Istorijos apie meilę internetinėje erdvėje

Tyrimo objektas – meilės istorijos, paskelbtos internetiniame puslapyje: svajos,com. Pasak Annikki Kaivola – Bregenhoj, kai pasakojimai analizuojami įvairiopai, pasakojimų tekstai pateikia nepaprastai daug žinių apie žmones, jų gyvenimo sąlygas, pasaulėvaizdį bei tas vertybes ir problemas, kurios kultūroje užėmė svarbiausią vietą . Nors užsienio mokslininkai linkę manyti, jog praėjus keliems metams, nebeliks folkloro, jie visgi siūlo žvelgti „kitur“, kaip pavyzdys, ieškoti folkloro internete.

Šiame darbe internetinės meilės istorijos bus analizuojamos įvairiais aspektais: iš tekste pasitaikančių detalių bus aiškinama informacija apie pateikėjus, jų gyvenamoji socialinė ir kultūrinė gyvenamoji aplinka, o taip pat analizuojama internetinių meilės istorijų pasakojimo tekstų formų įvairovė. Internete gyvuojančių meilės istorijų, kaip jas vadina patys pateikėjai, pagrindinė tema – meilė. Bet ji aprašoma iš įvairių pozicijų: laiminga – nelaiminga, trumpa – ilga, meilė tarp dviejų ar trijų, net keturių asmenų, skaisti ar kupina intymių scenų, minint savo socialinę ar kultūrinę gyvenamąją aplinką ar apsieinant be jos ir pan. Sių istorijų siužetai taip pat skirtingi, priklausomai nuo asmeninių pateikėjo savybių, charakterio ir kt. Nors darbo tikslas nėra palyginti internetines meilės istorijas ir tokias rankraštines meilės istorijas, kurios yra laikomos šiuolaikinio mergaičių folkloro atmaina, tačiau, kalbant apie tekstų apimtį, abiejų rūšių folklorui ji būdinga įvairiopa. Vienos istorijos ilgokos, pagal dydį prilygstančios novelei ar net nedidelei apysakai. Kitos – miniatiūrinės, telpančios pusėje, kai kada ir trečdalyje puslapio.

Svarbu paminėti, kad analizuojamos 200 istorijų bus pateiktos jas perpasakojant arba citatų pavidalu, nekeičiant jų autentiškumo, t. y., netaisant nei skyrybos, nei rašybos ar stiliaus klaidų. Sios kalbos, arba elektroninio diskurso, ypatumus gana detaliai yra aptarusi Asta Ryklienė straipsnyje „Bendravimas internetu: kalbėjimas rašant“ (Ryklienė, 2000). Pasak autorės, „šios kalbos įprasta neredaguoti; jai būdinga neoficialioji leksika; vartojama mažai skyrybos ženklų; žodžiai ir frazės įvairiai trumpinami; žodžiai rašomi kaip tariami; daugeliu atvejų atsisakoma didžiųjų raidžių; kita vertus, žodžiai, kuriuos norima pabrėžti, rašomi vien didžiosiomis raidėmis; intonaciją, veido išraišką ir kitus paralingvistinius elementus signalizuoja specialūs grafiniai ženklai; emocijos reiškiamos keliskart parašant pabrėžtinas žodžio raides ir kt. Elektroninė kalba

leidžia žmonėms būti tokiems, kokie jie yra. Kai nebereikia savo kalbinės raiškos varžyti rašytinei kalbai privalomomis taisyklėmis, atsiranda galimybė mintis išsakyti itin betarpiškai ir familiariai, taip kaip kalbamasi su bendraamžiais. Vertinant šia kalba parašytų istorijų stilių, pažymėtina, kad jo savitumą lemia šnekamoji leksika, kuri neretai išduoda, kokiai amžiaus grupei ar socialiniam sluoksniui priklauso teksto autorius“ .

Tyrimo šaltiniai. Internetinių meilės istorijų internete galima surasti šimtus, tačiau šiame darbe bus tyrinėjamos 200 internetinių meilės istorijų, rastų internetiniame puslapyje: http://www.svajos.com. Jų autoriai yra jauno amžiaus jaunuoliai, merginos ir vaikinai, kurių amžius apytiksliai nuo ankstyvos paauglystės iki jauno amžiaus suaugusių žmonių. Tiksliau amžių apibrėžti, turint tik tekstus, sudėtinga. Rašant šį darbą yra naudojamasi pateiktais internete meilės istorijų tekstais, kurių rašyba ir skyryba lieka netaisytos. Tyrinėjamos meilės istorijos patalpintos Vytauto Didžiojo universiteto etnologijos ir folkloristikos rankraštyne, bylos numeris: VDU ER 2476, o cituojant bus nurodomas byloje esančios meilės istorijos numeris, o ne visas ilgas internetinis adresas.

