Teisė

ALTERNATYVIŲ LAISVĖS ATĖMIMUI BAUSMIŲ VEIKSMINGUMO PRIELAIDOS

Šiame darbe gvildenama alternatyvių laisvės atėmimui bausmių veiksmingumo problema. Esminis nagrinėjamų bausmių aspektas yra pažeidėjo elgesio kontrolės galimybės laisvėje. Asmens kontrolė laisvėje grindžiama žmogaus gebėjimo keisti savo elgesį idėja. Problemų, padidinančių nusikalstamo elgesio recidyvo riziką sprendimas, pasikeitimas reikalauja iš nuteistojo valios ir pastangų (motyvacijos keistis). Vadinasi, alternatyvių laisvės atėmimui bausmių poveikis nuteistajam turi sąlygoti jo elgesio pasikeitimą. Tokiu būdu nuteistajam teismo nustatytos individualios alternatyvios laisvės atėmimui bausmės sąlygos (įpareigojimai ir/ar draudimai) turi formuoti atitinkamą jo elgesio kryptį. Paskirtos bausmės sąlygos turėtų pažeidėjui formuoti užduotį spręsti nusikalstamą elgesį paskatinusias problemas ir riboti elgesį, kuris yra glaudžiai susijęs su nusikalstama veikla. Skaityti viską

ELEKTRONINĖS PREKYBOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGA

Sparčiai vystantis informacijos ir ryšių technologijoms nemaža dalis kasdienių veiklų, taip pat ir prekyba, persikėlė į virtualią erdvę. Prekybiniuose santykiuose sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, todėl vartotojas neturi galimybių derėtis dėl jos sąlygų. Perkant prekes internetu, vartotojas negali net jų apžiūrėti, įvertinti kokybės ir atitikimo keliamiems reikalavimams. Dėl šių priežasčių virtuali erdvė yra terpė, kurioje yra dažni vartotojo teisių pažeidimai. Tokie pažeidimai mažina vartotojų pasitikėjimą elektronine prekyba ir stabdo jos vystymąsi. Kadangi elektroninės komercijos skatinimas yra viena iš prioritetinių ES sričių, Lietuvoje yra būtina užtikrinti elektroninės prekybos vartotojų teisių apsaugą. Lyderiaujanti valstybė elektroninės komercijos srityje yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Į šią valstybę turėtų lygiuotis ne viena pasaulio šalis. Dėl šios priežasties Lietuvos situacija darbe lyginama su JAV. Be to, kadangi Lietuva yra ES narė, analizuojama ir ES teisinė bazė. Taigi nagrinėjant ir lyginant elektroninės prekybos vartotojų teisių apsaugos situaciją Lietuvoje, kaip ES narėje, ir JAV, darbe siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvoje yra užtikrinta elektroninės prekybos vartotojų teisių apsauga.
Išanalizavus mokslinę literatūrą, valstybių ir ES teisės aktus, teismų praktiką bei atlikus situacijos lyginamąją analizę išsiaiškinta, kad bendrai elektroninės prekybos vartotojo teisės Lietuvoje yra užtikrintos. Visgi yra sričių, kuriose, norint efektyviau užtikrinti elektroninės prekybos vartotojų teisių apsaugą, reguliavimas turėtų būti keičiamas. Visų pirma rekomenduotina praplėsti elektroninio parašo naudojimo galimybes, įtvirtinant vartotojų teisę elektroniniu būdu sudaryti ir sutartis, kurioms įstatymo yra reikalaujama notarinė forma. Be to rekomenduotina pakeisti šiuo metu naudojamą elektroninės prekybos vartotojo teisės į privatumą užtikrinimo modelį tokiu būdu, kad jis būtų patrauklesnis verslininkams ir neatgrasytų jų nuo prekybos vykdymo elektroniniu būdu. Galiausiai, kad vartotojui būtų aišku, kurios valstybės teismuose jis gali ginti savo teises, turėtų būti nustatytos aiškesnės taisyklės, nustatančios ginčų, kilusių iš tarpvalstybinių elektroninių sutarčių, teismingumą.
SUMMARY Skaityti viską

