Istorija

MŪRINĖS ARCHITEKTŪROS PAVELDOTVARKOS TENDENCIJOS SOVIETMEČIU

Kultūros paveldas — gyvas mūsų praeities liudininkas, saugantis gerai žinomų ar seniai pamirštų įvykių pėdsakus. Prisilietę prie kultūros lobių, galime įminti daugybę paslapčių, suprasti kas mes buvome, esame ir kuo tapsime. Architektūros paveldas šiame istorijos pažinimo procese užima išskirtinę vietą, nes šimtmečius skaičiuojantys mūsų senamiesčių pastatai yra atviri nuolatiniam sąlyčiui su visuomene. Ir nors Lietuvos istorinių miestų pastatų architektūra laikui bėgant buvo ne kartą keičiama, daugelyje jų bent iš dalies išliko vertingų kelių šimtmečių senumo fragmentų.

Skaityti viską

Grigališkojo choralo tradicijos bruožai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje

Grigališkasis choralas yra daugiabriaunis reiškinys. Viena vertus, jis tyrinėtinas kaip muzikinis fenomenas, unikalus tuo, kad susiformavęs ansktyvųjų viduramžių Vakarų Europoje, savyje akumuliavęs ir sintezavęs daugiakultūrines senosios Romos civilizacijos bei įvairių Artimųjų Rytų kultūrų apraiškas, jis tebėra pilnai funkcionalus katalikiškos sakralinės muzikos reiškinys. Dar ankstyvaisiais viduramžiais kartu su Romos rito formavimusi ir plėtra, jis tapo svarbiausiu lotyniškosios krikščionybės liturginiu giedojimu1. Nepaisant įvairių istorinių virsmų, grigališkasis choralas iki šiol yra išsaugojęs savo pirminę ir esminę funkciją būti Romos liturgijos sudėtine dalimi, o tiksliau jos pagrindine muzikine išraiška2. Taigi jis prasme laikytinas ir muzikiniu-liturginiu fenomenu. Dar daugiau, iš esmės visos šio giedojimo formos ir žanrai yra ne tik glaudžiai susiję su Romos liturgija, bet ir tiesiogiai iš jos atsiradę bei su ja formavęsi, o kartu nemažai įtakos turėję ir pačiai šios liturgijos raidai3. Pagaliau, tai yra kompleksinis religinis, kultūrinis ir istorinis fenomenas, susiformavęs tam tikromis istorinėmis-kultūrinėmis sąlygomis apibrėžtoje geografinėje erdvėje, kurio galutinei išraiškai nemažai įtakos turėjo ir istorinės-politinės aplinkybės. Nors veikiausiai pradžioje plėtojęsis Romoje V-VII a., šis giedojimas galutinai susiformavo VIII-X a. Karolingų imperijos erdvėje. Būtent čia iš dalies dėl politinių, iš dalies dėl ideologinių priežasčių Karolingams perėmus Romos liturgiją kartu su giedojimu4, pastarasis po sudėtingo transmisijos, recepcijos, redagavimo ir perkūrimo proceso įgavo daugiau ar mažiau išbaigtą pavidalą5. Vėliau, per X¬XV a. kartu su lotyniškąja krikščionybe (ar rekonkista Ispanijoje) ir Romos ritu jis plito po visą viduramžių Europą, galiausiai ir toliausiai į Rytus įžengęs bei išplitęs Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje.

Skaityti viską

Švenčionių apskrities bajorų padėtis xix a. pirmojoje pusėje

Bajoro terminas naudojamas daugiausiai kalbant apie LDK ir Lenkijos Karalystės kilminguosius. Žodis bajoras yra kilęs iš slaviško žodžio bojarin, o šis savo ruožtu kildinamas iš turkiškojo bojar, reiškiančio valdovo gvardijos karį. Šis žodis yra vartojamas iki šių dienų kai susidomėjimas bajorais nemažėja. Mokslininkai įvairias būdais stengiasi tyrinėti jų kilmę ir istoriją, nes tai yra sluoksnis, apie kurį išliko tikrai nemažai informacijos.

