KELMĄ VYČIO PELKE — pelkė Kapsuko rj., 6 km į p. v. nuo Kalvarijos, Šešupės deš. krante. Plotas 167 ha. Ežerinės kilmės plynraistinė žemapelkė, apie 4 km ištįsusi iš š. r. į p. v. Yra 4 ežerėliai (iš viso 8 ha) ir 5 nesupelkė-jusios salos (iš viso 14 ha). Durpių klodas žolinis ir plyninis-raistinis, jo didž. storis 5,2 m, vid. 1,42 m, vid. susiskaidymas 33%, vid. peleningumas 16,4%. Po durpėmis yra ežerinių nuosėdų sluoksnis; jo didž. storis 9 m.

KEIMĖ — miestas Lietuvos TSR vakaruose, 42 km j p. v. nuo Šiaulių; rajono centras. 5140 gyv. (1959). K. stovi Kražantės kair. krante, abipus Šiaulių—Sovetsko plento. Teritorija 605 ha. Plano struktūra radialinė. Gatvių tinklas netaisyklingas. Yra linų f-kas (past. 1930), kuriame dirba (1966) 114 darbininkų ir tarnautojų; 1966 jis pagamino 863 t linų pluošto. Kauno trikotažo f-ko „Audimas” filialas (1963 įkurtas buv. plytinės patalpose, 3 km į š. v. nuo K), sviesto ir sūrių g-la (nuo 1930; 1966 ji pagamino 1035 t sviesto ir 487 t sūrių), vaisvandenių g-la, kepykla (nuoKelmė. Miesto centras1953), duonos kombinatas (nuo 1965), buitinio aptarnavimo kombinatas (su malūnu, lentpiūve, statybos ir remonto įmone), melioracinės statybos v-ba, mechanizuota kaimo statybos kolona (nuo 1966), „Šiaulių elektros tinklų” K. skyrius, valstybinė veislininkystės stotis, agrochemijos ir sėklų kontrolės laboratorijos. Mieste 40 gatvių, kurių bendras ilgis 26 km (1967); gyv. fondas 30 120 m2 (iš jų 8900 m2 komunalinio gyv. ploto). Miesto centras (D. Tėvynės karo metu vok. faš. kariuomenės išdegintas) taryb. metais naujai užstatytas 2—3 aukštų mūriniais namais. Kursuoja autobusai (nuo 1964). Keliai jungia K. su Tytuvėnais, Raseiniais, Šaukėnais, Užvenčiu, Kražiais. Mieste veikia 175 lovų ligoninė, veterinarinė ligoninė; vid. m-la (iki 1919 pradinė, 1919—38 prog-ja), darbo jaunimo vid. m-la (1945—48 suaugusiųjų prog-ja), aštuonmetė m-la (nuo 1965), prekybos m-la (nuo 1962), vaikų muzikos m-la (nuo 1966), vaikų darželis ir lopšelis, kino teatras, kultūros namai, kraštotyros muziejus. Leidžiamas laikr. „Komunistinis žodis” (1948—53 ėjo „Bolševikinis žodis”). Kražantės vingyje įrengtas stadionas. Miesto š. pakraštyje, prie Vilbėno (Kražantės intako), yra nedidelis parkas ir buv. dvaro rūmai, kuriuose įsikūręs taryb. ūkio centras.K. taryb. ūkio rūmai ir arkiniai buv, dvaro vartai (XVI—XVIII a.) — resp. reikšmės archit-ros paminklas. Rūmai 1 aukšto, su rūsiais, mansardiniu stogu. Turi baroko stiliaus bruožų. Išlikę arkiniai vartai — aplink dvaro sodybą ėjusios sienos dalis. XVIII a. rekonstruoti klasicizmo stiliumi. Vartuose buvo įrengtos 2 patalpos, kuriose iki XIX a. vid. buvo kelių tūkstančių tomų biblioteka su vertingais dokumentų, rankraščių, numizmatikos rinkiniais.Kai kurie istorikai K. identifikuoja su kryžiuočių kronikose minima vietove Stabekalne (Stabuncaln). XIII a. joje buvusi pilis Kymel, kurią 1294 išgriovė kryžiuočiai. Lenkų istorikas H. Lovmianskis teigia, kad K. įsikūrusi 1295. V. Pašuta K. priskiria prie XIII—XIV a. valsčių centrų. Jau XV a. žinomas K. dvaras, kurį 1591 įsigijo Šiaulių vietininkas J. Gruževskis. Gruževskių giminei K. su daugeliu aplinkinių dvarų ir kaimų priklausė iki I pasaul. karo. Pa-lltr:- ;-‘^SMif?F*
