Politologija

Rusijos federacijos prezidento teisinis statusas

Valstybės vadovo institucija egzistuoja visose valdymo formose. Monarchijose valstybės vadovo funkcijas vykdo monarchas, respublikose -prezidentas, kai kuriose šalyse – kolegiali institucija – prezidiumas ar taryba. Valstybės vadovo teisinę ir faktinę padėtį šalyje lemia istorinės tradicijos ir politinės sąlygos. Vienose šalyse valstybės vadovo funkcijos yra nominalios, kitose – realios .
Valstybės vadovo teisinės padėties analizė neatskiriama konstitucinės teisės mokslo dalis. Magistro baigiamojo darbo tema „Rusijos Federacijos Prezidento teisinis statusas“ buvo pasirinkta dėl kelių priežasčių.

Skaityti viską

Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų tvarka

Atkūrus Lietuvos valstybės nepriklausomybę 1990 metais iškilo naujos Konstitucijos rengimo problema, tuo pačiu susidurta ir su Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – ir Prezidento, ir Respublikos Prezidento) institucijos įtvirtinimu. Neabejotina, kad įvairūs Prezidento teisinio statuso aspektai buvo nuolatiniame Lietuvos teisės mokslininkų, taip pat politikų ir visuomenės veikėjų dėmesio centre. Dabartinė politinė, ekonominė, socialinė, taip pat moralinė tautos ir valstybės raida verčia atkreipti dėmesį į Respublikos Prezidento vaidmenį valstybėje, jo įtaką, sprendžiant visuomenės ir valstybės problemas.

Skaityti viską

JAV ir Lotynų Amerikos valstybių interesų sankirta

JAV IR LOTYNŲ AMERIKOS VALSTYBIŲ INTERESŲ SANKIRTA: VENESUELOS INICIJUOJAMO PASIPRIEŠINIMO JAV VYKDOMAI POLITIKAI ANALIZĖ

Noam Chomsky žodžiais tariant, Lotynų Amerika iš naujo kovoja nepriklausomybės karus. Tik šį kartą ne siekdama išsivaduoti nuo Ispanijos imperijos kaip tai darė XIX a. pradžioje, bet trokšdama nusimesti JAV diktatą. Nuo XIX a. pabaigos JAV siekia dominuoti visoje Lotynų Amerikoje. Tam buvo pasitelktos visos įmanomos priemonės – ekonominė įtaką, politinis spaudimas, karinės intervencijos, kovos su narkotikais bei terorizmu priedangos. Tokia politika tęsiasi iki šiol. Tačiau regione pradeda kilti neramumai ir pasipriešinimas JAV vykdomam politikos kursui. Kalbama, kad XXI amžius Lotynų Amerikoje bus žinomas Antiamerikietiško amžiaus vardu.

Skaityti viską

Lietuvių diaspora JAV

LIETUVIŲ DIASPORA JAV: ŠIUOLAIKINĖS EMIGRANTŲ KARTOS ČIKAGOJE TYRIMAS

Lietuviškoji diaspora Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) jau skaičiuoja antrą savo istorijos šimtmetį. Emigracija, prasidėjusi dar XIX a. antrojoje pusėje, iki pat XX a. ketvirtojo dešimtmečio buvo sąlygojama tiek politinių, tiek ekonominių priežasčių: siekio išvengti persekiojimo už tautinę veiklą, prievartinės karinės tarnybos, kiek vėliau – vilčių sukaupti pradinį kapitalą būsimajam verslui Lietuvoje, gyventi demokratinėje santvarkoje ir t. t. [28, p.64].

Skaityti viską

Emigracijos problema Lietuvoje: priežastys ir pasekmės

Tarptautinė migracija seniai žinoma kaip vienas iš gyvenimiškų faktų (Timothy J. Hatton, 1999), tačiau nepaisant to, išvykstantieji tampa didele Lietuvos problema, nes šalis netenka darbo jėgos, kas sudaro kliūtis ekonominiam šalies vystimuisi. Be to, emigracija į Vakarus, lemia didžiulį demografinį bei intelektinį šalies nuosmukį, tai varžo žiniomis pagrįstos ekonomikos plėtrą ir reiškia valstybės investicijų į šių asmenų išsilavinimą praradimą.