Literatūra. Teorine atspirtimi, gilinantis į sukauptą medžiagą, tapo keletas pasirinktų mokslininkų darbų. Kaip aktualesni minėtini būtų: Ritos Žukauskienės knyga „Raidos psichologija“, kurioje rasta informacija suteikė galimybė gilinti žinias apie paaugliams, jauno amžiaus suaugusiems būdingą elgesį, pasitaikančias psichologines problemas, šeimos įtaką jaunuoliams . Rasos Račiūnaitės – Paužuolienės knygoje „Moteris tradicinėje lietuvių kultūroje“ aptikta informacijos apie merginų ir vaikinų elgesį, bendravimo ypatumus tradicinėje kaimo kultūroje, panašumų rasta ir internetinių meilės istorijų tekstuose . Dalios Urbanavičienės straipsnyje „Liaudies šokis, žaidimas ir erotika“ taip pat rasta duomenų apie jauno amžiaus žmonių bendravimo formas tradicinėje lietuvių kaimo tradicijoje . Vyšniauskaitės A., Kalniaus P. ir Paukštytės R. knygoje „Lietuvių šeima ir papročiai“ plačiai aprašomas jaunų žmonių bendravimas XX a. viduryje. Rasta informacija suteikia galimybę plačiau suvokti jaunuolių bendravimo principus, taisykles, ribas, kurių nebuvo galima peržengti tais laikais ir kurias jaunuoliai neretai, bet ne visuomet, peržengia šiandien . K. A. Trimako knygoje „Asmenybės raida gyvenime“ taip patrandama naudingos informacijos, nagrinėjant internetinius jaunimo pasakojimus apie meilę. Dėmesys telkiamas į jauno amžiaus žmonių raidos aspektus, dažniausiai pasitaikančias tokio amžiaus žmonių problemas, jaunuolių pasirenkamus sprendimo būdus ir kt. . Gražinos Skabeikytės – Kazlauskienės publikacijoje: „Meilė ir mirtis: rašytinės istorijos apie meilę“ rasta įžvalgų apie rašytinių paauglių meilės istorijų stilistiką, atitinkančią ar bent panašią su internetinėmis meilės istorijomis. Informacija suteikia galimybę plačiau suvokti tiriamų istorijų tekstų įvairovę, tam tikrą istoriškumą. Internetinės erdvės suteikia paaugliams galimybę ne tik pateikti savo autentišką meilės istoriją, bet ir, lyg iš tradicijos, kopijuoti ir platinti draugams ne autentiškas, o kažkieno sukurtas ir išpopuliarėjusias ne tik Lietuvoje rašytines meilės istorijas . Apie pagrindines jaunuolių baimės formas, kaip priežastį savižudybei, informacija rinkta iš Fritzo Riemanno knygos „Pagrindinės baimės formos“, kur plačiai aptariami moksliniai tyrimai, pagrįstos teorijos, atsakančios į klausimus apie norą save žaloti, sau kenkti ir kt. . Grigaitės Bronislavos straipsnyje „Vaikų brandumo mokyklai klausimai“ atskleidžiama mokslinė informacija apie paauglių, jauno amžiaus žmonių savybes, būdingas protiškai brandžiam žmogui. Tokio asmens kalbos ir mąstymo lygis skiriasi nuo likusios visuomenės dalies. Šiame darbe analizuojamų tekstų autorių rašysena, informacijos

pateikimo būdai atskleidžia kai kurias su brandumu susijusias detales . Rašant darbą naudotasi ir užsienio mokslininkų žiniomis, analizuojant internetinį folklorą, paauglių psichologines problemas

ir kt., remtasi tokiomis knygomis, kaip „Studies in Folk Culture“ , „The Child and Society„ ,Sandra K. D. Stahl straipsniu: „Personal Experience Stories“, taip pat „Folklore and the Internet“ . Bene daugiausiai žinių ir teorinio pagrindo šiam tiriamajam darbui buvo rasta Gražinos Skabeikytės-Kazlauskienės straipsnyje „Meilės istorijos – šiuolaikinio mergaičių folkloro atmaina“, kur pateikta informacija apie meilės istorijų kilmę, raidą, būdingas siužetines linijas, pagrindinių veikėjų stereotipus ir kt.
Studies in Folk Culture, volume IV. Memories and Visions. Tartu University, 2005.
Darbo tikslas – atskleisti internetinių meilės istorijų įvairovę, dėmesį telkiant į autorius, socialinę ir kultūrinę meilės istorijų veikėjų gyvenamąją aplinką bei tekstų formavimo ypatumus.
Uždaviniai:
1. Išsiaiškinti, kaip meilės istorijose atsispindi pasakotojų amžius ir lytis.
2. Apžvelgti socialinę ir kultūrinę internetinių meilės istorijų pateikėjų gyvenamąją aplinką.
3. Aptarti internetinių meilės istorijų pasakojimo formų įvairovę.

