KAZLAUSKAITĖ Bronislava

KAZLAUSKAITĖ Bronislava [g. 1898. XII.9 Paramotyje (Kelmės rj.)] —■ revoliucinio judėjimo dalyvė. Kilusi iš valstiečių. Nuo 1918 Komunistų partijos narė. Dirbo vienoje pirmųjų komjaunimo kuopelių Vilniuje. 1919 pr. įstojo į Vilniaus komjaunuolių karinį būrį, kuris 1919.IV.19 pasižymėjo kautynėse su į Vilnių įsiveržusiais pilsudskininkais. Susišaudymo metu K. sužeistą, V.8 ligoninėje pilsudskininkų suimta ir kalinta Lukiškių kalėjime.

1920 Lenkijai ir Tarybų Rusijai pasikeitus įkaitais, atvyko į Smolenską. Dirbo taryb. adm. organuose Minske, Bobruiske, Mogiliove, Maskvoje. Nuo 1953 pensininkė.KAZLAUSKAS Aleksas [1909.III.5 Valė-je (Gruzijos TSR) — 1941] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Kiląs iš amatininkų. 1911 su tėvais persikėlė į Liepoją. Nuo 1922 gyveno Skuode, dirbo pas buožes, batų dirbtuvėje, vėliau įv. įmonėse Klaipėdoje. Nuo 1933 LKP narys. 1935 už rev. veiklą nuteistas 8 metus kalėti. Kalintas Bajoruose (dab. Kretingos miesto dalis), Šiauliuose, Kaune, Raseiniuose. 1940—41 part. darbuotojas Šiauliuose. Žuvo D. Tėvynės karo metu.KAZLAUSKAS Benediktas [g. 1909.1.24 Talpūnuose (Kaišiadorių r j.)]—filologas, filologijos mokslų kandidatas (1967). 1937 baigęs Kauno un-tą, mokytojavo Šiaulių ir Pasvalio g-jose. Nuo 1947 Vilniaus un-te dėsto lot. kalbą. Išvertė Euripido „Medėją” (1960), M. Huso-viano „Giesmę apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę” („Literatūra”, t. 6, 1963), paskelbė moksl. straipsnių apie M. Husovianą, J. Radvano poemą „Radviliada” („Literatūra”, t. 8, 1966), antikinę lit-rą.KAZLAUSKAS Donatas [g. 1931.V.21 Kaune] — chemikas organikas, chemijos mokslų kandidatas (1966). 1959 baigė Vilniaus un-tą. Nuo 1963 Chemijos ir chem. technologijos in-to moksl. bendradarbis. Paskelbė moksl. straipsnių apie polieninių ketonų ir nesočiųjų oksirūgš-čių sintezę ir kitimus.KAZLAUSKAS Jefremas [g. 1922.II.3 Kaune] — Didžiojo Tėvynės karo dalyvis, kapitonas. Kaune baigė g-jos 6 klases. Kauno III gimnazijoje 1938 įstojo į LKJS. 1940—41 adm. darbuotojas Kaune, Kirove. Nuo 1942 pr. tarnavo Raudonosios Armijos 16 liet. divizijoje, dirbo polit. skyriuje. Nuo 1943 TSKP narys. 1943 dalyvavo mūšiuose Oriolo ir Kursko sr., Baltarusijoje. 1944—46 adm. darbuotojas Vilniuje. 1947 dirbo Grožinės lit-ros leidykloje, 1948 repatriacijos skyriuje prie Lietuvos TSR MT. Nuo 1953 Lietuvos TSR MT Reikalų valdybos skyriaus vedėjas.KAZLAUSKAS Jonas [g. 1930.VIII.1 Ma-tiešionyse (Prienų rj.j] — kalbininkas,filologijos mokslų daktaras (1968). 1954baigė Vilniaus un-tą. Nuo 1957 to pa-ties un-to dėstytojas(nuo 1962 docentas,1962—64 Istorijos irfilologijos fakulte-. to prodekanas). 1958^ gavo filologijosmokslų kandidato laipsnį. Nuo 1963 TSKP narys. Lingvistinio žurnalo ,,Bal-tistica” atsakingasis redaktorius. Daktaro disertacijoje („Lietuvių kalbos istorinė gramatika”) K. nušvietė liet. kalbos kirčiavimo, daiktavardžio fleksijos ir veiksmažodžių galūnių, laikų bei nuosakų istoriją, aptarė atskirų kalbos reiškinių kitimo priežastis. Respublikinėje ir sąjunginėje lingvistinėje spaudoje paskelbė straipsnių baltų kalbų ist. gramatikos, fonetikos, fonologijos ir kt. klausimais („Lietuvių kalbotyros klausimai”, t. 2, 1959; „Kalbotyra”, t. 1, 4, 6, 7, 14, 1958—66; „Bonpocbi H3HKO-3HaHHfl”, 1962, Nr. 4, 6, ir kitur).KAZLAUSKAS Julius [g. 1913.XI.10 Nociūnuose (Joniškio r j.))