Juodojo serbento uogos

Mūsų šalyje erškėčių vaisiai yra pagrindinė augalinė žaliava polivitaminiams sirupams gaminti. Pasirūpinti vitaminų žiemai galime ir patys, nelaukdami suaugusiųjų pagalbos. Prisirinkite erškėčių vaisių ir sudžiovinkite juos krosnyje arba keptuvėje ant plytos. Tiktai žiūrėkite, kad vaisiai neprisiliestų prie krosnies apačios. Nesuskrudinkite jų ir neperdžiovinkite. Sudžiovintus vaisius laikykite sausoje vietoje. O žiemą kiekvieną dieną užpilkite vieną valgomą šaukštą sausų vaisių stiklinę verdančio vandens, pavirinkite uždengtame inde dešimt minučių ir, neatidengę dangčio, palikite antpilą dviem ar keliom valandom pastovėti. Jei tokį antpilą gersite kasdien, užmiršite, ka reiškia persišaldymas.

Labai daug įvairių vitaminų yra juodųjų serbentų uogose. Todėl mūsų šalies maisto pramonė iš jų daugiausia gamina vitamingus sirupus ir uogienes. Iš juodųjų serbentų naudinga pagaminti vadinamąją „žalią“ uogienę. Uogas lėkštėje gerai sutrynus mediniu šaukštu, sumaišius su smulkiu cukrumi, o paskui padėjus šaltai, visi vitaminai jose beveik nepasikeitę išliks kelis mėnesius. Žiemą atidarote stiklainį – ir pakvimpa gaivumu, mišku, vasara. Juodūjų serbentų išvaizda: jie auga krūmais, juodos uogos o vidus žalias, vidus saldžiai kaitrokas, o juoda žievelė kartesnė. Serbentai labai skaniai kvepia ir jų lapai tai pat. Liepos pabaigoje šiuos vaisius galima valgyti. Juodųjų serbentų uogos yra dauginamos iš šakelės, labai lengvai dauginasi, įpatingų sąlygų nereikalauja nors serbentams labai reikalinga saulė, nes jai jos nebūtų tada serbentai būtų rūgštesni.
Serbentų kenkėjai:

 Serbentinė erkutė: plačiai paplitęs kenkėjes. Pažeidžia juodųjų ir kitų serbentų pumpurus. Tokie pumpurai išbrinksta, nenormaliai išsipučia, pasidaro rutuliški, o pavasarį neisiskleidžia ir nudžiūsta.
 Serbentinė kandis: tai pat pavojingas serbentų kenkėjas. Jos vikšrų pažeisti pumpurai pavasarį neišsproksta, ūgliai ir šakos nudžiūsta arba vasarą išskleidžia pavienius lapus.
 Serbentinis stiklasparnis.
 Serbentinis uoginis pjūklelis.
 Ūglinis gumbauodis.
 Serbentinis lapinis gumbauodis.