Problema: Internetinių meilės istorijų įvairovė, šiuolaikinio jaunimo gyvenimo atspindys internetinėje erdvėje.
Naujumas ir aktualumas: Internetines meiles istorijas Lietuvoje pradėjo tyrinėti G. Skabeikytė-Kazlauskienė. Jos darbai (kalbant apie meilės istorijas) apima rankraštines, internetines ir video istorijas apie meilę. Dėmesys sutelktas į internetines meilės istorijas, kurias G. Skabeikytė -Kazlauskienė aptaria pateikėjų anonimiškumo, amžiaus, istorijų kalbinės raiškos, internetinių išskirtinumo nuo rankraštinių, laimingos ir nelaimingos pabaigos pasakojimus, tekstų siužetų ypatumus, kančios, mirties aspektus. Šis tiriamasis darbas naujas ir aktualus tuo, jog analizuojamas lyčių skirtingumo, pasireiškiančio internetinėse istorijose, klausimas, išsamiai ištiriama socialinė ir kultūrinė pateikėjų gyvenamoji aplinka, atskleistas skaistumo ir mirties temų aktualumas istorijose, smulkiai išanalizuota internetinių meilės istorijų pasakojimo formų įvairovė.

Tyrimo metodai: Tiriant naudojami aprašomasis, analitinis ir interpretacinis metodai.
Terminai. Meilės istorijos yra priskiriamos asmeninės patirties pasakojimams – istorijos, žmogaus dėl tam tikrų priežasčių prisimenamos ir pasitaikius progai pasakojamos kitiems. Asmeninės patirties pasakojimai bendruomenėje visada buvo itin populiarūs – tai labai demokratiškas žanras, kurio pateikėju gali būti beveik kiekvienas. Kaip teigia užsienio mokslininkai, „Kokia bebūtų patirtis, pati istorija yra pasakojamoji subjekto kūryba ir joje naudojama ne tik pati pasakotojo patirtis, bet daug tradicinių istorijų pasakojimo aspektų -numatoma forma, kultūrinio ir asmeninio stilizavimo požymiai, tradicinės funkcijos. Ši netradicinė turinio kombinacija – unikali pasakotojo patirtis ir tradiciniai formos, stiliaus ir funkcijos aspektai

yra dalykai, kurie padaro asmeninės patirties pasakojimus įdomiais tyrimo objektais“ .
17 Sandra K. D. Stahl. Personal Experience Stories. Handbook of American Folklore. Indiana University Press. 1977, p. 9.
Internetinės meilės istorijos yra labai panašu, tik populiaresnės jaunimo tarpe ir jas internete talpina patys meilės istorijų veikėjai, kurie rašydami pasirenka savo pasakojimo modelį, rašymo stilistiką ir kt. „Internetinis folkloras yra tokia folkloro rūšis, kuri negali gyvuoti be virtualiosbendruomenės. Šis bruožas dar labiau priartina prie „tradicinio“ folkloro – juk jis gyvuoja tol, kol egzistuoja bendruomenė, kuri iš kartos į kartą perduoda savo pasakojimus, dainas ir juokus. Kaip ir „tradicinio“ folkloro, taip ir internetinio folkloro likimas priklauso nuo tų, kurie jie perduoda. Taigi su internetiniu folkloru mes tampame jau ne vien tik pasyvūs masinės kultūros vartotojai, bet ir jos kūrėjai bei aktyvūs palaikytojai“ .

Darbo struktūra. Įvade aptariamas šio darbo objektas – internetinės meilės istorijos, pagrindinis šaltinis, t.y. internetinis meilės istorijų puslapis, papildoma mokslinė literatūra, padėjusi pamatą šio darbo pagrindinėms įžvalgoms pasiekti. Iškelta pagrindinė darbo problema, trys tikslai ir uždaviniai, apimantys visas keturias darbo dalis. Šio darbo pagrindinę tiriamąją dalį sudaro keturi skyriai, suskaidyti į smulkesnius poskyrius, kurie, neretai, būna smulkinami toliau. Pirmąjį skyrių -Informacija apie pateikėjus – sudaro du poskyriai: 1. Internetinių meilės istorijų pateikėjų amžius; amžiaus grupės ir 2. Lyties klausimas internetinėse meilės istorijose. Abu poskyriai smulkinami toliau, turi po keturias smulkesnes tyrimo dalis. Antrąjį skyrių – Socialinė ir kultūrinė pateikėjų gyvenamoji aplinka – sudaro keturi poskyriai: 1. Šeima; 2. Draugai; 3. Laisvalaikis; 4. Emigracija. Šie skyriai taip pat smulkinami toliau. Trečiasis skyrius – Skaistumo ir mirties temos – sudarytas iš dviejų, jau minėtų, poskyrių. Skaistumo tema smulkinama į: 1. Išsiskyrimas, norint išsaugoti skaistumą; ir 2. Skaistumo praradimas – svarbus žingsnis. Mirties tema į: 1. Nenoras gyventi, auka; 2. Ketinimas kenkti sau – savižudybės link; 3. Mirties motyvas. Paskutinysis, ketvirtasis skyrius -Internetinių meilės istorijų pasakojimo formų įvairovė – sudarytas iš trijų poskyrių, kurie analizuojami išskiriant dar smulkesnes dalis. Darbo pabaigoje, išvadose, pateikta apibendrinta, smulkiai išanalizuota, internetinio meilės istorijų puslapio tekstuose gludinti informacija. Darbo gale pateikiama papildoma literatūra, pagrindinis darbo šaltinis.