—veterinarijos gydytojas helmintologas, biologijos mokslų kandidatas (1955). 1947 baigė Veterinarijos akademiją. 1949—52 2. ū. in-to veterinarijos moksl. tyrimo stoties skyriaus vedėjas, direktoriaus pavaduotojas. 1952—56 Gyvulininkystės ir veterinarijos in-to, 1956—59 Biologijos in-to, nuo 1959 Zoologijos ir parazitologijos in-to moksl. bendradarbis. Nuo 1962 TSKP narys. Paskelbė daugiau kaip 20 moksl. straipsnių, išleido brošiūrų ir knygų apie gyvulių, paukščių bei žmogaus parazitines kirmėles, apie žąsų auginimą.KAZLAUSKAS Juozas [1903.III.7 Vaikš-teniuose (Trakų rj.) — 1941 Alytaus rj.] — revoliucinio judėjimo dalyvis. 1923—40 padienis darbininkas Rakš-čioje (Alytaus rj.). LKP narys nuo 1935. 1936 įkūrė kom. kuopelę Skabeikiuose (Alytaus rj.), buvo jos sekretorius. 1936—40 LKP Daugų vis. k-to narys. Rinko aukas Lietuvos Raudonosios pagalbos org-jai, platino kom. lit-rą Rakš-čioje ir Skabeikiuose. Už kom. veiklą 1940.IV baustas adm. tvarka. Hitlerininkų nužudytas.KAZLAUSKAS Justas [1907.IV. 12 Orvi-diškėje (Mažeikių rj.) — 1941.VII.18 Telšiuose] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Kilęs iš ž. ū. darbininkų. Už rev. veiklą 1928—31, 1936 ir 1940 kalintas. Nuo 1935 Komunistų partijos narys. 1940— 1941 dirbo LKP Telšių vis. ir aps. k-te. Hitlerininkų ir vietinių burž. nacionalistų nužudytas.KAZLAUSKAS Kostas [1898.XL4 Krepšiuose (Telšių rj.) — 1958.X.4 Vilniuje] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Kilęs iš ž. ū. darbininkų. 1927 Telšiuose įstojo į LKP, dirbo organizacinį ir propagandinį darbą. 1928 suimtas ir 1929 Šiauliuose nuteistas 10 metų kalėti. Kalėdamas Telšiuose, Šiauliuose, Kaune, Marijampolėje, IX forte, bendradarbiavo LKP pogr. spaudoje (slap. Pacienco, K. Mastis, Daugumietis, K. Žemaitis). 1939 išėjęs iš kalėjimo, toliau dirbo rev. darbą Kaune, buvo baldų f-ko part. kuopelės sekretoriumi. 1940.VI.1 vėl nuteistas 6 metus kalėti. Nuo 1940.VI.18 dirbo adm. darbą. D. Tėvynės karo metais tarnavo Raudonosios Armijos 16 liet. divizijoje, 1943—44 mokėsi taryb. ir part. darbuotojų kursuose Sujoję (Ivanovo sr.), paskui Aukštojoje part. m-loje prie VKP(b) CK Maskvoje. Do karo part. darbuotojas Šiauliuose, Klaipėdoje, Vilniuje. Nuo 1957 pensininkas.KAZLAUSKAS Mykolas [1913 Baisogaloje (Radviliškio rj.) — 1941] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Kalvis Baisogaloje. Nuo 1938 LKP narys. Dirbo organizacinį ir propagandinį darbą Lietuvos Saulių s-goje. Žuvo D. Tėvynės karo pradžioje.KAZLAUSKAS Napoleonas [1888.II.9 Dūkšte — 1962.VI.1 Vilniuje] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Kilęs iš bežemių valstiečių. Vaikystėje dirbo pas-buožes, vėliau — f-ke Rygoje. Dalyvavo I pasaul. kare, buvo sužeistas. Išėjęs iš ligoninės, dirbo f-ke Maskvoje. Spalio revoliucijos metu suorganizavo rau-dongvardiečių kovos būrį, kovėsi su junkeriais ir kadetais. 