Teisė

Notaro atsakomybė

Nuo seniausių laikų notaro statusui ir vaidmeniui visuomenėje teikiama didžiulė svarba, ką įrodo net iš neatmenamų laikų atėjęs lotyniškas posakis „Lex est quod notarus“- tai, ką patvirtina notaras, tampa įstatymu. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197 str. 2 dalyje nurodyta, kad dokumentai, patvirtinti valstybės įgaliotų asmenų, yra laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, turi didesnę įrodomąją galią ir yra vykdytini. Skaityti viską

Nusikaltimai seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso1 (toliau BK) 1 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad šis teisės aktas yra vientisas baudžiamasis įstatymas, kurio paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų. Kaip matyti, vienas iš svarbiausių BK ir apskritai baudžiamosios teisės tikslų yra žmogaus teisių ir laisvių apsauga nuo nusikalstamų ketinimų. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje numatyta, kad žmogaus laisvė neliečiama (20 str.), žmogaus asmuo yra neliečiamas, žmogaus orumą gina įstatymas (21 str.). Šios konstitucinės nuostatos yra realizuojamos tiek šiuo metu galiojančiame 2000 m. BK, tiek buvo realizuojamos prieš tai galiojusiame 1961 m. BK. Skaityti viską

Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procesas

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) be įprastinės proceso formos yra numatyti ir baudžiamojo proceso ypatumai tiriant ir nagrinėjant atskirų kategorijų bylas. Viena iš tokių specifinių proceso rūšių yra priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas. Šiam institutui būdingos bendrosios įstatymo nuostatos su tam tikromis išimtimis, kurias sąlygoja nagrinėjamo proceso subjekto teisinė padėtis. Skaityti viską

TEISMINIS AKTYVIZMAS KONSTITUCINĖJE JURISPRUDENCIJOJE

Darbe pagrindinis dėmesys skiriamas deramų konstitucinių teismų teisėjų elgesio aiškinant rašytinių konstitucijų tekstus standartų polemikai. Šiame kontekste magistro tezės pagrindiniu objektu būtent ir pasirenkamas vienas iš tokių standartų – teisminis aktyvizmas. Siekiama įvertinti ar šis standartas atitinka demokratijos ir teisinės valstybės keliamus reikalavimus konstitucinės jurisprudencijos kontekste. Sekant iš to, suformuojama darbo hipotezė: teisminis aktyvizmas konstitucinėje jurisprudencijoje prieštarauja demokratijos ir teisinės valstybės reikalavimams. Skaityti viską

TEISINĖ PAGALBA CIVILINĖSE BYLOSE

Teisiniai, socialiniai ir eko¬nominiai visuomenės gyvenimo pokyčiai pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų pasaulio valstybių, lėmė situaciją, kai didžiulei daliai visuomenės narių, dėl sunkios turtinės padėties tampa nebeprieinama ar sunkiai prieinama teisminė pažeistų teisių gynyba. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nepasiturintiems asmenims įtvirtinimas įstatymuose ir šios pagalbos įgyvendinimą užtikrinančių priemonių bei būdų sukūrimas, nagrinėjant ir sprendžiant civilines bylas neišvengiamai tampa kiekvienos demokratinės vals¬tybės pareiga. Šios pagalbos suteikimas yra vienas iš garantų, užtikrinančių LR Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintos teisės į teisminę gynybą realizavimą ir padedančių neturtingiems, neišgalintiems sumokėti privatiems teisininkams už teikiamą teisinę pagalbą bei susimokėti kitų bylinėjimosi išlaidų. Skaityti viską

TEISINIS REGULIAVIMAS ĮGYVENDINANT TEISĘ Į SVEIKATOS APSAUGĄ

Užtikrinti ir įgyvendinti žmogaus tei¬ses yra pagrindinis teisinės valstybės tikslas. Humanistinę pasaulėžiūrą įvardijant kaip visuotinai pripažintą teisinės doktrinos pagrindą, svarbiausiu demokratinės visuomenės interesu ir teisinės valstybės tikslu tampa žmogaus interesų teisinė apsauga. Teisė į sveikatos apsaugą2 priskiriama vadinamajai „antrosios kartos“ žmogaus teisių grupei -1, y. socialinėms teisėms, kurių įgyvendinimo ir gynimo klausimas teorinėje ir praktinėje plotmėje įgauna vis didesnį aktualumą. Skaityti viską

AR KONFIDENCIALUMO SUTARTYJE SU DARBUOTOJU GALI BŪTI NUMATYTA PINIGINĖ BAUDA

Lietuvos teisės aktuose už tinkamai apibrėžtos ir saugomos konfidencialios informacijos atskleidimą numatoma administracinė, drausminė, civilinė ir netgi baudžiamoji atsakomybė, tačiau remiantis vien minėtomis teisės normomis praktikoje susiduriama su teisės normos pažeidimo bei nuostolių atsiradimo įrodinėjimo problemomis. Bendrovės siekdamos užtikrinti maksimalią konfidencialios informacijos apsaugą, neretai inicijuoja konfidencialumo sutarčių pasirašymą su darbuotojais, už kurių pažeidimą numato baudas. Skaityti viską

Mediacijos instituto modelis Lietuvos baudžiamojoje justicijoje

Lietuvoje vykstantys socialiniai ir ekonominiai pokyčiai skatina ieškoti naujų būdų nukentėjusiojo ir įtariamojo (teisme – kaltinamojo) taikaus bei operatyvaus konflikto sprendimo procedūroms tobulinti. Atsižvelgiant į tarptautines rekomendacijas, yra tikslinga svarstyti mediacijos, kaip teisinės konfliktų nagrinėjimo procedūros, įdiegimą. Skaityti viską

AR KONFIDENCIALUMO PRINCIPO UŽTIKRINIMAS NEPAŽEIDŽIA VAIKO TEISĖS

Darbe keliama hipotezė, kad konfidencialumo principas pažeidžia vaiko teisę žinoti savo biologinių tėvų tapatybę. Tam, kad ši hipotezė būtų paneigta arba patvirtinta, pirmiausiai išsiaiškinamas vaiko teisinis statusas, teisės žinoti savo kilmę samprata, bei konfidencialumo principo samprata. Darbo tikslas pasiekiamas analizuojant teisininkų, mokslininkų darbus bei teismų praktiką. Lietuvoje ši problema nėra taip plačiai analizuojama kaip užsienio valstybėse, tačiau Lietuva, siekdama laikytis tarptautinių sutarčių, turi atsižvelgti į pasaulio šalių praktiką sprendžiant problemas, susijusias su vaiko teise žinoti savo kilmę. Skaityti viską