KISARAUSKIENE Saulė [Aleškevičiūtė;g. 1937.VI.2 Kaune] — dailininkė. 1957—60 studijavo Lietuvos TSR Dailės in-to tekstilės f-te. Nuo 1961 dalyvauja respublikinėse ir sąjunginėse dailės parodose. 1965 Vilniuje surengė individualinę kūrinių parodą. 1966 grafikos darbus eksponavo Lenkijoje. Sukūrė grafikos ir tapybos kompozicijų, apipavidalino ir iliustravo knygų.Kūriniai: grafikos kompozicijos — ciklai „Liūdna pasaka” ir „Sukilėliai”, „Portretas”, „Aktas” (1961), „Pasaka” (1963), „Žvejo portretas”, „Prie stalo”, „Mergaitė”, „Į darbą” 11965), ciklai „Vilnius”, „Statybininkai” (1966); tapybos kompozicijos—„Dvi moterys” (1965), „Arlekinas” (1966), „Vakarienė”, „Močiutė”, „Natiurmortas su puodyne” (1967);

iliustracijos E. Mieželaičio poezijos rink, „Autoportretas. Aviaeskizai” (1962), ir kt.KISELlENE Valerija [g. 1929.III.3 Grie-žionyse (Ukmergės rj.)]—biologė pa-razitologė, biologijos mokslų kandidatė (1960). 1953 baigė Vilniaus un-tą. 1953— 1955 Gyvulininkystės ir veterinarijos in-to, 1955—59 Biologijos in-to, nuo 1959 Zoologijos ir parazitologijos in-to moksl. bendradarbė. Paskelbė moksl. straipsnių gyvulių, paukščių ir žuvų tre-matodų biologijos klausimais.
K1SELYTE Teklė [g. 1905.V.5 Rumpiš-kėnuose (Rokiškio rj.)]—• hidrobiologė, biologijos mokslų kandidatė (1958). 1936 baigė Kauno un-tą. 1932—39 dirbo ped. darbą Kauno un-te, 1940—52 Vilniaus un-te. 1952—56 dirbo Lietuvos TSR Žuvivaisos ir žuvisaugos v-boje. Nuo 1956 Zoologijos ir parazitologijos in-to moksl. bendradarbė. Paskelbė moksl. straipsnių apie Kuršių marių ir kai kurių ežerų zooplanktoną. KISIELIS Kazys [g. 1926.111.26 Išlaužuo-se (Panevėžio rj.)] — dailininkas. 1946— 1951 studijavo Kauno Taikomosios ir dekoratyvinės dailės in-to monumentaliosios ir dekoratyvinės skulptūros studijoje. 1952 baigė Dailės in-to skulptūros f-tą. Nuo 1955 dalyvauja respublikinėse ir sąjunginėse dailės parodose. Sukūrė skulptūrų ir skulptūrinių portretų, pasižyminčių monumentalumu, išradinga kompozicija. Skulptūrose pavaizdavo daugiausia darbo žmonių atstovus, pabrėžė jų darbo romantiką ir heroiš-kumą, akcentavo charakterio bruožus.Kūriniai: skulptūros — ,,Žvejas” (1958), „Lietuvaitė” (Naujojoje Akmenėje, 1958), „Grandininkė” (1960), „Suvirintojas” (1963), „Brigadininkas laukuose”, „Darbininkas”, „Antanas Strazdas” (1965); skulptūriniai portretai — ..Tarybų Sąjungos Didvyris H. Borisą” (1960), „Rašytojas K. Boruta”, „Senojo žvejo galva” (1964) ir kt.Leid.: Lietuvių tarybinė dailė (Skulptūra), V., 1961.KISIELIS Liudas [g. 1902.IX.27 Pasodoje (Jonavos rj.)] — internacionalinių brigadų Ispanijoje kovotojas. Kilęs iš mažažemių valstiečių. 1929 emigravo į Kanadą. Dalyvavo pažangiųjų Kanados lietuvių org-jų veikloje. 1937 atvyko į Ispaniją ir įstojo į 15 intemac. brigadą. Kovose su fašistais du kartus sužeistas. 1939 grįžo į Kanadą. Priklauso Kanados Lietuvių literatūros d-jai.KlSINAS Abromas [1899 Panevėžyje — 1945 Dachau (VFR)] — geobotanikas. Nuo 1918 Panevėžyje, vėliau Kaune dirbo ped. darbą. Kartu studijavo ir 1927 baigė Kauno un-tą. 1935 gavo gamtos mokslų daktaro laipsnį. Vok. faš. okupacijos metais uždarytas į Kauno getą, 1944 išvežtas į Dachau kone. stovyklą. Paskelbė moksl. straipsnių apie Lietuvos pajūrio augalų asociacijas ir asociacijų kompleksus („Matematikos-gamtos fakulteto darbai”, t. 11, 1936). KlSINAS Izidorius [1904.VII.30 Panevėžyje — 1958.VII.28 Vilniuje] — bibliotekininkas, bibliografas. 1924 baigęs Ukmergės g-ją, dėstė liet. kalbą Jurbarko, Ukmergės ir Vilkaviškio žydų g-jose. 1935—44 Kauno ir Vilniaus un-tų bibliotekų bibliografas. 1940 baigė Vilniaus un-to humanitarinių mokslų f-to istorijos skyrių. 1944 išvežtas į Vokietiją priverčiamiesiems darbams. 1945—46 vertėjas Raudonojoje Armijoje. 1946—51 Lietuvos TSR Knygų rumų direktoriaus pavaduotojas mokslo reikalams. 