Skaityti viską

Biudžeto proceso samprata ir struktūra

Kiekviena organizacija, pradedant šeima ir baigiant valstybe, kad tinkamiau tvarkytų reikalus, kryptingiau siektų tikslų, sudaro savo biudžetą. Valstybės biudžetas – tai savarankiška ekonominė kategorija. Biudžeto dėka valstybė turi didelę galimybę sukoncentruoti savo rankose didžiulius išteklius svarbiausioms ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti, gali įtakoti valstybės piliečių gyvenimo kokybę. Pastaraisiais metais pasaulį sukrėtusi ekonomikos krizė palietė visas gyvenimo sritis. Tokiomis sąlygomis valstybės biudžetas tampa itin aktualus. Eiliniam piliečiui kyla klausimai apie biudžeto proceso sampratą, biudžeto sudarymą ir vykdymą , tiesioginiams biudžeto valdytojams iškyla finansų valdymo klausimai bei problemos.

Skaityti viską

Aristotelio politinės idėjos: teisės, visuomenė, žmogus

Tikrąja savo prasme politiškumas reiškia valdymą ar kryptingą veikimą tikslo link. Ji yra išreiškiama arche, kas etimologiškai reiškia pradžią, ištakas, ar pirmąjį šaltinį. Antra, politiškumo reikšmę išplečia valdymo kaip suvereniteto (aukščiausios valdžios), t.y. kitų kreipimo link gėrio ar tikslo, kai pats nesi apspręstas tų kitų, prasmė. Tokia yra socialinio veiksmo pradžios ar kilmės išeities pozicija, kuri kaipo tokia reikalauja atsakomybės už visą iniciatyvą. Individų bei jų grupių, besiimančių atsakingo veiksmo, laisvės sąlyga yra išskirtinis žmoniškumo bruožas. Nors didžiąją dalį žmonių veiksmų skirtinguose organiniuose ir neorganiniuose lygmenyse gali atlikti ir kitos fizinės esybės, tačiau būtent tada, kai šie veiksmai yra atliekami laisvės sąlygomis, jie tampa autentiškais žmogiškais aktais. Šis jungtinės kryptingos laisvės – jos prigimties ir mąsto – klausimas yra sprendžiamasis pilietinės visuomenės klausimas. Kiek ji yra reikalinga ir kaip ja galima būti efektyviai naudotis šiandien yra mūsų laikų pilietinės visuomenės svarbiausia problema.

Skaityti viską

Šaltojo karo kilmė ir prasmė

Nors oficialiai pripažįstama, jog Šaltasis karas baigėsi daugiau nei prieš dešimtmetį, su Sovietų Sąjungos ir sistemos žlugimu, tačiau jo atgarsius, įtampą jaučiame ir šiandien. JAV ir Rusija derindamos tarpusavio santykius, bendradarbiavimo galimybes, akcentuoja šaltojo karo pabaigą, nors kai kur regioniniai konfliktai dar nerimsta. Yra teigiama, jog Šaltasis karas vyko keliais aspektais – tarpvalstybinių santykių lygmeniu, ekonominiu lygmeniu, ideologiniu, kultūriniu lygmeniu. Neretai šaltuoju karu laikoma tarptautinė įtampa, grasinanti žmonijai branduoliniu susinaikinimu. Yra nuomonių, akcentuojančių lemiamą ekonomikos aspektą ir yra nuomonių , įvardijančių kultūrinę – ideologinę šio karo pusę, kaip reikšmingiausią . Šiame darbe į Šaltąjį karą bandysime pažvelgti kaip į dviejų valstybių katinių santykiu vystymąsi netiesioginės konfliktų išraiškos fone ir apžvelgsime dilemas, padiktuotas Šaltojo karo situacijos.

Skaityti viską

Konservatizmas ir liberalizmas

Europos politinės minties istorijoje aristokratiška politinė kultūra labiausiai prisidėjo prie dviejų modernių politinių ideologijų – konservatyvizmo ir liberalizmo – kūrimosi. Garsiųjų aristokratų Edmundo Burke’o ir Alexis’o de Tocqueville’io darbai, rašyti Prancūzijos Revoliucijos bei jos sukeltų visuomeninių permainų akivaizdoje išreiškia tą pačią baimę, kad demokratizacijos procesas Europoje sunaikins tuos aristokraiškos kultūros elementus, kuriuos jie laikė esminiais Europos kultūros ir žmogiškumo garantais.

Skaityti viską