
52. Kompensuojančios evj metodas pjūklinei įtampai gauti.
53. Fantastronas.
54. Pjūklinės srovės formavimo principai.

Skaityti viską

Skaitmeninio perdavimo sistemos

1. Eksploatuojamos ryšio linijos
1.1. Reikalavimai ryšio linijoms
2. Kreipiančiųjų sistemų elektrodinamika
2.1. EMB klasės ir tipai
2.2. Fizikiniai procesai KS
2.3. Elektromagnetiniai procesai laidininkuose ir dielektrikuose
2.4. EML energetiniai santykiai
2.5. Perdavimo režimai KS
3. Ryšio linijų konstrukcijos
3.1. Ryšio kabelių skirstymas ir žymėjimas
3.2. Kabelių pagrindiniai elementai
3.3. Tarpmiestiniai simetriniai kabeliai
3.4. Tarpmiestiniai bendraašiai kabeliai
3.5. Miesto tipo kabeliai
3.6. Kaimo ryšio kabeliai
4. Kreipiančiųjų sistemų teorija
4.1. Ryšio linijos ekvivalentinė schema ir lygtis
4.2. Banginė varža
4.3. Sklidimo koeficientas
4.4. Antrinių parametrų priklausomybė nuo dažnio
4.5. Elektromagnetinės energijos sklidimo greitis
5. Elektriniai procesai simetriniuose kabeliuose
5.1. Energijos perdavimas simetrine grandimi su nuostoliais
5.2. Simetrinių kabelių talpumas ir laidumas
5.3. Pirminių parametrų priklausomybė nuo dažnio, atstumo tarp laidininkų ir laidininkų diametro
6. Elektriniai procesai bendraašiuose kabeliuose
6.1. Energijos perdavimas bendraašiais kabeliais su nuostoliais
6.2. Bendraašių kabelių talpumas ir laidumas
6.3. Bendraašių kabelių antriniai parametrai
6.4. Geriausi bendraašių kabelių laidininkų santykiai
7. Signalai optinėje gijoje
7.1. Fiziniai procesai optinėje gijoje
7.2. Signalų slopinimas optinėje gijoje
7.3. Lūžio rodiklių pasiskirstymas optinėje gijoje
7.4. Optinės gijos kritinis dažnis ir normuotas dažnis
7.5. Modos optinėje gijoje
7.6. Signalų dispersija optinėje gijoje
7.7. Skaitinė apertūra
8. Grandžių elektromagnetinis ryšys
8.1. Elektromagnetinio ryšio prigimtis ir parametrai
8.2. Pagrindinė grandžių tarpusavio ryšio lygtis
8.3. Simetrinių grandžių pereinamieji slopinimai
8.4. Pereinamųjų slopinimų priklausomybė nuo linijos ilgio ir dažnio
8.5. Papildomi ryšiai tarp grandžių
8.6. Bendraašio kabelio tarpusavio ryšys
8.7. Ryšio varža
8.8. Bendraašių kabelių pereinamasis slopinimas
9. Ryšio kabelių simetrizavimo principai
9.1. Kabelio grandžių susukimas
9.2. Kabelio grandžių simetrizavimas
9.3. Žemo dažnio kabelių simetrizavimas kryžminimo būdu
9.4. Kondensatorinis simetrizavimas
9.5. Koncentruotas simetrizavimas
9.6. Aukšto dažnio kabelių simetrizavimas pagal kompleksinius ryšius
9.7. Žemo dažnio kabelių simetrizavimas
10. Išorės šaltinių ir ryšio linijų elektromagnetinis ryšys
10.1. Išorės trukdžių šaltiniai, klasifikacija, tipai
10.2. Žaibo įtaka
10.3. AĮL įtaka
10.4. EG įtaka
10.5. Įtakos į ORL ir KL ypatybės
10.6. Elektrinės įtakos skaičiavimas
10.7. Magnetinės įtakos skaičiavimas
10.8. Radijo stočių įtaka RL
10.9. Ryšio įrenginių apsauga nuo išorės poveikių
10.10. Apsaugos schemos, iškrovikliai, saugikliai
10.11. ORL apsauga
10.12. KL apsauga
10.13. Miesto tinklų apsauga
10.14. Kaskadinė apsauga ir žaibolaidžiai
10.15. Apsauginiai trosai
10.16. Ekranavimas
10.17. Redukciniai transformatoriai
10.18. Ryšio linijų metalinių apvalkalų korozija ir apsaugos priemonės
10.18.1. Korozijos rūšys
10.18.2. Dirvos elektrocheminė korozija
10.18.3. Tarpkristalinė korozija
10.18.4. Elektrinė korozija
10.18.5. Apsaugos priemonės nuo korozijos
10.18.6. Elektrinis drenažas
10.18.7. Katodinės stotys
10.18.8. Protektoriai
11. Ryšio linijų statyba
11.1. Paruošiamieji darbai
11.2. Kabelių paruošimas klojimui
11.3. Statybinių ilgių grupavimas
11.4. Trasos žymėjimas
11.5. Požeminių kabelių tiesimas
11.6. Perėjimų per autokelius ir geležinkelius įrengimas
11.7. Matavimo stulpelių pastatymas
11.8. Kabelinė kanalizacija
11.9. Kabelių tiesimas kanalizacijoje
11.10. Kabelių tiesimas po tiltais, ant sienų ir pakabinimas ant atramų
11.11. Povandeninių kabelių tiesimas
11.12. Optinių kabelių tiesimas
11.13. Stiprinimo punktų ir kabelių numeracija
11.14. Simetrinių kabelių šerdies montažas
11.15. Miesto telefono tinklų galiniai ir skirstomieji įrenginiai, jų montažas
11.16. Kabelių įvedimas į ATS ir TMTS pastatus
11.17. Kabelių įvedimas į NSP
11.18. Kabelių suspausto oro įranga ir palaikymo metodai
12. Ryšio linijų eksploatacija
12.1. Eksploatacijos organizavimas
12.2. Eksploataciniai-techniniai reikalavimai KL
12.3. Techninės eksploatacijos metodai ir uždaviniai
12.4. Linijinių kabelinių įrenginių remontas
12.5. KL apsauga ir avariniai darbai
12.6. Eksploataciniai elektriniai matavimai
12.7. Miesto kabelių eksploatacijos ypatybės
12.8. KL patikimumas
12.9. Patikimumo įvertinimas
13. Ryšio linijų projektavimas
13.1. Ryšio tinklų struktūra
13.2. Techninis darbinis projektas
13.3. Miesto telefono tinklo pagrindinių parametrų nustatymas
13.4. Miesto tinklo magistralinių paskirstomųjų ir jungiamųjų linijų projektavimas
13.5. Kaimo telefono tinklų struktūra
13.6. Techninis-darbinis projektas
13.7. Perdavimo sistemos, linijos, aparatūros parinkimas
13.8. Techninis ekonominis projekto pagrindimas