1918 vadovavo kovos ir maisto būrių formavimui; kaip maisto aprūpinimo pulko komisaras, išvyko į Pietų frontą, kovojo su Mamontovo ir Skuro gaujomis, dalyvavo Voronežo gynime. Pilietinio karo metu dirbo-Rytų fronto I armijos tiekimo ypatinguoju įgaliotiniu, Kirgizijos karinio maisto parūpinimo biuro pirmininko pavaduotoju. 1921—47 adm. darbuotojas. Vėliau pensininkas.KAZLAUSKAS Pranas [1902.IV.26 Anto-kolyje (Alytaus rj.) — 1946 ten pat]-— pažangus Argentinos lietuvių visuomenės veikėjas. 1929 išvyko į Argentiną. Dalyvavo pažangiose lietuvių org-jose. 1934 įstojo į Argentinos KP. 1937 išvyko savanoriu į Ispanijos Respublikos, kariuomenę, buvo kar. junginio vertėjas. 1939—41 kalintas kone. stovykloje Prancūzijoje. 1941 grįžo į Tarybų Lietuvą. D. Tėvynės karo metu palaikė ryšius su partizanais Alytaus aps. Burž. nacionalistų nužudytas.KAZLAUSKAS Ričardas [g. 1927.LX.14 Vilniuje] — zoologas, biologijos mokslų kandidatas (1963). 1952 baigė Vilniaus, un-tą. Nuo 1956 to un-to dėstytojas. Paskelbė moksl. straipsnių apie TSRS upių fauną ir hidrobiologinių tyrimų priemones.KAZLAUSKAS Rolandas [g. 1941.1.2 Anykščiuose] — chemikas, chemijos, mokslų kandidatas (1967). 1962 baigė Vilniaus un-tą. 1962—63 Chemijos ir chem. technologijos in-to moksl. bendradarbis. Nuo 1966 dėsto Vilniaus un-te. Paskelbė moksl. straipsnių apie skysčių, ir dujų adsorbciją, stibio mikrokiekių nustatymą fotometriniais metodais.KAZLAUSKAS Stasys [1901.VIII.22 Vilniuje— 1964.IX.5 ten pat] — agronomas, sodininkas, spaudos darbuotojas. 1927 baigė Brno Aukštąją sodininkystės m-lą (Čekoslovakija). 1927—49 dirbo sodininku įvairiose Lietuvos vietose. 1949— 1959 „Valstiečių laikraščio” lit. darbuotojas. K.— vienas „Mūsų sodų” žurnalo steigėjų, 1959—62 jo atsakingasis, sekretorius. Propagavo Lietuvos spaudoje sodininkystės, gėlininkystės ir bitininkystės naujoves, informavo soc. šalių spaudą apie Lietuvos pasiekimus šiose srityse.KAZLAUSKAS Vaclovas [1908.11.12 Pal-tininkuose (Kaišiadorių rj.) — 1944.1.19 Vilniuje] —- antifašistinio ir partizaninio-judėjimo Didžiojo Tėvynės karo metais dalyvis. Kilęs iš valstiečių. Už antifašistinę veiklą 1927 ištremtas į Varnių kone. stovyklą. 1928—29 mokėsi Kauno aukštesniojoje technikos m-loje. 1929 už priklausymą plečkaitininkų org-jai nuteistas kalėti iki gyvos galvos. Kalėjo Kaune. Padavęs malonės prašymą, 1930 buvo paleistas, vertėsi atsitiktiniais darbais, bendradarbiavo „Lietuvos žiniose”, „Darbe” ir kt. burž. laikraščiuose. Hitlerinės okupacijos metais buvo J. Vito vadovaujamos Vilniaus antifaš. partiz. org-jos ir LKP Vilniaus miesto pogr. k-to narys, organizavo ginklų pristatymą Vilniaus geto antifaš. org-jai, rašė atsišaukimus, straipsnius į antifaš. laikraštį „Tėvynės frontas”. 1943 suimtas ir po žiaurių kankinimų nužudytas.KAZLAUSKIENĖ Aldona [g. 1928.111.10 Palūšėje (Ignalinos rj.)]