Teisė

Lytinė prievarta, priekabiavimas, atsakomybė

LYTINĖ PRIEVARTA, JOS FORMOS IR ATSAKOMYBĖ UŽ JĄ PAGAL LR BK. Lytiniai, arba seksualiniai, santykiai- tai visuma fiziologinių, psichologinių reakcijų, išgyvenimų, elgesio normų, susijusių su lytiniu potraukiu, aistra ir jų patenkinimu. Žmogaus seksualinis gyvenimas- natūrali, prigimtinė, biologiškai nulemta funkcija, tačiau seksualinio pasitenkinimo, gyvybės, giminės pratęsimo instinktas negali būti realizuojamas pažeidžiant kito asmens teisę apsispręsti, pasirinkti lytinio gyvenimo partnerį, būdus, formas, pačiam nuspręsti, kada jis pasirengęs pradėti lytinį gyvenimą. Skaityti viską

Lyčių lygybės principas EB teisėje

Lyčių lygybės principas Europos Sąjungos teisėje pagal dabartinį jo reglamentavimą ir Europos Teisingumo Teismo praktiką pasireiškia per keturis pagrindinius aspektus: lygaus darbo užmokesčio principą, vienodo požiūrio principą užimtumo srityje, vienodo požiūrio principą socialinės apsaugos srityje ir vienodo požiūrio principą galimybės naudotis prekėmis bei paslaugomis srityje. Šiame darbe Europos Sąjungos lyčių lygybės principas nagrinėjamas lygaus darbo užmokesčio principo ir vienodo požiūrio principo (kiek jis yra susijęs su darbo santykiais) kontekste. Skaityti viską

Netiesioginė tyčia teismų praktikoje

Netiesioginė tyčia, jos požymiai Lietuvos ir kitų valstybių baudžiamojoje teisėje netiesioginė tyčia teismų praktikoje

Kaltė yra pagrindinis subjektyvusis nusikaltamos veikos sudėties požymis. Ji būtinoji kiekvienos nusikalstamos veikos sudėties dalis, todėl turi būti įrodinėjama kiekvienoje baudžiamojoje byloje. Nėra nusikalstamų veikų sudėčių, kurių nereikėtų įrodinėti kaltės, ją nustatyti.1 Tam , kad tinkamai nustatytume kaltę reikia ištirti jos valinį ir intelektualųjį momentą. Reikia skirti vieną kaltės formą nuo kitos. Skaityti viską

Aukos ir nusikaltėlio interakcija nužudymų ir gyvybės atėmimų atvejais

Nužudymų ir neatsargių gyvybės atėmimų atvejais nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio interakcijos turinys bei jo išaiškinimas reikšmingas visų pirma dėl šio nusikaltimo negrįžtamų padarinių. Aukos ir nusikaltėlio santykių išaiškinimas turėtų būti neatsiejamas nuo žmogžudystės išaiškinimo, ypač kai veikos metu nepaliekama jokių nusikaltimo padarymo pėdsakų. Taip pat nusikaltimo subjektų interakcijos turinio pobūdis laikytinas viena viktiminio įvykio atsiradimo ar bent jau baigties sąlygų. Tai svarbus ir nagrinėtinas dalykas, nes konflikto metu potenciali nužudymo auka gali apsisaugoti tiktai savo jėgomis.
Vis dažniau nužudymų ir neatsargių gyvybės atėmimų aukomis tampa nepilnamečiai. Pažymėtina, kad nepilnamečiai taip pat vis dažniau padaro nusikaltimus žmogaus gyvybei. Valstybė privalo apsaugoti labiausiai pažeidžiamą visuomenės grupę nuo tokių nusikaltimų ir svarbiausia keisti dar jauno ir nepatyrusio asmens iškreiptą požiūrį į gyvybę, stabdyti jaunuolių nusikalstamą elgesį apskritai.
Reiktų pripažinti, jog viktimologiniai ir sociologiniai tyrimai nagrinėjama tema nėra tiesiogiai atliekami tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Atlikti tyrimai yra bendro pobūdžio, siekiant atskleisti nusikaltėlio ir aukos sąveikos turinį apskritai. Nors kai kurie tų tyrimų sietini su nusikaltimo įvykdymo priežasčių išaiškinimu.
Svarbu atlikti tyrimą, kur galima būtų atskleisti specifinius interakcijos turinio bruožus nužudymų ir gyvybės atėmimų atvejais. Pažymėtina, jog tam tikras interakcijos pobūdis gali lemti patį nusikaltimą ar bent jau nusikaltimo mechanizmo pobūdį.
Lietuvoje jaučiamas mokslinių tiriamųjų darbų tiriama tema trūkumas. Apie nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio interakciją dažniausiai kalbama bendrąja visiems nusikaltimams prasme, ir kaip apie vieną viktimologijos institutų. Didesnis dėmesys nusikaltimo subjektų interakcijos turiniui neskiriamas dėl to, kad teisingumą vykdantys teismai vadovaujasi baudžiamuoju įstatymu, ir nusikaltėliui nubausti visai nebūtinas gilinimasis į interakcijos turinį. Šis klausimas dažniausiai lieka nepaliestas nagrinėjant ir sprendžiant baudžiamąsias bylas.
Tyrimo problema;
Lietuvoje nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio interakcija domimasi jau kelis pastaruosius dešimtmečius. Moksliniuose V. Justickio, G. Babachinaitės, A. Dapšio bei kitų mokslininkų darbuose nagrinėjami tam tikri nusikaltėlio ir aukos sąveikos aspektai. Tiesioginius tyrimus šia tema atliko R. Uscila. Būtent nužudymų ir neatsargių gyvybės atėmimų atvejais tyrimai nusikaltėlio ir aukos interakcijai nustatyti Lietuvoje dar nebuvo atliekami.
Nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio sąveikos problema pirmieji domėtis pradėjo H. Hentingas, H. Schultzas ir kiti. Konkrečiai nužudymų atvejai buvo nagrinėjami bei tyrimai atliekami užsienio mokslininkų: H. Ellenbergerio, M. E. Wolfgango, A. P. Goldsteino, S. Schaferio, V. I. Polubinskio, T. D. Mietheaso, D. Pokornyo, H. Garfinkelio ir kitų.
Tyrimo objektas:
Nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio interakcija, jos turinys, specifika, įtaka aukos viktimizacijai nužudymų ir neatsargių gyvybės atėmimų atvejais. Konflikto šalių santykiai iki viktiminio įvykio ir viktiminio įvykio metu, santykių kintamumas. Nusikaltėlio ir aukos asmenybės bruožai, gyvenimo būdo ypatybės, sąlygojančios aukos viktimizaciją. Skaityti viską