GINKLAS KAIP BŪTINOSIOS GINTIES PRIEMONĖ

Didžiausią pavojų žmogui kelia jo paties veikla ir kiti žmonės. Nedaugelis žmonių daro nusikaltimus, tačiau jų padariniai – tiesioginiai arba susiję su netikrumu dėl asmens ir jo artimųjų saugumo – nuodija daugelio žmonių gyvenimą.
Valstybė, vykdydama nusikaltimų kontrolės ir prevencijos funkcijas, nepajėgi numatyti ir užkardyti kiekvieną konkretų nusikaltimą, taip pat negali padaryti to, kas neįmanoma – apsaugoti kiekvieną individą kiekvienu jo gyvenimo momentu.
Tačiau valstybė, nelaikydama žmogaus tik objektu, kurį nuo pavojingų kėsinimųsi gina jos jėga, privalo įtvirtinti tokią kiekvieno asmens teisę į būtinąją gintį, kurią jis gali įgyvendinti kiekvienu konkretaus kėsinimosi momentu. Tai neapriboja, priešingai – išplečia ir papildo valstybės vykdomas teisėsaugos funkcijas, suteikia kiekvienam visuomenės nariui teisę į tokią gynybą, kurios pati valstybė yra nepajėgi užtikrinti. Asmuo, įgyvendindamas teisę į būtinąją gintį, ne tik atremia užpuolimą, jis, nebent išskyrus išrišimą duodantį kunigą, atlieka taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo ir nuosprendį vykdančios institucijos funkcijas.
Asmens teisė į būtinąją gintį yra išvestinė iš Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių į gyvybę (21 str.), į laisvės ir asmens neliečiamybę (20, 21 str.), nuosavybės ir būsto neliečiamybę (23, 24 str.), kitų prigimtinių teisių ir yra šių teisių gynimo priemonė.
Taip pat teigiama ir Europos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių į gyvybę (2 str.), kiekvienas turi teisę į pagarbą jo fizinei ir protinei neliečiamybei (3 str.), kiekvienas turi teisę į laisvę ir asmens saugumą (6 str.).1
Tai pabrėžia, jog žmogus – svarbiausia visuomenės dalis, žmogaus saugumas visuomenėje – viena iš svarbiausių temų. Neabejotinai teisę į būtinąją gintį galima pripažinti, kaip tai daro daugelis autorių, kaip prigimtine teise. Nes teigiama, kad laikantis nuoseklumo, prigimtine žmogaus teise reikėtų pripažinti taip pat ir teisę valgyti, kvėpuoti, atlikti kitas fiziologines funkcijas, įgyvendinti socialines teises. Nes saugumas lemia visavertį gyvenimą, tai – ne tik socialinių ar fizinių interesų apsauga, bet ir savęs realizavimas, visuomenės socialinis stabilumas.
Nūdienos visuomenėje visuomenės saugumo poreikis – ypatingai svarbus. Tačiau kaip apibrėžti saugumo sampratą? Kinta saugumo turinys, jo palaikymo formos, kinta ir pats saugumo suvokimas. Nors kaip minėta saugumas – vienas iš svarbiausių, žmogaus gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių, būtent visuomenės saugumas didele dalimi sąlygoja visą žmogaus veiklą.
Kiekvienas mūsų, nepaisant socialinės padėties, esame suinteresuoti gyventi saugioje visuomenėje. Nusipirkti ginklą šiandien nėra labai sudėtinga. Tiesa, pirmiau reikia pabaigti specialius kursus, išlaikyti teorinius ir praktinius ginklo naudojimo egzaminus, pristatyti specialią Skaityti viską

Mirties bausmės restitucijos galimybė Lietuvoje

Mirties bausmė istorijoje žinoma nuo pačios priešistorės pradžios, nes žmogaus, kaip ir kiekvieno gamtos plėšrūno prigimtyje įsitvirtinęs gebėjimas atimti gyvybę kitam. Teisės sistema per amžių tradicijas turi valstybinį asmenų žudymo mechanizmą- mirties bausmę. Jos esmė- už tam tikras kriminalizuotas veikas valstybė suteikusi sau teisę atimti kaltininkui gyvybę. Kad būtų aiškios darbe minimos sąvokos, išaiškinsime žodį restitucija: tai [lot. restitutio – at(si)statymas, grąžinimas] 1. biol. pažeisto organizmo arba organo atsitaisymas, normalaus pavidalo atgavimas, pvz., regeneracija, reparacija; 2. med. išgijimas; 3. negaliojančio sandorio šalių turtinės padėties, buvusios iki jo sudarymo, visiškas arba dalinis atkūrimas; 4. turto, per karą neteisėtai paimto iš priešo teritorijos, grąžinimas pagal taikos sutartį arba kitą tarptautinės teisės aktą. Skaityti viską