gal 1591 dvaro inventorių, Kelmėje tebuvo 1 gatvė. XVI a. Žygimantas Senasis suteikė teisę Kelmėje rengti turgus. Miestelyje įsikūrė prekybininkų, jis ėmė sparčiau augti. Gruževskiai buvo reformatai; 1615 jie pastatė Kelmėje kalvinų bažnyčią, prie kurios buvo įsteigta m-la. Kelmėje buvo vyriausiojo Žemaičių reformatų dvasininko rezidencija. Kovodami su katalikais, Gruževskiai vertė valstiečius lankyti reformatų bažnyčią ir m-lą, nepaklusniuosius bausdami piniginėmis baudomis ir fiz. bausmėmis. XVII—XVIII a. miestelį keletą kartų ištiko dideli gaisrai, 1707—11 — maro, 1848 choleros epidemijos. 1831 K. buvo užėmę K. Jautakio vadovaujami sukilėliai. Vienas 1831 sukilimo vadų buvo K. dvarininkas J. Gruževskis, sudaręs 400 dalgininkų, 100 šaulių ir 50 raitelių būrį, su kuriuo 1831.III.25 užėmė Raseinius. Didelę reikšmę K. augimui turėjo 1836—58 per ją nutiestas plentas iš Rygos į Prūsijos pasienį. Pagerėjus susisiekimui, K. tapo svarbiu prekybiniu centru, garsėjusiu dideliais turgumis ir ypač arklių mugėmis. Miestelyje buvo daugiau kaip 50 parduotuvių. 1880 įsteigtas ž. ū. mašinų ir padargų sandėlis. 1883 Kelmėje buvo 347 namai ir 1800 gyventojų, 1897 — 3914 gyv. Veikė pašto kontora, telegrafo stotis, alaus darykla, 2 odos dirbtuvės; dvare — vandens ir garo malūnai, didelė spirito varykla. 1905X11 Kelmėje vyko mitingai ir demonstracijos prieš caro valdžią, buvo platinama s-d. lit-ra. 1908 Kaune buvo teisiama 15 rev. judėjimo dalyvių iš Kelmės. I pasaul. karo metu (1915) K. sudegė. 1918 pab. Kelmėje paskelbta Tarybų valdžia, išsilaikiusi iki 1919.11. Buržuazijos valdymo metais K. buvo valsčiaus centras (1923 — 2890 gyv.). Be linų f-ko, veikė keli malūnai, 2 lent-^2 piūvės, pieninė ir keletas kt. nedidelių įmonių bei dirbtuvių, smulkaus kredito d-ja, dviejų bankų skyriai, kooperatyvas, priv. ligoninė. Pirmosiomis D. Tėvynės karo dienomis K. smarkiai nukentėjo nuo vok. faš. kariuomenės. Okupacijos metu hitlerininkai ir vietiniai burž. nacionalistai prie buvusio K. dvaro nužudė apie 2000 taryb. žmonių. 1944.VII pab. prie K. priartėjo frontas, kuris čia išbuvo iki X.6. Vaduojant K., ypač pasižymėjo Tarybinės Armijos kariai V. Kniazevas, M. Marčiukas, M. Mu-raškinas ir A. Plisenka. Už tai jiems suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas. Miestas keliskart ėjo iš rankų į rankas ir buvo visai sugriautas (išliko tik 15—20% pastatų). Nuo 1950 rajono centras. 