Pozityvios tėvystės prielaida

TEMOS AKTUALUMAS IR NAUJUMAS

Teisinis švietimas, kuris skatintų pozityvią tėvystę, pirmiausia turėtų būti neatsiejamas nuo vaiko teisių apsaugos. Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų duomenimis išryškėjo ypač didelės problemos, susijusios su vaiko teisėmis – aukštas vaikų, kaip socialinės grupės, skurdo lygis, be tinkamos priežiūros bei teisių užtikrinimo palikti ekonominių emigrantų vaikai, smurto tarp bendraamžių mokyklose bei šeimose augimas. Patiriamų problemų sprendimą apsunkina nepakankamas psichologinės pagalbos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieinamumas (Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2009). Vis trapesnė tampa šeimos institucija. Skaityti viską

Teisinis švietimas kaip pozityvios tėvystės prielaida

Teisinis švietimas, kuris skatintų pozityvią tėvystę, pirmiausia turėtų būti neatsiejamas nuo vaiko teisių apsaugos. Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimų duomenimis išryškėjo ypač didelės problemos, susijusios su vaiko teisėmis – aukštas vaikų, kaip socialinės grupės, skurdo lygis, be tinkamos priežiūros bei teisių užtikrinimo palikti ekonominių emigrantų vaikai, smurto tarp bendraamžių mokyklose bei šeimose augimas. Patiriamų problemų sprendimą apsunkina nepakankamas psichologinės pagalbos ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prieinamumas (Žmogaus teisių stebėjimo institutas, 2009). Vis trapesnė tampa šeimos institucija. Skaityti viską

Darbuotojų nuoma iš laikino įdarbinimo įmonės

Ar įmonė, kuri nuomojasi darbuotoją iš laikino įdarbinimo įmonės, veikia kaip darbdavys?

Įdarbinimas per laikino įdarbinimo agentūras Lietuvoje yra naujas reiškinys. Tai patvirtina ir tai, jog tokio pobūdžio trišalius darbinius santykius reglamentuojantį įstatymą Lietuvos Respublikos Seimas priėmė tik 2011m. gegužės 19d., kuris įsigaliojo tik nuo 2011m. gruodžio 1d. Iki tol trišaliams darbiniams santykiams Lietuvoje buvo taikomos Lietuvos Respublikos Darbo kodekso bei Civilinio kodekso teisės normos. Skaityti viską

Nusikalstamų veikų padarymo apsvaigus reglamentavimas

Ar Lietuvoje esantis nusikalstamų veikų padarymo apsvaigus reglamentavimas yra tinkamas lyginant su kitų valstybių patirtimi?

Apsvaigimas – tai asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikimas, kuriuos sukelia pavartotas alkoholis, narkotinės, psichotropinės ir kitos psichiką veikiančios medžiagos. Išskirtinai alkoholizmo problema Lietuvoje viena aktualiausių – beveik 90 proc. suaugusiųjų vartoja alkoholį. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog bet kokių psichotropinių medžiagų vartojimas pažeidžia centrinės nervų sistemos normalią veiklą. Dėl to žmogus nekontroliuoja savo veiksmų, tampa agresyvus, nepagrįstai drąsus, negalvoja apie pasekmes, linkęs daryti nusikalstamas veikas, todėl kelia pavojų ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Skaityti viską

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos užtikrinimo problemos

Šio darbo analizuojama problema yra Lietuvos valstybės nesugebėjimas užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės.

Magistro darbe siekiama atkreipti dėmesį būtent į teisinės pagalbos teikimo kokybę ir išsamiai išanalizuoti, kokia yra susiformavusi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos (VGTP) kokybės samprata, su kokiomis problemomis susiduriama teikiant ir administruojant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą Lietuvoje, pagrindinį dėmesį kreipiant į kokybės užtikrinimo problemas ir jų kilimą įtakojančius faktorius. Skaityti viską