Turto nuoma ir panauda

Turto nuoma ir panauda priklauso civiliniams-teisiniams santykiams. Šiuos santykius dažniausiai reguliuoja civilinis kodeksas, kuris savo svarba ir reikšmingumu nusileidžia tik valstybės pagrindiniam įstatymui – konstitucijai.
Paradoksas, bet iki šiol Lietuvoje galiojo ir dar apie pusmetį galios stagnacijos metais – 1964 – priimtas tarybinis Civilinis kodeksas. Jis buvo priimtas remiantis TSRS ir sąjunginių respublikų civilinių įstatymų pagrindais ir yra tarybinės teisės palikimas. Skaityti viską

Intelektualinės nuosavybės apsaugos mokslo darbas

Nuosavybė nuo pat visuomenės ir valstybės atsiradimo yra vienas iš kertinių visuomenės egzistavimo pamatų. Todėl visos valstybės visais laikais vienaip ar kitaip įtvirtindavo nuosavybės teisės institutą kaip priemonę nuosavybei apsaugoti. Pagal daugelį valstybės kilmės teorijų valstybė kaip tik dėl to ir atsirado, kad apsaugotų nuosavybės teises.
Bendrąja teisine prasme nuosavybės sąvoka apima visumą daiktų, priklausančių savininkui ir sudarančių jo turtą, kurį jis gali naudoti, valdyti ir juo disponuoti savo nuožiūra. Toks nuosavybės supratimas pirmiausia siejamas su materialiu turtu, kaip nuosavybės objektu. Tai įvairūs materialaus pasaulio dalykai, kurie yra žmogaus sukurti gamybos procese arba kitaip pasisavinti iš gamtos. Tačiau vystantis visuomenei plėtojosi ir nuosavybės formos bei santykiai. Vis didėjant visuomenės poreikiams, natūralūs ištekliai darėsi riboti, todėl pradėta ieškoti naujų rezervų, kurie buvo sukurti žmogaus intelekto dėka. Todėl šalia materialaus turto atsirado ir nematerialus turtas (išradimai, literatūros, meno, mokslo kūriniai, prekių ženklai, kompiuterinės programos ir t.t.) kaip žmogaus dvasinės kūrybos bei protinio darbo rezultatas. Taip plečiantis nuosavybės objektų ratui valstybėse kilo būtinybė nukreipti teisinį reguliavimą ir į jų apsaugą. Žmogaus intelektualinės veiklos rezultatai, kaip teisinės apsaugos objektai turi ryškią specifiką, skiriančią juos nuo įprastinių materialių nuosavybės objektų. Todėl visuomeniniams santykiams, atsirandantiems dėl tokių objektų sukūrimo, reguliuoti daiktinės teisės normos netinka. Reikalingos specialios teisės normos, kurios ir sudaro atskirą civilinės teisės pošakį – intelektualinės nuosavybės teisę. Skaityti viską

Bankrutuojančios įmonės darbuotojų interesų gynimas

Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos šalių, tampa vartojimo šalimi, visa tai atkeliavo is Vakarų. Tai lemia naujų įmonių atsiradimą. Daugelis mūsų svajojame apie darbą, kai esi pats sau vadovas. Stumiami tokių vilčių mes mąstome apie nuosavą verslą.
Lietuvos verslininkai pasukę rinkos ekonomikos keliu, neišvengiamai turėjo daryti ir darė daugybę klaidų, nes tai naujas, nežinomas, pilnas pavojingų netikėtumų kelias. Gindami savo verslą ne visada pagalvodavo apie darbuotojų teises..
Šiandien, jau daugiau kaip keturiems metams galiojant naujajam Bankroto įstatymui, norėtųsi pakalbėti, kas dar laukia mūsų įmonių darbuotojų: įveiktas pavojus būti nuskriaustam, suteiktos garantijos ar tai tik svajonės? Skaityti viską