1945—67 pastatyta daugiau kaip 700 komunalinių ir individualinių gyv. namų, vid. m-la (1958), ligoninė (1964), kino teatras, buitinio aptarnavimo kombinatas, universalinė parduotuvė ir keletas kt. visuom. pastatų.KELMYNAI — kaimas Kelmės r j., Tytuvėnų apyl., 7 km į p. r. nuo Tytuvėnų, 6 km į š. r. nuo Šiluvos. 27 gyv. (1959). Kaimas įsikūręs tarp Tytuvėnų tyrelio ir Šaukėnų tyrelio pelkių. Iš r. prieina Rekštiškės miškas. Per kaimą eina Šiluvos—Šiaulėnų kelias. Ties K. aptikti keli III—IV a. pilkapiai. 1933 atkastas griautinis kapas, kuriame rasti 2 žalvariniai rateliniai smeigtukai, žalvarinė grandinėlė, 2 juostinės apyrankės ir antkaklė. Radiniai laikomi „Aušros” muziejuje Šiauliuose ir Kauno ist. muziejuje.KEEPŠAS Zigmas [1928 Kareivose (Kelmės rj.) — 1946.IV.8 ten pat]—tarybinis aktyvistas. Iki 1944 dirbo pas buožes. Išvijus vok. okupantus, 1944 pab. dirbo išminuotoju Raseinių aps. Nuo 1945 VLKJS narys. Mokėsi Nemakščių septynmetėje m-loje ir dirbo Nemakščių vis. pionierių vadovu. Su tėvu A. Kelpšų burž. nacionalistų nužudytas.KELPŠIŠKES — kaimas Zarasų r j., Avilių apyl., 10 km į r. nuo Dusetų, 1,5 km į v. nuo Avilių; apylinkės ir kolūkio centras. 44 gyv. (1959). Iš v. prieina Kelpšiškių miškas. Per kaimą eina Antazavės—Avilių kelias.KEMERIS Stasys [g. 1912.V.3 Šilėnuose (Šiaulių rj.)] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Darbininkas. 1932 įsijungė į rev. judėjimą, priklausė Lietuvos Raudonosios pagalbos org-jai. Nuo 1935 Komunistų partijos narys. Part. darbą dirbo Šiaulių aps. ir Lietuvos kariuomenėje. 1940—41 adm. darbuotojas Šiauliuose. 1942—44 Raudonosios Armijos 16 liet. divizijos karys. Oriolo fronte sužeistas. Nuo 1945 ūkinis darbuotojas Šiauliuose.KEMĖŠIS Fabijonas [1879.1.20 Vastapuo-se (Molėtų rj.) — 1954.1.21] —ekonomistas, klerikalinės krypties visuomenės veikėjas. 1902 baigė Kauno kunigų seminariją. 1902—11 kunigavo Tauragėje, Subačiuje, Vabalninke. 1911—13 dirbo „Vilties” redakcijoje Vilniuje, 1913—24 gyveno Anglijoje, JAV. 1924 grįžo į Lietuvą. Nuo 1924 dirbo ped. darbą Lietuvos Z. ū. akademijoje (nuo 1927 profesorius). Nuo XX a. pr. įv. burž. laikraščiuose bei žurnaluose publikavo straipsnius visuom. klausimais. K. ekonominėms pažiūroms būdingas ek-lektizmas — Tomo Akviniečio mokymo elementų derinimas su A. Maršalo, D. B. Klarko ir kitų burž. ekonomistų vulgariosiomis ekonominėmis teorijomis. Stengdamasis užtušuoti klasinius prieštaravimus, propagavo „krikščioniškąjį solidarizmą”, pagrįstą idealistiniu „socialinės etikos”, „doros” principu. Kooperaciją laikė priemone solidariz-mui įgyvendinti. Svarbiausia jo knyga ekonominiais klausimais — „Socialinės bei politinės ekonomijos įvadas” (1938).KEMĖŠIS Povilas [g. 1921X1.9 Kilė-viškiuose (Anykščių rj.)] — inžinierius elektrotechnikas, technikos mokslų daktaras (1967). 