I. INFORMACIJA APIE PATEIKĖJUS

1. Internetinių meilės istorijų pateikėjų amžius; amžiaus grupės

Pateikėjų amžiaus analizė svarbi norint geriau suvokti patį reiškinį – internete talpinamos asmeninės, intymios meilės istorijos. Tačiau nereikia pamiršti, jog tikrai ne visos istorijos yra autentiškos, tokių yra tam tikra dalis, kitos yra arba išgalvotos, arba perpasakojamos kažkur aptiktos istorijos, tik pakeitus asmenis, t. y. pasakojama I asmeniu. Įdomu pastebėti, jog, nepaisant pasitaikančių išimčių, dažniausiai internetines meilės istorijas rašo mokyklinio amžiaus jaunuoliai (pradedant nuo ~10metų (minėta, kad rašo ketvirtokas, nors tuo būtų galima ir suabejoti) iki 19m.) ir dar jaunais vadinami suaugę žmonės (19 —40 (auginantys jau kelis vaikus, 20 metų susituokę ir pan.))). Be abejo, tikslų pateikėjų amžių nustatyti daugumoje atvejų yra neįmanoma.
Nepaisant to, jog apskritai visos šiame darbe analizuojamos 200 istorijų yra meilės istorijos, jas tyrinėjant atsiskleidžia ne tik daug panašumų, bet ir aibė skirtumų – skiriasi kai kurios, lemtingos nustatant amžių, detalės: jaunuolių – dažniausiai be rašybos, skyrybos taisyklių tekstuose, atsispindi elektroninio rašymo savitumai – „spontaniškas ir neapgalvotas rašymas trumpomis frazėmis, su pataisymais, elipsėmis, trumpinamais žodžiais, neoficialiąja leksika“ ir kt. Žinoma, yra jaunuolių rašančių taisyklingai, tačiau ne dauguma, o suaugusiųjų istorijose – dažniausiai literatūrinė, tvarkinga lietuvių kalba, kartais net eiliuotas tekstas ir užuominos apie šeimą, auginamus vaikus, didelę patirtį ir t. t. Žinoma, ir tarp suaugusiųjų tekstų pasitaiko netaisyklingos rašytinės kalbos. Smulkiai tyrinėjant pateikėjų amžių ir su amžiumi susijusius ypatumus, svarbu paminėti B. Grigaitės, vaikų psichologės, mintį, jog „Protinį brandumą užtikrina tam tikras pažintinių procesų – suvokimo, atminties, vaizduotės, kalbos ir mąstymo – lygis, kai kurios dėmesio ir valios savybės. <... > Psichinių procesų raidai didelės įtakos turi žinios apie save, artimąją ir tolimąją aplinką, gyvąją ir negyvąją gamtą, žmonių gyvenimą“ . Tyrimui pasitelkus tokią teorinę informaciją, aiškesnis pasidaro ne tik pateikėjų amžius, bet ir kai kurių tekstų autorių psichologinės problemos. Savo amžių pateikėjai atskleidžia užsimindami apie tam tikrą, būtent kažkuriai amžiaus kategorijai būdingą, elgesį, kalbėdami apie skirtingas situacijas: 1) mokyklą, bendraklasius; 2) tiesiog pristatydami savo amžių; 3) savo amžių nusakydami kitų akimis, netiesiogiai; 4) užuominos apie šeimą, vaikus, sutuoktinį, automobilio vairavimą, nuolatinio darbo turėjimą ir kt.
1.1. Amžius atsiskleidžia minint klasės draugus, mokyklą

Dažnai jaunieji „rašytojai“ patys atskleidžia savo amžių tiesiog prisistatydami, kurioje klasėje mokosi arba prakalbę apie klasiokus: „Buvom dvyliktokai“ (VDU ER 2476, 48), Ne tikslų savo amžių, bet amžiaus grupę – moksleivis – pateikėjai atskleidžia ir prisimindami savo dažniausią, per visus mokslo metus, buvimo vietą – mokyklą: „Pradzia 9 klaseje,Jis manes paprase draugauti,tuo metu buvau dar visai vaikas,maniau turesiu vaikina ir busiu „kieta“ (VDU ER 2476, 109). Pastarosios istorijos autorė aprašo asmeninį savęs vertinimą, tai, kaip ji suvokia tokio amžiaus – devintoką, apie 16-kos metų, žmogų, asmenybę, tai, kokią didelę reikšmę tokio amžiaus moksleiviui turi jo klasės draugai, jų nuomonė.