—fizikė, fizikos-matematikos mokslų kandidatė (1964). 1953 baigusi Vilniaus un-tą, jame dirba ped. darbą. Paskelbė moksl. straipsnių molekulinės spektroskopijos klausimais.KAZLAUSKIENĖ Bronė [g. 1920.1.10 Kuktiškėse (Utenos rj.)] — tautosakininke. 1942—43 Dusetų ir Zarasų g-jų mokytoja. 1945 baigė Vilniaus un-tą. Nuo 1945 Lietuvos TSR MA Istorijos in-to, nuo 1955 Liet. kalbos ir lit-ros in-to moksl. bendradarbė, 1952—59 kartu Vilniaus J. Talat-Kelpšos muzikos m-los liet. kalbos ir lit-ros dėstytoja. Su kitais parengė liet. liaudies dainų katalogą. Paskelbė moksl. straipsnių liet. tautosakos klausimais, aprašė dainuojamosios liet. tautosakos tekstų klasifikavimo sistemą („LTSR MA darbai”, 1959, A 2). Parengė leidinio „Lietuvių tautosaka” (t. 1, 2, 1962—63) atskirus skyrius.KAZLISKELIS — kaimas Rokiškio rj., Kazliškio apyl., 14 km į š. v. nuo Rokiškio; tarybinio ūkio centras. 137 gyv. (1959). Kaimo r. pakraščiu teka Nemunėlis. Lentpiūvė, mechaninė remonto dirbtuvė, pr. m-la (nuo 1960), kultūros namai (nuo 1963).KAZLIŠKIAI — kaimas Kapsuko r j., Višakio Rūdos apyl., 5 km į š. r. nuo Kazlų Rūdos. 152 gyv. (1959). Per K. teka Jūrė (Višakio intakas). Iš š., r. ir p. kaimą supa Marackų miškas. Pr. m-la (nuo 1940). Burž. nacionalistai 1946 kaime nužudė liaudies gynėją Busevičių,1947 — liaudies gynėją A. Krušinską.KAZLIŠKIS — kaimas Rokiškio rj., 14 km į v. nuo Rokiškio, prie kelio į Pandėlį; apylinkės centras. 125 gyv. (1959). R. pakraščiu teka Nemunėlis, iš v. prieina Kazliškio šilas. Felčerių-akušerių punktas (nuo 1955), aštuonmetė m-la (1920—1948 pradinė, 1948—54 septynmetė,1954—59 vidurinė), kultūros namai (nuo1959), biblioteka (nuo 1953).KAZLŲ RŪDA —miestas Kapsuko rj., 24 km į š. nuo Kapsuko; apylinkės centras. 3478 gyv. (1959). Miestas yra didelio Kazlų Rūdos miškų masyvo p. dalyje. Plano struktūra stačiakampė. Daugumas pastatų išsidėstę kvartalais. Teritorija 224 ha; iš jų 9 ha užima parkas ir skveras. Atskiras miesto dalis sudaro K. R. miškų ūkio ir remonto mechaninės g-los darbininkų gyvenvietės. Veikia medžio apdirbimo kombinatas, taryb. metais išaugęs iš lentpiūvės. Kombinatas gamina piautą miško medžiagą, tarą. 1964 jame dirbo daugiau kaip 500 žmonių. Statoma nauja darbininkų gyvenvietė. Be to, mieste yra remonto mechaninė g-la (iki 1963 melioracijos mašinų stotis), remontuojanti automašinas, pieninė, kepykla, buitinio aptarnavimo kombinatas. K. R. turi 40 gatvių; butų fondas (1964) apie 8000 m2 komunalinio ir 14 400 m2 individualinio gyv. ploto. Miestą kerta Kauno—Kybartų glžk., kurio atšaka nuo K. R. per Kapsuką eina į Alytų. Į K. R. ateina Kauno-—Kapsuko plento atšaka (7 km) ir kelias iš Višakio Rūdos. Iš visų pusių miestą supa gražūs, sausi pušynai, dėl to į K. R. suvažiuoja nemažai vasarotojų. Mieste veikia 100 lovų ligoninė (įst. 1944), vid. m-la (1910— 1945 pradinė), darbininkų jaunimo m-la ir pagalbinė mokyklą-internatas, kultūros namai (nuo 1948), biblioteka (nuo 1945), 2 vaikų darželiai.K. R. pirmą kartą minima 1744 Pilviškių parapijos kaimų sąraše. Kaimas vardą gavo nuo geležies rūdos degėjų, kuriuos aplinkiniai gyventojai vadino „kazlais”. Dar 1883 Kazlų Rūdoje buvo geležies kalykla su 2 vandens ratais, per metus gaminusi iki 20 t geležinių įrankių (žagrių, kirvių ir kt.). Nutiesus geležinkelį (1861), pasidarė galima iš pramoninių rajonų įsivežti pigesnių geležies gaminių, ir K. R. geležies kalykla (kaip ir Višakio Rūdos, Judrarū-dės, Karčrūdės, Senos Rūdos ir kt. kalyklos) pamažu sunyko. 