Skaityti viską

Lietuvos pilys

Medinių pilių kraštas. Lietuvos pilys suvaidino svarbų vaidmenį kovų su kryžiuočiais epochoje, padėjo įtvirtinti ir išsaugoti Lietuvos valstybingumą, buvo svarbūs gynybiniai ir administraciniai centrai. Tai visų pirma pasakytina apie etninės Lietuvos pilis, nors Lietuvos valstybei priklausė ir didžiuliai Rusios plotai su juose buvusiomis pilimis, paveldėtomis dar iš Kijevo Rusios laikų.

Skaityti viską

Gajus Julijus Cezaris

Gajus Julijus Cezaris (Gaius Julius Caesar, 100-44 pr. Kr.). Cezaris buvo pirmasis romėnas , turėjęs teisę įspausti savo portrerą ant monetų , kaip tai darydavo graikų karaliai. Pagal šiuos portretus buvo identifikuota Tuskule, rasta marmurinė galva. Šis faktas itin svarbus vertinant Cezario asmenybę , kuri traktuojama labai skirtingai. Ar Cezaris buvo nuotykių ieškotojas – vienas iš daugelio tais laikais – kuris , žlungant Romos respublikai , siekė savo tikslų ir veržėsi prie valdžios? Ar įžūlus cinikas , nekenčiąs žmonių ir pasirengęs padaryti bet kokią niekšybę bei nusikaltimą , nepaisydamas jokių moralės normų?

Skaityti viską

Barokas

Barokas – meno kryptis, XVII a. – XVIII a. I pusėje plitusi Europoje ir Lotynų Amerikoje. Pradėjo formuotis XVI a. pab. Italijoje (keitė vėlyvąjį renesansą ir manierizmą), XVII a. paplito daugumoje Europos šalių.
XVI a. pab. – XVII a. Europoje kuriamas naujųjų laikų menas, vyksta svarbūs pokyčiai valstybių ir politikos istorijoje, žmonių sąmonėje. Greta klasicizmo XVI – XVII a. suklesti ir barokas: literatūra, teatras, architektūra, skulptūra, tapyba, muzika, sukuriama baroko meno teorija, estetika.

Skaityti viską

Graikų politinės valstybės nuosmukis

Graikų pasaulio ribos buvo platesnės negu kitų senovės civilizacijų. Jų kolonijos siekė beveik Gibraltaro sąsiaurį Vakaruose, Azovo jūros pakrantes Šiaurėje ir Nilo deltą Pietvakariuose. Be to, graikai pasižymėjo itin išvystytais santykiais su kitomis, negraikiškomis, civilizacijomis. Todėl Elados tarptautinių santykių sistemos ribos nėra visiškai aiškios. Tačiau dažniausiai neabejojama, kad graikai buvo civilizuoto pasaulio vakarinė riba, kuri kartu labai skyrėsi nuo viso šio pasaulio.

Skaityti viską

Šaltojo karo kilmė ir prasmė

Nors oficialiai pripažįstama, jog Šaltasis karas baigėsi daugiau nei prieš dešimtmetį, su Sovietų Sąjungos ir sistemos žlugimu, tačiau jo atgarsius, įtampą jaučiame ir šiandien. JAV ir Rusija derindamos tarpusavio santykius, bendradarbiavimo galimybes, akcentuoja šaltojo karo pabaigą, nors kai kur regioniniai konfliktai dar nerimsta. Yra teigiama, jog Šaltasis karas vyko keliais aspektais – tarpvalstybinių santykių lygmeniu, ekonominiu lygmeniu, ideologiniu, kultūriniu lygmeniu. Neretai šaltuoju karu laikoma tarptautinė įtampa, grasinanti žmonijai branduoliniu susinaikinimu. Yra nuomonių, akcentuojančių lemiamą ekonomikos aspektą ir yra nuomonių , įvardijančių kultūrinę – ideologinę šio karo pusę, kaip reikšmingiausią . Šiame darbe į Šaltąjį karą bandysime pažvelgti kaip į dviejų valstybių katinių santykiu vystymąsi netiesioginės konfliktų išraiškos fone ir apžvelgsime dilemas, padiktuotas Šaltojo karo situacijos.

Skaityti viską