1.2. Savo amžių pateikėjas pasako pats

Viena pateikėja savo amžių nusako dėl to, kad vaikinui būtų aiškiau suprast, kodėl niekaip jos nesupranta: „Neišmokau savęs perprasti per keturiolika metų, tai turbūt niekas kitas ir negalėtų to suprasti“ (VDU ER 2476, 38). Žinoma, yra tokių pateikėjų, kurių amžiaus nereikia nuspėti iš užuominų, jie prisistato patys: „Man 17m. Jam 23m..“ (VDU ER 2476, 91); „Susipazinau su vaikinu kaip man buw 15m. O jem 14m. Na, man jau nebe tiek, kad naiviai viskuo tikėčiau,“ ( VDU ER 2476, 80); „Pamenu tuos laikus kai as baiges 4 klases perejau į kita mokykla ten mokiausi pamilau klasioke“ (VDU ER 2476, 151). Pastarąją istoriją rašęs vaikinas, kaip galima spėti, rašė būdamas vyresnio amžiaus, tačiau pats veiksmas, apie kurį rašoma, vyko, kai jis buvo ketvirtokas. Ši istorija parašyta netvarkinga lietuvių kalba, be taisyklingos rašybos ir skyrybos, tad lyg ir būtų pateisinama ketvirtokui, bet ne vyresnio amžiaus moksleiviui. Šie anksčiau pacituoti sakiniai parodo, jog meilės istorijos paviešinamos nebūtinai iškart po išsiskyrimo ar nuspėjant laimingą baigtį, istorijas pasakoja tada, kad patys pateikėjai to užsigeidžia, dėl ne visada paviešintų priežasčių. Tiesiog, ateina laikas, kai jie užsinori pasakoti tai, kas kažkada, o gal ir dabar, pateikėjams buvo / yra svarbu, įsimintina. Žinoma, dauguma istorijų pateikėjai užrašo esamuoju laiku, t. y. apie dabar patiriamus jausmus, įvykius: „Esu deviniolikos metu mergina,bet jau visu pajegumu bandau kabintis i gyvenima,mokslus derinu su darbais,o laisvalaiki priskiriu prie prisiminimu…“ (VDU ER 2476, 58), „Dabar man 18-ka, o jam 20 metu ;)“ (VDU ER 2476, 61). Pasitaiko istorijų, kurių autoriai atskleidžia metus, kurių tiek kažkada buvo, tačiau nei kiek yra dabar, nei kiek buvo, kai susipažino, lieka neaišku: „Mes bendravom labai ilgai bet tik kaip draugai galiausiai kai man suėjo 14 o jam 16 mes tapome pora“ (VDU ER 2476, 128). Tai darsyk įrodo, jog internetinės istorijos yra reiškinys,

kurį sunku „įvilkti“ į taisykles. Pagrindinis jaunuolių tikslas, sprendžiant iš pateiktų tekstų -papasakoti savo išgyvenimus meilės srityje, o ne smulkiai pristatyti save.

1.3. Amžius nusakomas kitų akimis, netiesiogiai

Apie savo amžių pateikėjas gali pasisakyti ir netiesiogiai, kuomet skaitytojui įmanoma tik labai apytikriai įsivaizduoti pateikėjo amžių: „Tada buvau maža kvaila mergiotė ir dar nežinojau kas yra tikroji meilė. Su juo patiriau ją pirmą kartą ir ji buvo kur kas skaudesnė nei maniau“ (VDU ER 2476, 51). Pasitaiko istorijų, kuriose amžius nusakomas kitų žmonių akimis žiūrint: „Kiti sako, kad esu dar labai jauna, bet meilėje amžius nesvarbus, tikrą meilę gali patirti tiek jaunas, tiek senas… “ (VDU ER 2476, 165). Randama istorijų, kuriose, nepaisant, kad neminimi metai, tikslus amžius, bet minimas žodis „jaunesnis“ ir sunkumai dėl tokio amžiaus: „Ji man papasakojo kad jai jaunesni nepatinka ir as galiu jai buti tik draugas, as uz ja tik puse metu jaunesnis, as ja apkabinau ir pravirkau, verkiau nesustodamas ir vis labiau, tie jos zodziai nuskambejo taip, lyg butu pasakiusi kad viskas , tu dabar mirsi. Bandziau su ja kalbetis, bet ji vis ta pati kartojo, jaunesni man nepatinka… tik draugai…“ (VDU ER 2476, 177). Meilės istorijų amžius gali būti nuspėjamas ir pagal tokias užuominas, kaip: „O viskas prasidėjo taip… Aš buvau jauna ir dar nežinojau kas yra meilė. Visada maniau kad meilė tai kai vaikinas ir mergina vaikšto susikibę už rankų“ (VDU ER 2476, 195).
Tiek rašytinės, tiek ir internetinės meilės istorijos, stiliaus požiūriu, kaip sako Gražina Skabeikytė – Kazlauskienė, atspindi paauglių mergaičių (greičiausiai ir vaikinų) mentalitetą ir jų
21
estetines nuostatas . Talpindamas internete savo meilės istoriją žmogus gali nupiešti save tokį, koks jis yra arba, koks jis nori būti. Skaitytojui niekada nebus visiškai aišku, kas tekste yra tikra tiesa, o kas išgalvota.
Nors ir aukščiau aptartose istorijose dalyvauja, ko gero, nemažai jaunų suaugusių jaunuolių, dabar aptarsime tas istorijas, kuriose pateikėjai specialiai ar instinktyviai, tam tikromis užuominomis, pasisako apie jų brandų amžių, t. y. tai, kad jie pilnamečiai.
1.4. Amžius nusakomas užuominomis apie šeimą, vaikus, sutuoktinį ir kt.