1827 Kazlų Rūdoje buvo 21 kiemas ir 233 gyv. Gyvenvietė pradėjo augti, nutiesus geležinkelį ir įsteigus K. R. geležinkelio stotį: 1883 joje buvo 39 kiemai ir 445 gyv., 1897 — 771 gyv., 1923 jau 115 kiemų ir 1338 gyventojai. XIX a. pab.—XX a. pr. vyko dideli turgūs ir prekymečiai. 1863. 111.25 ties K. R. įvyko kautynės tarp caro kariuomenės ir sukilėlių būrio, kuriam vadovavo L. Andriuškevičius; 1863.VII.21 čia kovėsi Budrio ir Špoko sukilėliai. 1918 pab. Kazlų Rūdoje įsikūrė kom. kuopelė; 1919 pr. išrinkta darbininkų ir vargingųjų valstiečių taryba, palaikiusi glaudžius ryšius su aplinkinių miestelių ir dvarų tarybomis. 1919.II.9 K. R. stotyje įvyko Suvalkijos kom. org-jų atstovų konferencija, kurioje nutarta organizuoti ginkluotą sukilimą prieš burž. valdžią, tuo paremiant Raudonosios Armijos puolimą Suvalkijai išvaduoti. Taryba suorganizavo partizanų būrį, kuriam vadovavo P. Svotelis-Proletaras. Sukilimas prasidėjo 1919.11.12, bet greitai buvo nuslopintas. Buržuazijos valdymo metais mieste buvo 3 lentpiūvės, malūnas. Vykdant buržuazinę žemės reformą, miestui praplėsti 1925 buvo paskirta 300 naujų žemės sklypų. 1927 įsteigta vasarvietė. Vok. faš. kariuomenė 1941 miestą smarkiai sugriovė. Okupacijos metu Kazlų Rūdos miškuose veikė partizanų būriai „Jūra” (1942—44) ir „Pirmyn” (1944). 1950—62 K. R. buvo rajono centras. Miestas išaugo: pastatyta remonto mechaninė g-la, gyventojų buitinio aptarnavimo kombinatas, vid. m-la, pagalbinė mokyklą-internatas, universalinė parduotuvė su restoranu, ligoninės tuberkuliozinis skyrius ir nemažai kitų visuom. pastatų; 1945—63 pastatyta 15 komunalinių ir 180 individualinių gyv. namų. 1951—61 ėjo laikr. „Stalino keliu”, 1961—62 „Mūsų žodis”.KAZLŲ RŪDOS MIŠKAI — miškų masyvas Lietuvos pietvakariuose, Kapsuko, Sakių ir Kauno r j., 12 km į v. nuo Kauno, į š. v. nuo Kauno—Kapsuko plento; vienas didžiausių Lietuvos miškų masyvų. Plotas 58 546 ha. Priklauso Kazlų Rūdos (33 519 ha) bei Šakių (17 432 ha) miško pramonės ūkių ir Kauno (7595 ha) miškų ūkio devyniolikai girininkijų. Masyvas apie 35 km ištįsęs iš š. į p. Šiaurėje ir šiaurės rytuose siekia Nemuno šlaitus, rytuose — Girininkus, Pažėrus, pietryčiuose — Skriaudžius, pietuose — Ąžuolų Būdą, pietvakariuose — Bagotąją, vakaruose — Jankus, Sutkus; supa Kazlų Rūdą, Jūrę, Višakio Rūdą, Jančius, Lekėčius, Kurą, Braziūkus, Ežerėlį. Kazlų Rūdos miškus pietuose kerta Kauno— Kybartų glžk. su atšaka į Alytų, šiaurėje Kauno—Šakių plentas. Masyvą sudaro 64 miškai. Iš jų 34 didesni kaip 500 ha:

110 K A Z — K A Z
, . Pintas
Miškas Miškų ūkis Girininkija (ha)
Agurkiškės Sakių Klevinių 934