1947 baigė Kauno un-tą. 1947—51 Petrašiūnų elektrinės inžinierius, Kauno ž. ū. technikumo dėstytojas. Nuo 1951 ĮĮįįrt dėsto Kauno Politechnikos institute. | 1957 gavo technikos mokslų kandidato laipsnį. Nuo 1960 docentas. Mokslų daktaro disertacija — „Vektorinių matavimo prietaisų teorijos ir pritaikymo klausimai”. Paskelbė moksl. straipsnių elektrinių matavimų ir automatinės kontrolės klausimais. KEMEŠYS — ežeras Utenos rj., 3 km į š. r. nuo Saldutiškio. Plotas 57,5 ha. Ežeras ištįsęs iš š. į p.; ilgis 1250 m, didž. plotis 590 m. Ežero viduryje yra sala. Krantai apaugę mišku, vietomis pelkėti. Per K. teka upelis į Lamėsto ež. Prie ežero įsikūrę Dirniškės, Indubakiai Katiniškės, Šarkiai. Ežeras verslovim 1966 žuvies sugauta 26 kg/ha.KEMEŠlŠKIAI — kaimas Kėdairr Montviliškio apyl., 6 km į š. n nuvos, abipus Šiaulių—Jonavo kelio. 267 gyv. (1959). V. p?1 ka Dotnuvėlė, eina Kėdai plentas. 1967 K. pavadintiKEMĖŠYTĖ Emilija [g. 1 tapuose (Molėtų rj.)] –

Kemsinėmės ūkio mokslų kandidatė (1964). 1947 baigusi 2. ū. akademiją, iki 1952 dirbo 2. ū. m-joje. 1952—56 Žemdirbystės ir dirvožemio in-to, 1956—64 Elmininkų bandymų stoties, nuo 1964 2. ū. ekonomikos in-to moksl. bendradarbė. Paskelbė moksl. straipsnių apie priešsėlių žiemkenčiams parinkimą ir žiemkenčių auginimą.„KEMFER”, „Der kemfer” („Kovotojas”),— komunistinis rankraštinis Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo politinių kalinių žurnalas, leistas 1937—38 žydų kalba. Rašė apie polit. kalinių buitį, informavo apie tarpt, padėtį.KEMSINĖ — pelkė Varėnos r j., 7 km į p. r. nuo Onuškio. Plotas 158 ha. Ežerinės kilmės žemapelkė, viduryje raistinė, pakraščiuose viksvinė. V. dalyje yra Kreivonių ež.; per jį ir pelkę teka bevardis Lieluko intakas. Durpių klodo didž. storis 5 m, vid. 1,8 m. Durpės že-mapelkinės ■— plynraistinės bei žolinės. Vid. susiskaidymas 28%, vid. peleningu-mas 16,5%.KEMSINIS— ežeras 2arasų r j., 6 km j r. nuo Smalvų. Plotas 13 ha, ilgis 510 m, didž. plotis 490 m, kranto linijos ilgis 1450 m. Š. krantas aukštas, kiti — žemi, pelkėti. Per K. teka upelis į Smalvą (Drūkšos aukštupį).KENEVICIUS Marijonas [1913.XI.24 Taline — 1959.VII.24 Vilniuje] — partinis ir administracinis darbuotojas. Kilęs iš tarnautojų. 1929 Nalčike (Kabardos-Balkarijos ATSR) įstojo į VLKJS. 1931—37 ir 1939—44 komjaunimo darbuotojas Nalčike. 1937—39 mokėsi Nal-čiko mkt. in-te. Nuo 1941 TSKP narys. Hitlerininkams okupavus Kabardos-Bal-karijos ATSR, dirbo partizanų štabe. 1944 pasiųstas komjaunimo darbui į Lietuvą, 1944—45 LKJS CK sekretorius. 1945—47 LKP Klaipėdos aps. k-to I sekretorius. 1947—48 LKP CK kadrų skyriaus vedėjo pavaduotojas. 1948—50 Lietuvos TSR lengvosios pramonės ministro pavaduotojas. 1950—52 LKP Vilniaus miesto k-to sekretorius, 1953—58 I sekretorius. Nuo 1958 — Lietuvos TSR Valst. kontrolės k-to pirmininko pavaduotojas. Nuo 1947 Lietuvos TSR AT deputatas, 1952—54 kandidatas į LKP CK narius, 1954—59 LKP CK narys, 1954—58 LKP CK Biuro narys.KĖNIGSBERGAS Peisachas [1899.XII.29 Vilniuje— 1929. V. 14 ten pat] — revoliucinio judėjimo dalyvis. 