Dabar aptarsime tuos atvejus, kada pateikėjai specialiai ar instinktyviai, tam tikromis užuominomis, pasisako apie jų brandų amžių, t. y. tai, kad jie pilnamečiai.
Vyresnieji internetinių meilės istorijų pasakotojai savo amžių leidžia atspėti iš tokių užuominų, kaip: „as jau turiu vaikeli, auginu ji viena“ (VDU ER 2476, 150); „ir as turejau eiti pasimti savo dukryte is darzelio“ (VDU ER 2476, 129) ,taigi, viena iš jų – vaikų auginimas. Dažnai pasitaiko, kad paminimas automobilio vairavimas („Sedziu masinoje su jo iteiktomis rozemis,apimta baimes ir nuostabos“ (VDU ER 2476, 197), pastovaus darbo turėjimas ir kt. Yra istorijų, kuriose kalbama apie santuoką, anksčiau įvykusią arba planuojamą: „jis man pasipirso, nors buvau nepasirengus bet sutikau, zinojau kad dar per anksti. Po metu mes susituokeme“ (VDU ER 2476, 79); „Mūsų išsiskyrimas buvo tik du mėnesiai pirmą kartą per 20 santuokos metų“ (VDU ER 2476, 2). Pastaroji istorija išsiskiria iš visų likusių tuo, jog rašančiosios amžius viršija anksčiau paminėtas amžiaus ribas, tačiau kadangi tai didelė išimtis, o tikrai ne taisyklė, apie tai plačiau nekalbėsime. Aptinkama istorijų, kuriose nupasakojamas, nors nelabai smulkiai, gana ilgas laiko tarpas (5 metai ar daugiau): „Pradėjom susitikinėti, draugauti,su juo pažinau kūnišką meilę, svaigau nuo jo rankų ir lūpų. kol vieną dieną mane ištiko šokas – aš laukiuosi.Bijojau, kad mane paliks, visokios mintys sukosi galvoje. juk buvau tokia jauna, kaip gyvensim, kaip tėvai sureaguos. Tačiau šį kart jis manęs nenuvylė, … šiandien atšventėme 5 sutuoktuvių metines su mūsu vaikeliu“ (VDU ER 2476, 183). Ne dažnai, labiau kaip išimtis, yra istorijų, kuriose jaunesnė mergina skundžiasi vaikino amžiumi. Anot jos, jo vyresnis amžius lėmė agresiją ir nepagarbą: „jis buvo grubokas viresnis ir svelniai tarent pasikeles bet pasiekiau jo astoniolikos pradejau su juo gyventi jis mane pradejo laikyti kaip kalini pacio nebudavo daznai namie o mane tiesiog uzrakindavo atimdavo telefona“ (VDU ER 2476, 192). Visgi, remiantis ir šiandienine visuomenės nuomone, merginos labiau ieško vyresnių už save vaikinų, jos tikisi užuovėjos, ramsčio, pinigų, patirties ir kitų dalykų, kurių jaunesni vaikinai, dažniausiai, negali pasiūlyti.
Literatūrinė, pasitaikanti eiliuota kalba atskleidžia, jog rašo suaugęs, išsilavinęs žmogus, viską patvirtina ir, dažniausiai tarp suaugusių pasitaikanti, tvarkinga lietuvių kalbos rašysena, kaip pavyzdys: „Ir išgirdo, ir myli, dabar esam susituokę ir džiaugiamės vienas kitu“ (VDU ER 2476, 93). Pasimatymų metu kalbama apie ateitį – bendrus vaikus, vienos istorijos su nelaiminga pabaiga autorė parašė tarsi išpažintį: „dar nesu tikra,kad jis man nepadovanojo patį didžiausią gyvenime džiaugsmą… jei taip ir bus,aš negriausiu jo gyvenimo,tiesiog jam apie tai pranešiu… “ (VDU ER
2476, 87). Iš teksto aišku, kad kalbama apie galimą nėštumą. Šios smulkmenos, gyvenimiški faktai parodo, kad greičiausiai rašantieji yra mažiausiai pilnamečiai, žinoma, tiksliau amžių nustatyti būtų sudėtinga.
Apibendrinant, istorijų pateikėjai internete, tiek visai jauni, tiek ir vyresni, rašydami savo istorijas, amžių pasako prisistatydami arba, nesuteikiant tam didelės reikšmės, ne specialiai, tam tikromis užuominomis: užsimindami apie mokyklą ir su ja susijusius faktus, paminėdami jauną amžių, bet nepasakydami tikslaus, tik galimą įsivaizduoti apytikriai. Taip pat kalbėdami apie tėvystę, nėštumą, vaikus, apie mašinas, vairavimą, turimas teises ir kt. Iš esmės jaunuoliais šiame darbe vadinami mokyklą lankantys ir su šia įstaiga susijusius faktus minintys mokiniai, taip pat pasisakantys, kad yra jaunuoliai, kad nesubrendę, savo elgesį pasakojime atskleidžia kaip vaiko, nepilnamečio žmogaus ir pan. Suaugusiųjų kategorijai priskirti asmenys – kalbantys apie šeimą, vaikus, automobilio vairavimą ir pan. Taip pat rašantys, kad kažkada, buvę jauni, vaikai, o dabar jau kitas gyvenimas, kita realybė, jie nupasakoja savo prisiminimus būnant jauno amžiaus. Tik svarbu paminėti, jog, greičiausiai, suaugusieji, rašantys savo meilės istorijas internete, neviršija 30 – 40 metų amžiaus, kadangi kalba apie mažus savo vaikus. Apskritai, kalbėti apie rimtus suaugusius nelabai ir galima, kadangi labai retai, kada šis apibrėžimas šiame darbe taikomas vyresniems negu 25 metų suaugusiems jaunuoliams, vyresni, paprasčiausiai, nebeužsiima savo asmeninio (ypač intymaus) gyvenimo sklaida internete (vyresnieji dažniau lanko porno, o ne meilės istorijų puslapius interneto erdvėse).