Skaityti viską

Keturių lygmenų tinklo valdymo modelis

Bendroji telekomunikacijų tinklo valdymo schema (TMN) gali būti realizuota keturių lygmenų valdymo modeliu, kurio kiekvienas lygmuo vykdo jam skirtas funkcijas, pateikdamas aukštesniam lygmeniui apibendrintą tinklo veikimo vaizdą. Tie lygmenys yra:
– biznio menedžmentas (tinklo ekonominio efektyvumo valdymo aukštesnysis lygmuo BOS);
– paslaugų menedžmentas (tinklo paslaugų valdymo lygmuo SOS);
– tinklo menedžmentas (tinklo valdymo sistemų lygmuo NOS);
– elementų menedžmentas (element-menedžerių (EM) arba tinklo elementų valdymo sistemų lygmuo EOS). Tai žemiausias lygmuo.

Skaityti viską

Sinchroniniai skaitmeniniai tinklai

Skaitmeniniai tinklai (ST), įdiegti iki sukuriant SONET/SDH, iš esmės buvo asinchroninė sistema, nes nenaudojo išorinio sinchronizacijos šaltinio. Juose bitų praradimas duodavo ne tik informacijos praradimus, bet ir sutrikdavo vidinė sinchronizacija. Priimamajame mazge lengviau buvo išmesti klaidingus ciklus negu atstatyti sinchronizaciją perduodant pakartotinai išmestus ciklus, kaip tai daroma vietiniuose tinkluose.

Skaityti viską