1922—28 studijavo Vilniaus un-te. Vakarų Baltarusijos Komunistų partijos (VBKP) narys. Buvo VBKP Vilniaus miesto komiteto nariu. Už rev. veiklą 1926 suimtas, bet dėl įrodymų stokos paleistas. Už dalyvavimą antifaš. demonstracijoje prie Lukiškių kalėjimo (Vilniuje) 1928.IX nuteistas 5 metus kalėti. Neišlaikęs žiauraus teroro, Lukiškių kalėjime nusižudė. Ryšium su K. mirtimi Lukiškių kalėjimo polit. kaliniai paskelbė 7 dienų bado streiką, o VBKP Vilniaus miesto org-ja surengė darbininkų protesto demonstraciją.KENSAI — kaimas Telšių r j., Varnių apyl., 8 km į p. r. nuo Varnių, abipus kelio į Karklėnus; kolūkio centras. 46 gyv. (1959). Iš r. prie K. prieina Pa-girgždūčio miškas. 0,5 km į r. yra Girgždutės kalnas. Felčerių-akušerių punktas (nuo 1962), kultūros namai (nuo 1960). Kaimo apylinkėse yra senkapis. Jame rasta žmonių kaulų ir XI—XIV a. dirbinių. Dalis radinių laikoma Telšių kraštotyros muziejuje.KENSCIAI — kaimas Taura gės r j., Girininkų apyl., 9 km į v. nuo Tauragės, prie kelio į Vainutą; apylinkės ir kolūkio centras. 154 gyv. (1959). Ryšių skyrius, felčerių-akušerių punktas (nuo 1947), pr. m-la (nuo 1950), biblioteka (nuo 1954). Ist. šaltiniuose K. minimi 1653 (12 šeimų, 11,5 valako).KĖNSMANAS Tadas [g. 1895.X.25 Tirkšliuose (Mažeikių r j.)] — pilietinio ir Didžiojo Tėvynės karo dalyvis. Kilęs iš mažažemių valstiečių. Nuo mažens tarnavo pas buožes. Nuo 1913 darbininkas Rygoje. 1915 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. 1917 įstojo į Raudonąją gvardiją. Už stambaus senosios armijos sandėlio Kolomnoje paėmimą gavo taryb. vyriausybės padėką. 1918 įstojo į Raudonąją Armiją. Kariavo su kolčiakinin-kais. Nuo 1918 Komunistų partijos narys. 1921 baigęs armijos part. m-lą Bar-naule, iki 1922 polit. darbuotojas Raudonojoje Armijoje. 1922’—40 part. ir adm. darbuotojas BTSR. 1940—41 dirbo LKP Rokiškio aps. k-te. 1941—42 pr. m-los vedėjas Jaroslavlio sr. 1942—43 Raudonosios Armijos 16 liet. divizijos kuopos polit. vadovas. 1943—44 mokėsi LKP CK part. darbuotojų kursuose. 1944—56 part. ir adm. darbuotojas Lazdijuose, Prienuose, Mažeikiuose, Kuršėnuose. Pensininkas.KENSTAVICIUS Jonas [g. 1927.III.1CC Liaudginuose (Tauragės rj.)] — miškų ūkio inžinierius, žemės ūkio mokslų kandidatas (1964). 1952 baigęs 2. ū. akademijos miškų ūkio f-tą, iki 1959 dirbo „Miško projekto” Lietuvos kontoroje (Kaune) taksatoriumi, miškotvarkos būrio vedėju (1956—57 padėjo tvarkyti Lietuvos kolūkinius miškus), be to, 1957—59 dėstė 2. ū. akademijoje. Nuo 1963 Miškų ūkio in-to moksl. bendradarbis. K. patikslinti medynų taksaci-jos metodai įdiegti į Lietuvos miškotvarką. Sudarė (kartu su kitais) ir suredagavo Lietuvos TSR miškų tvarkymo dir-vožeminiu-tipologiniu pagrindu taisykles. Paskelbė moksl. straipsnių miškotvarkos klausimais.