Ąžuolų Kazlų Rūdos Ąžuolų 945
Būdos Būdos
Berūkštinės Kauno Kuro 650
Beržiniškės Kazlų Rūdos Runkių 871
Briedž- Kazlų Rūdos Agurkiškės 1569
kampio 2107
Dambra- Kazlų Rūdos Bagotosios
vinos „””
Ežerėlio Kazlų Rūdos Agurkiškės 1015
Gerdžių Sakių J Gerdžių 1 Klevinių 1562 209
Griešių Kazlų Rūdos f Bagotosios 1 Kazlų Rūdos j Jūrės 693623 879
Gudelių Kazlų Rūdos ■j Ąžuolų
Būdos 271
Guobi- Kazlų Rūdos Bagotosios 1121
niškės
Jankų Kazlų Rūdos Višakio
Rūdos 670
Juškinės Sakių Jančių 1013
Kajackų Kazlų Rūdos f Sališkių l Runkių 1044293
Karalgirio Sakių Klevinių 703
‘ Sakių f Gerdžių 1093
Karčrūdės l Klevinių 1310
■ Kazlų Rūdos Novos 235
Kazlų Rūdos Kazlų Rūdos Kazlų Rūdos 1890
Kliniškės Kazlų Rūdos Sališkių 688
( Novos 1 Višakio V Rūdos 2473
Lekėčių Kazlų Rūdos 2383
Lodiškės Kazlų Rūdos Novos 854
f Jūrės 1962
Marackų Kazlų Rūdos 1 Kazlų Rūdos 682
Tvleištinės Kauno Kuro 1046
Kazlų Rūdos f Agurkiškės 1172
Pajūrio i Sališkių 573
Papiškinės Kauno Kuro 1355
Šakių f Jančių 1288
Paryžinės i Šilagirio 2387
Rudšilio Sakių Lekėčių 1583
Runkių Kazlų Rūdos Runkių 1259
Sališkių Kazlų Rūdos Sališkių 993
f Agurkiškės 1130
Skolkampio Kazlų Rūdos i Runkių 333
Vincentavos Šakių ( Lekėčių i Šilagirio 1189 392
Viršnovio Kazlų Rūdos Novos 644
Zapyškio Kauno Zapyškio 4031
Zūkų Kazlų Rūdos Višakio 603
Rūdos
Žiemkelio Kazlų Rūdos Sališkių 678
K. R. m. driekiasi Nemuno žemupio lygumos r. dalimi, kurią sudaro vėlyvajame ledynmetyje į prieledyninį baseiną tekėjusios Neries-Nemuno upės supilta didelė smėlinga delta. Smėlio sluoksnis, kurio storis vietomis siekia 10 m, dengia juostuotąjį molį, nugulusį gilesniame prieledyniniame ežere. Rytuose masyvo teritorija siekia smėlio užpiltą Veiverių moreninio gūbrio v. pakraštį. Reljefas smulkiai banguotas, su plokščių lygumų įtarpais. Didž. plotus užima banguotasis smėlingasis landšaftas, besikaitaliojantis su pelkėtosios smėlingosios lygumos landšaftu. Apie Agur-kiškę ir Kajackus nedidelį plotą užima žemyninių parabolinių kopų landšaftas. Gausu lėkštų supelkėjusių daubų bei klonių. Masyvo r. ir š. dalimi, Šešupės— Nemuno vandenskyra, eina platus pelkėtas ruožas. Čia, be šlapių miškų, yra ir didelių pelkių: Ežerėlio pelkė, Žiemkelis, Novaraistis, Kajackaraistis, Raudon-plynis, Laukraistis, Samanynės-Stuobrinės pelkė, Gorijos, Ovos, Bitšilio pelkės ir kt. Didesniąją masyvo dalį (v. ir p.) raižo negiliai įsigraužę Šešupės intakai, prasidedantys pelkėtajame ruože ir tekantys p. v. kryptimi: Nova su intakais Karčiupiu ir Šilupe, Višakis su Skarl-upiu, Judre, Noreikupe, Klampupiu, Jūrė su daugybe mažų intakėlių, Pilve su Didžiupiu, Rūdupiu ir kt. Per š. ir š. r. dalį į Nemuną teka: Liekė su intakais Liekaičiu ir Molupiu, Judrė, Ova su Skardupiu ir Šaltupiu, Skirpstauja ir kt. Dirvožemiai daugiausia jauriniai, mažai bei vidutiniškai sujaurėję, ir jauriniai pelkiniai, susiformavę ant smulkių bei dulkiškų beskeletinių smėlių; š. dalyje yra šiek tiek priesmėlio, o v. •—• priemolio dirvožemių. Gruntinis vanduo negiliai, turtingas geležies junginių. Podirvyje