KERBEDIS Stanislovas

KERBEDIS Stanislovas [1810.III.9 Nau-dvaryje (Panevėžio rj.) — 1899.IV.19 Varšuvoje] — inžinierius. 1826—28 studijavo Vilniaus un-te, vėliau Peterburgo Kelių inžinierių korpuso in-te, kurį baigė 1831, prieš tai atlikęs praktiką prie kasamo Ventos—Dubysos kanalo bei Ventos vagos reguliavimo darbų. Baigęs in-tą, jame ir kitose Peterburgo aukštosiose m-lose dėstė taikomąją mechaniką, su kitais sudarė žymiausių Rusijos hidrotechn. ir civ. archit-ros statinių brėžinių atlasą.

Pasitobulinęs Prancūzijoje ir Anglijoje, 1844—52 vadovavo savo suprojektuoto metalinio tilto statybai per Nevą Peterburge (pirmasis tiltas Rusijoje su pasukama suveriamąja dalimi). Nuo 1852 Peterburgo—Varšuvos glžk. tiesimo direktoriaus pavaduotojas (pagal savo projektus statė tiltus su metalinėmis fermomis per Lugą ir Dauguvą, prisidėjo prie tunelių ties Vilniumi ir Kaunu projektavimo; jie iškasti 1859—60). 1859—64 vadovavo savo suprojektuoto tilto statybai per Vislą Varšuvoje (tą tiltą, vadinamą K. vardu, 1944 susprogdino hitlerininkai). Nuo 1872 vadovavo Peterburgo ir Kronšta-to uostų rekonstravimo k-tui, vėliau dirbo prie Marijos vandens kelio rekonstrukcijos, Rusijos susisiekimo kelių m-joje. Pastatė savo lėšomis keletą kultūrinių įstaigų pastatų, rėmė dailininkus, savo lėšomis laikė Ribiniškiuose (prie Daugpilio) dailininkų kūrybos namus, kuriuose, be kitų dailininkų, yra nemokamai ilsėjęsi ir dirbę M. K. Čiurlionis, P. Rimša.KERBELIS Motelis [g. 1908.VI.15 Biržuose] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Batsiuvys. Kilęs iš darbininkų. 1928 Biržuose įstojo į LKJS, kurį laiką buvo kuopelės sekretorius. 1929—30 tarnavo kariuomenėje Kaune, ten 1929 priimtas į Komunistų partiją, buvo ryšių bataliono part. kuopelės sekretorius. Už kom. veiklą 1930 nuteistas 15 metų kalėti, vėliau bausmė sumažinta iki 12 metų. 1940—41 LKP Biržų aps. k-to skyriaus vedėjas. 1941—60 dirbo adm. darbą Biržuose, Vologdoje, Maskvoje, Ivanovo sr., Alytuje, Kaune. 1960—62 — meistras Kauno „Raudonojo Spalio” f-ke. Pensininkas.KERBELYTĖ Bronislava [g. 1935.1.27 Re-čionyse (Ukmergės rj.)]—tautosakinin-
kė, filologijos mokslų kandidatė (1965). 1958 baigė Maskvos un-to filologijos f-tą. 1958—60 ir nuo 1963 Liet. kalbos ir lit-ros in-to moksl. bendradarbė. Nuo 1961 TSKP narė. Paskelbė moksl. straipsnių apie liet. padavimus („CoBeTCKasi 3TH0rpacį)HH”, 1960, N° 4, 1963, Ns 5; „LTSR MA darbai”, 1963, A 2).KERELIAI — kaimas Kupiškio r j., Puo-žo apyl., 12 km į r. nuo Kupiškio, 1,5 km į p. nuo Šiaulių—Daugpilio geležinkelio. 70 gyv. (1959). Iš š. prieina Misiukiškio miškas. P. pakraščiu teka Kupa (Lėvens intakas). Ties K., Kupos krante, stovi aukštas balno formos piliakalnis. Salia jo I t-mečio viduryje ir antrojoje pusėje būta gyvenvietės (rasta grublėtosios keramikos).KEREPLIO PELKĖ — pelkė Trakų r j., 3 km j p. v. nuo Onuškio, aplink Kerėp-lio ežerą. Plotas 166 ha. Ežerinės kilmės kupstuota plynraistinė aukštapelkė.Kerėplio pelkėDurpių klodo didž. storis 6,2 m, vid. 2,5 m. Vyrauja aukštapelkinės plynrais-tinės durpės. Vid. susiskaidymas 27%, vid. peleningumas 5,5%. Po durpėmis yra ežerinių nuosėdų sluoksnis; jo storis iki 3,3 m.KEREPLIS— ežeras Trakų r j., 3 km į p. v. nuo Onuškio. Plotas 14,5 ha, didž. gylis 4,8 m. Ežeras ištįsęs iš r. į v., kiek lenktas; ilgis 580 m, didž. plotis 440 m, kranto linijos ilgis 1600 m. Krantai žemi, pelkėti, š. r. krantas apaugęs mišku. Nenutekamas.KERE2IAI — kaimas Akmenės r j., Vegerių apyl., 6 km į š. nuo Naujosios Akmenės. 33 gyv. (1959). Prie kaimo, pelkių apsuptoje aukštumoje, buvo didelis piliakalnis, vad. Lokavos kalnu.I pasaul. karo metu, kasant žvyrą, didelė jo dalis sunaikinta. Greta piliakalnio buvęs senkapis irgi sunaikintas. Rasta degintinių ir griautinių žmonių kapų, žirgų kaulų, žalvarinių VIII—XIII a. papuošalų ir geležinių ginklų.KĖRIJAS — pelkė Molėtų r j., 2,5 km į r. nuo Inturkės, tarp Kertuojų ir Išnarų ežerii. Plotas 136 ha. Plynraistinė žemapelkė ir tarpinio tipo pelkė. Durpių klodo didž. storis 3,5 m, vid. 1,7 m. Durpės žemapelkinės ir tarpinio tipo. Vid. susiskaidymas 35%, vid. peleningumas 7,7%- Pelkė įeina į Lakajų landšaftinį draustinį. Joje aptinkamas liekninis beržas, dvilapė blandis.