IŠVADOS

Internetinių meilės istorijų pateikėjų amžiaus analizė atskleidė, jog, be to, jog retais atvejais savo amžių nusako patys pateikėjai, tai galima nustatyti ir iš užuominų apie 1) mokyklą, klasiokus; 2) pristatomo savo amžiaus; 3) amžiaus nusakymo kitų akimis, netiesiogiai; 4) užuominos apie šeimą, vaikus, sutuoktinį, automobilio vairavimą, nuolatinio darbo turėjimą ir kt.

Gilinantis į internetinės meilės istorijas lyties aspektu, atsiskleidė tam tikri merginų ir vaikinų rašytų tekstų skirtumai. Vienas jų – vaikinai po savo istorija neidentifikuoja savęs tikruoju vardu, siekia konfidencialumo, o merginos daug dažniau pasivadina tikriniais vardais, o ne bendriniai žodžiais-slapyvardžiais, tačiau, ar vardas yra tikras – lieka neaišku. Jausmų raiška tekstuose, lyginant abiejų lyčių atstovus, taip pat skiriasi. Tai, kad vaikinai yra uždaresni už merginas, nulėmė mažą jų istorijų kiekį, vos 14 istorijų iš 200 tekstų. Vis dėlto tie vaikinai, kurie patalpino savo istorijas internete, tekstuose atsiskleidė kaip jautrūs, išsamiai nupasakojantys savo meilės akimirkas. Merginos savo tekstuose atsiskleidžia tokios, kokios, stereotipiškai, ir yra -atviros, jautrios. Vaikinų rašytose istorijose beveik nerasta agresijos, grasinimų, savęs žalojimo temų, merginos daug jausmingesnės, atviresnės šiuo klausimu. Vaikinai daug atviriau aprašo sekso scenas, intymias situacijas, lyginant su merginomis. Trumpai atkreipiant dėmesį į rašybą, vaikinų tekstuose nebūdingi daugtaškiai, mažiau klaidų, dažnesnė tvarkinga lietuvių kalbos rašyba.
Tyrinėjant socialinę ir kultūrinę pateikėjų gyvenamąją aplinką, nors iš nuotrupų, smulkių užuominų, ji atsiskleidė esanti labai įvairi. Kaip socialinė ir kultūrinė pateikėjų gyvenamoji aplinka yra analizuotas šeimos – prigimtinės ir savo noru sukurtos – aspektas; taip pat draugai, laisvalaikis – gyvo ir virtualaus bendravimo formos, emigracijos realybė. Tiriant paaiškėjo, jog draugai užima svarbesnę dalį gyvenime negu tėvai šeima – būtent tokį požiūrį, tokią realybę tekstuose atskleidžia internetinių meilės istorijų pateikėjai. Mažuma pateikėjų į pasakojamą meilės istoriją įpynė prisiminimus apie tėvus, kitus šeimos narius. Labiausiai akcentuotas pagrindinis objektas – mylimasis – santykiai su juo. Aprašomi jausmai, įtakoti emigracijos problemos, taip pat minimos internetinės erdvės, kur jaunimas, kas stipriai atsispindi tekstuose, praleidžia daug laiko.
Skyriuje, kuriame analizuojamos skaistumo ir mirties temos, skaistumas atskleidžiamas kaip teigiamas reiškinys, įtakojantis tolimesnę jaunuolių santykių raidą arba santykių pabaigą. Neretai skaistumas suvokiamas kaip dovana mylimajam arba skaistumo saugojimas -išsiskyrimo priežastis. Įvertinus mirties vaizdinį istorijose, paaiškėja, kad tai nėra toks retas reiškinys, t.y. apie mirtį istorijose neretai užsimenama. Apie mirtį užsimenama: 1. Prakalbus apie nenorą gyventi, savo auką dėl mylimojo; 2. Užsiminus apie kenkimą sau, norą žudytis; 3. Smulkiai papasakojus tragišką atsitikimą, kuriame miršta vienas mylimųjų. Mirties tema nėra pati