aptinkama ortšteino lizdų bei ortzando sluoksnių. Medynai užima 44 741 ha; 70% jų savaiminės kilmės, 30%—kultūrinės. Labiausiai paplitusios drėgnokų bei drėgnų žaliaši-lių augavietės, kuriose vyrauja bruk-niniai ir mėlyniniai pušynai su eglių priemaiša, be to, mėlyniniai eglynai su pušų ir beržų priemaiša. Įdubimuose ir upelių slėniuose auga didelio produktyvumo juodalksnynai; jais K. R. m. turtingiausi Lietuvoje. Pušynų yra 58%, juodalksnynų 19%, eglynų ir beržynų po 11 %, drebulynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 54%, pusbrandžiai medynai 26%, pribręstantieji ir brandieji po 10%. Medynų vid. amžius 36 metai, vid. boni-tetas 11,2 (IV, V ir Va boniteto medynų yra 5%), vid. skalsumas 0,7 (mažesnio kaip 0,5 skalsumo medynų tėra 10%), vid. tūris 112 ktm/ha, vid. prie-auga 3,1 ktm/ha. 66% miškų yra eksploataciniai, likusią dalį sudaro apsauginiai miškai palei Nemuną bei palei kelius ir Kazlų Rūdos bei Kauno miestų žaliosios zonos. Per metus iškertama apie 94 000 ktm medienos, iš jų pagrindiniais ir atkuriamaisiais kirtimais apie 54 000 ktm (140 ha iškertama plynai), ugdomaisiais 16 400 ktm, sanitariniais 23 600 ktm; paruošiama apie 6000 ktm geros kokybės juodalksnio fanerai gaminti. Apie 23 000 m3 medienos iš Kazlų Rūdos glžk. st. išvežama įvairioms respublikos perdirbimo įmonėms bei vartotojams, apie 14 000 m3 apdirbama Kazlų Rūdoje, apie 13 000 m3 plukdoma Nemunu į Klaipėdą ir Kauną; likusi dalis suvartojama vietoje. Kazlų Rūdos miškuose aptinkamas jonpapar-tis. Ties Braziūkais pamiškėje auga apie 300 metų amžiaus liepa (apie 8 m apimties). Yra briedžių, stirnų, šernų,, lapių, usūrinių šunų, kiaunių, baltųjų ir pilkųjų kiškių.XVI a. dabartiniai K. R. m. sudarė dalį didžiulio girių masyvo, kuris tęsėsi į p. nuo Nemuno ruožo, esančio tarp Jurbarko ir Kauno. Masyvo r. dalis, esanti į r. nuo Višakio, buvo vadinama Kauno giria, o į v. nuo jo — Vilkijos giria. Vėliau derlingesnėse žemėse, ypač upių slėniuose, augę miškai buvo iškirsti, ir masyvas susiskaidę į mažesnius miškus. Kazlų Rūdos miškuose buvo nedidelių geležies rūdos telkinių, nuo seno naudojamų pram. tikslams. Plačiai paplitę Rūdos ir Kazlų vietovardžiai (kazlais buvo vadinami rūdininkai, arba geležies meistrai) — Kazlų Rūda, Višakio Rūda, Senoji Rūda, Karčrūdė, Judrarū-dė, Kazlai, Kazliškiai — rodo buvus geležies liejyklų. Pirmieji miškotvarkos darbai atlikti 1820. Pirmojo pasaul. karo metais kaizeriniai okupantai iškirto ir išvežė į Vokietiją apie 1,5 mln. ktm. medienos. Medienai išvežti išilgai masyvo buvo nutiestos kelios siaurojo geležinkelio šakos, pastatyta 10 lentpiūvių. 