Teisė

Pozityvios tėvystės prielaida

TEMOS AKTUALUMAS IR NAUJUMAS

Teisinis švietimas, kuris skatintų pozityvią tėvystę, pirmiausia turėtų būti neatsiejamas nuo vaiko teisių apsaugos. Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų duomenimis išryškėjo ypač didelės problemos, susijusios su vaiko teisėmis – aukštas vaikų, kaip socialinės grupės, skurdo lygis, be tinkamos priežiūros bei teisių užtikrinimo palikti ekonominių emigrantų vaikai, smurto tarp bendraamžių mokyklose bei šeimose augimas. Patiriamų problemų sprendimą apsunkina nepakankamas psichologinės pagalbos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieinamumas (Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2009). Vis trapesnė tampa šeimos institucija.

Skaityti viską

Teisinis švietimas kaip pozityvios tėvystės prielaida

Teisinis švietimas, kuris skatintų pozityvią tėvystę, pirmiausia turėtų būti neatsiejamas nuo vaiko teisių apsaugos. Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų duomenimis išryškėjo ypač didelės problemos, susijusios su vaiko teisėmis – aukštas vaikų, kaip socialinės grupės, skurdo lygis, be tinkamos priežiūros bei teisių užtikrinimo palikti ekonominių emigrantų vaikai, smurto tarp bendraamžių mokyklose bei šeimose augimas. Patiriamų problemų sprendimą apsunkina nepakankamas psichologinės pagalbos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieinamumas (Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2009). Vis trapesnė tampa šeimos institucija.

Skaityti viską

Darbuotojų nuoma iš laikino įdarbinimo įmonės

Ar įmonė, kuri nuomojasi darbuotoją iš laikino įdarbinimo įmonės, veikia kaip darbdavys?

Įdarbinimas per laikino įdarbinimo agentūras Lietuvoje yra naujas reiškinys. Tai patvirtina ir tai, jog tokio pobūdžio trišalius darbinius santykius reglamentuojantį įstatymą Lietuvos Respublikos Seimas priėmė tik 2011m. gegužės 19d., kuris įsigaliojo tik nuo 2011m. gruodžio 1d. Iki tol trišaliams darbiniams santykiams Lietuvoje buvo taikomos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso bei Civilinio kodekso teisės normos.

Skaityti viską

Nusikalstamų veikų padarymo apsvaigus reglamentavimas

Ar Lietuvoje esantis nusikalstamų veikų padarymo apsvaigus reglamentavimas yra tinkamas lyginant su kitų valstybių patirtimi?

Apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia pavartotas alkoholis, narkotinės, psichotropinės ir kitos psichiką veikiančios medžiagos. Išskirtinai alkoholizmo problema Lietuvoje viena aktualiausių – beveik 90 proc. suaugusiųjų vartoja alkoholį. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog bet kokių psichotropinių medžiagų vartojimas pažeidžia centrinės nervų sistemos normalią veiklą. Dėl to žmogus nekontroliuoja savo veiksmų, tampa agresyvus, nepagrįstai drąsus, negalvoja apie pasekmes, linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams.

Skaityti viską

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos užtikrinimo problemos

Šio darbo analizuojama problema yra Lietuvos valstybės nesugebėjimas užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės.

Magistro darbe siekiama atkreipti dėmesį būtent į teisinės pagalbos teikimo kokybę ir išsamiai išanalizuoti, kokia yra susiformavusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (VGTP) kokybės samprata, su kokiomis problemomis susiduriama teikiant ir administruojant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Lietuvoje, pagrindinį dėmesį kreipiant į kokybės užtikrinimo problemas ir jų kilimą įtakojančius faktorius.

Skaityti viską

Notaro atsakomybė

Nuo seniausių laikų notaro statusui ir vaidmeniui visuomenėje teikiama didžiulė svarba, ką įrodo net iš neatmenamų laikų atėjęs lotyniškas posakis „Lex est quod notarus“- tai, ką patvirtina notaras, tampa įstatymu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 str. 2 dalyje nurodyta, kad dokumentai, patvirtinti valstybės įgaliotų asmenų, yra laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, turi didesnę įrodomąją galią ir yra vykdytini.

Skaityti viską

Nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso1 (toliau BK) 1 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šis teisės aktas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Kaip matyti, vienas iš svarbiausių BK ir apskritai baudžiamosios teisės tikslų yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga nuo nusikalstamų ketinimų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad žmogaus laisvė neliečiama (20 str.), žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas (21 str.). Šios konstitucinės nuostatos yra realizuojamos tiek šiuo metu galiojančiame 2000 m. BK, tiek buvo realizuojamos prieš tai galiojusiame 1961 m. BK.

Skaityti viską

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) be įprastinės proceso formos yra numatyti ir baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas. Viena iš tokių specifinių proceso rūšių yra priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. Šiam institutui būdingos bendrosios įstatymo nuostatos su tam tikromis išimtimis, kurias sąlygoja nagrinėjamo proceso subjekto teisinė padėtis.

Skaityti viską

TEISMINIS AKTYVIZMAS KONSTITUCINĖJE JURISPRUDENCIJOJE

Darbe pagrindinis dėmesys skiriamas deramų konstitucinių teismų teisėjų elgesio aiškinant rašytinių konstitucijų tekstus standartų polemikai. Šiame kontekste magistro tezės pagrindiniu objektu būtent ir pasirenkamas vienas iš tokių standartų – teisminis aktyvizmas. Siekiama įvertinti ar šis standartas atitinka demokratijos ir teisinės valstybės keliamus reikalavimus konstitucinės jurisprudencijos kontekste. Sekant iš to, suformuojama darbo hipotezė: teisminis aktyvizmas konstitucinėje jurisprudencijoje prieštarauja demokratijos ir teisinės valstybės reikalavimams.

Skaityti viską