populiariausia, apie ką kalba jaunimas savo meilės istorijose, bet tai yra viena iš temų, dažniausiai smulkiai nupasakojamų, kurią jaunimas pateikia kaip priežastį, kaip galimybę, gelbėjantis nuo skausmo, patirto nutrūkus santykiams su mylimuoju.
Kalbant apie internetinių meilės istorijų pasakojimo formų įvairovę, šiame darbe visos istorijos yra skirstomos, plačiąja prasme, į siužetines ir nesiužetines. Siužetinėms istorijoms darbe priskiriamos išplėtoto ir neišplėtoto siužeto istorijos. Nesiužetinėms – nesiužetiniai teksteliai, kuriuose išliejami jausmai ar leidžiamasi į pasvarstymus. Kitokių formų tekstams apie meilę yra priskirtini laiško formos tekstai, taip pat tekstai apie meilės troškimą – svajonės. Siužetinės istorijos yra ilgiausios, teksto atžvilgiu, net iki 4 puslapių. Jos vienetinės, unikalios, užrašytos paminint visas smulkmenas. Siužetinių istorijų tekstuose, išsamiai aprašydami savo meilės istorijas internete, jaunuoliai nesibijo minėti vardų, galimai netikrų, išgalvotų ar panašių į tikrus. Viename tekste persipina tikslus istorijos nupasakojimas, rašančiojo išgyvenimai, asmeniniai pamąstymai ir kt. Tirtame internetiniame puslapyje, tarp siužetinių meilės istorijų, jaunimas pateikė gerokai daugiau istorijų su nelaiminga pabaiga negu su laiminga (tik ketvirtadalis istorijų). Išsiskyrimai – santykių baigtys, būna ramios, jaunuoliai susitaikę su tokia baigtimi arba, priešingai, išsiskyrimas nupasakojamas labai ekspresyviai, emocionaliai, liejant ašaras ir pan. Siužetinės, tačiau neišplėtotos istorijos pasakojamos nesigilinant į smulkmenas, gana abstrakčiai, pateikėjai nesistengia sudominti skaitytojo, neintriguoja, pasakojama lakoniškai, be nuotaikos, be detalių. Nesiužetiniai teksteliai, kuriuose išliejami jausmai ar leidžiamasi į pasvarstymus yra trumpas autoriaus, neturinčio tikslo atskleisti meilės istoriją, pasakojimas apie savo asmeninius išgyvenimus nenusisekus draugystei, „pasiguodimas“ skaitytojams. Pateikiama ne pilna meilės istorija, tik smagus trumpas išgyvenimas arba jausmai po išsiskyrimo, tarsi išsikalbėjimas popieriaus lape. Kitokių formų tekstai yra trumpi, retai kada ilgesni nei pusė puslapio. Tai yra ne tradiciniai tekstai, o, labiau kaip išimtys, pateikti laiško arba svajonių išsakymo forma. Pirmuoju atveju mylimajam rašomas laiškas su jausmų papasakojimu, atsiprašymu arba pykčio išsakymu. Tekstai, kuriuose išsakomos svajonės, yra grynai pateikėjo fantazijų vaisius – pateikta ne autentiška meilės istorija, o trokštamos, įsivaizduotinos istorijos pasakojimas.

Darbo autorius: J. Lipinskienė
Atsiųsti pilną darbą meiles-istorijos