1920 pradėti pirmieji K. R. m. želdinimo darbai. D. Tėvynės karo metais vok. faš. okupantai, pasinaudodami palankiomis eksploatacijos sąlygomis, Kazlų Rūdos miškuose kirto daugiau negu kitur: 1941—44 vien brandžiųjų medynų iškirsta apie 380 000 ktm. Pokariniu laikotarpiu apželdinta 11 000 ha (iš jų 300 ha maumedžiais ir tuopomis), įrengta 570 km priešgaisrinių juostų, nutiesta 80 km kelių, iškasta 125 km drėkinimo griovių, įkurta daug naujų girininkijų bei eiguvų. Kasmet išugdoma apie 1850 ha jaunuolynų, daigynuose ir medelynuose užauginama apie 4,7 mln. daigų bei medelių.Kazlų Rūdos miškuose 1863 buvo sukilėlių stovyklų (Novaraisčio pelkėje, Meištinės miške). Sukilėliams gaudyti Karčrūdės miške buvo iškirsta proskyna, vad. „Muravjojo linija”. D. Tėvynės karo metais Kazlų Rūdos miškuose veikė „Jūros”, „Pirmyn”, A. Mickevičiaus ir kt. partizanų būriai.KAZOKAI — kaimas Šilalės rj., Upynos apyl., 10 km į r. nuo Šilalės. 37 gyv. (1959). Kaimo v. pakraščiu teka Akmena (Jūros intakas). Akmenos kair. krante, daubų apsuptame aukštumos kyšulyje, yra gerai išsilaikęs piliakalnis. Jo aikštelė apie 40 m ilgio. Aikštelės galuose yra 3—4 m aukščio pylimai, o nuo gretimų aukštumų ją skiria maždaug 60 m ilgio, 13 m pločio ir 5 m gylio griovys.KAZOKAS Leonardas [g. 1905.VIII.27 Kaunej — dailininkas. 1929 baigė Kauno meno m-los tapybos studiją. 1934—39 Kauno III g-jos piešimo mokytojas. Lankėsi Švedijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Anglijojeir kitur. Ten nutapė peizažų, portretų.1944—51 Kauno Taikomosios ir deko-ratyvinės dailės instituto dėstytojas,1947—51 to in-to piešimo katedros ve-dėjas, 1951—61 Kauno „Dailės kom-binato dailininkas.Nuo 1929 dalyvau-ja dailės parodose.1936, 1938, 1958 ir1966 surengė indivi-dualines darbų pa-rodas Kaune. K. su-kūrė J. Savickio_į !8), F. Kiršosfįl^ (1943), J. Miltinio(1958) ir kt. portre-■» JSgį1- tus; jiems būdin-■HHB gas žmogaus vaiz-™ davimas interjere,spalvinio sprendimo įvairumas. Gausiausi K. kūriniai — lyr. peizažai. Jų kompozicija pasižymi laisvai išdėstytomis dekoratyviomis dėmėmis, kontrastais. Peizažams „Karaliaučius. Senamiestis” (1934), „Monmartre, Paryžiuje” (1937), „Tiltas Prancūzijoje” (1939) budingas didelių masių komponavimas, spalvinis apibendrinimas. Juose gerai perteikiami, – fLeonardas Kazokas. „Kaunas žiemą”, aliejus, 1964vietovės kontrastai ir nuotaika. Lietuvos peizažuose —„Židikų miestelis turgaus dieną” (1934), „Pavasaris Karkazų kaime” (1934), „Varnių kaimas” (1936), „Šieno kūgiai žiemą” (1940), „Žiema” (1940), „Pro mano langą” (1940), „Pilkoji žiema” (1946), „Pavasarėjant” (1954), „Vaišvydava” (1955), „Gamta atbunda” (1958) ir kt.— vaizduojami daugiausia nesudėtingi, uždari, intymūs kaimo vaizdai, sodriai, nuotaikingai perteikiami gamtos niuansai.Lit.: A. Savickas, Peizažas lietuvių tapyboje, V., 1965.KAZOKEVIČIUS LIETUVIS, Kozak, Ko-zakiewicz, Kazokas, Jonas — XVI a. literatas, rašęs lotynų ir lenkų kalbomis. Rašė panegirikas, nekrologus, epigramas. Vilniuje spausdintais darbais žinomas 1588—1603. J. Morkūno „Postilės lietuviškos” (1600) eiliuotos prakalbos autorius. Reformacijos šalininkas. Atskiromis knygomis išleido: „Juozapo istoriją” („Historya Jozefą. . .”, 1595), „Danieliaus atminimą” („Manės Danieliam”, 1603) ir „Itališkąjį riešutą” („Orzech wloski”, 1603). Išspausdino epigramų Radvilų garbei prie J. Radvano poemos„Radivilias. . .” (1588). Parašė kelias įžangas reformatų knygoms. Pasirašinėjo kriptonimu J. K.