1949— 1958 kultūros-švietimo technikumo ir Vilniaus un-to bibliotekininkystės katedros dėstytojas. Nuo 1926 pradėjęs dirbti bibliografinį darbą, paskelbė įv. asmenų (E. Volterio, M. K. Čiurlionio ir kt.) bibliografijų, sudarė Lietuvos ir užsienio liet. kolonijų 1935 periodikos bibliografiją. 1932 sudarė liet. lit-ros antologiją hebrajų kalba. 1938 parengė rinkoje esančių liet. knygų sisteminį katalogą. Išvertė ir papildė N. Tropovskio „Dešimtainę klasifikaciją” (1947), parengė leidinius: „Bibliotekinės technikos minimumą” (1947), „Lietuviškąsias autorines lenteles” (1949), „Bendrines spaudinių aprašo taisykles masinių bibliotekų katalogams” (1955), „Bibliotekinę ir bibliografinę terminologiją” (195K).Lit.: A. Ulpis, Izidorius Kisinas.—„Bibliotekų darbas”, 1958, Nr. 4.RISLINGAS (Kiesling, Kissling) Jonas Gotlibas [1790—po 1836] — dailininkas. Studijavo Vilniaus un-to raižybos katedroje (pas J. Saundersą). Išraižė J. Rus-temo ir kt. kūrinių reprodukcijų, iliustravo knygų. Iki 1827 studijas gilino Vokietijoje, Italijoje. Sekdamas Rafaelio ir Ticiano paveikslais, išraižė klasikinio stiliaus graviūras „Madona Tempi” ir „Flora” (1827). 1828—31 dirbo Vilniaus un-to raižybos katedros adjunktu, nuo 1836 — Peterburgo Dailės akademijoje.Kūriniai:,,Rustemo šaržas”, „Rustemo autoportretas” (1814), „Napoleono ir Aleksandro susitikimas Tilžėje 1807 m.”, „Kunigaikštis J. Poniatovskis ant žirgo” (1817), „Kaštelionas Stanislovas Koniecpolskis” (iliustracija J. Nem-cevičiaus knygai, 1819), „Marija Luiza — Prancūzijos karalienė”, J. Rustemo kortų raižiniai ir kt.KISNERIUS Jurgis [g. 1920.VIII.24 Gal-menuose (Tauragės rj.)] — geologas, geologijos-mineralogijos mokslų kandidatas (1958). 1951 baigė Vilniaus un-tą. Nuo 1951 Geologijos ir geografijos in-to, nuo 1963 Geologijos in-to moksl. bendradarbis. Paskelbė moksl. straipsnių juros ir apatinės kreidos litologijos ir stratigrafijos klausimais.149KIS — K I ŠKIŠKELIAI — kaimas Anykščių rj., Storių apyl., 5 km j p. r. nuo Anykščių. 75 gyv. (1959). Iš p. r. prieina Ąžuoly-no-Kurklių miškas. Pr. m-la (nuo 1916), Storių biblioteka (nuo 1954).KIŠKELIŠKIS — kaimas Ukmergės r j., Siesikų apyl., 15 km į š. v. nuo Ukmergės, 7 km į š. r. nuo Siesikų. 54 gyv. (1959). Aštuonmetė m-la (iki 1951 pradinė).KIŠKIAI, zuikiai. Lietuvoje gyvena 2 kiškių rūšys: pilkasis K. (Lepus euro-paeus) ir baltasis K. (L. timidus). Pilkieji K. respublikoje dažni ir gausūs; daugiausia jų yra vid. ir v. Lietuvoje, mažiausiai p. r. rajonuose. 1000 ha medžioklės plote jų gyvena vid. apie 40; produktyviuose, rūpestingai globojamuose medžioklės plotuose (pvz., Vilkaviškio rj.) — apie 90. 1967 pr. priskaičiuota 278 000 pilkųjų kiškių (1956 — 71 000; 1960 — 148 000). Per 1966/67 sezoną sumedžiota apie 70 000. Lietuvoje K. paplito II t-mečio pirmojoje pusėje, ypač jų pagausėjo XIV—XIX a., nykstant miškams ir didėjant dirbamų sukultūrintų laukų plotams. XIX—XX a. buvo medžiojami dėl mėsos ir kailio, iš kurio valstiečiai siūdavosi žiemines kepures. Baltųjų K. pasitaiko tik ten, kur yra didesnių miškų. 1965 pr. jų tebuvo 5500. Baltieji K. Lietuvoje paplito daug anksčiau, kaip pilkieji, ir buvo už juos gausesni. Dar XIX a. pr. baltųjų K. buvo nušaunama daugiau kaip pilkųjų. Dabar sumedžiojama tik atsitiktinai. K.— masiškiausias medžioklės objektas Lietuvoje. Medžiojami nuo lapkričio pr. iki vasario.KIŠKINAS Jonas [g. 1884.IX.14 Fateže (Kursko sr.)] — inžinierius, technikos mokslų kandidatas (1949). 1910 baigė Peterburgo Kelių inžinierių in-tą. 1910— 1919 geležinkelio distancijos viršininko pavaduotojas, viršininkas Virbalyje, Rygoje. 1920—27 Lietuvos Susisiekimo m-jos kelių v-bos darbuotojas. 1924—45 Kauno aukštesniosios technikos m-los dėstytojas. 1940—41 dėstė Kauno un-te. 1944—51 Kauno un-to, 1951—56 Politechnikos in-to kelių katedros vedėjas. Nuo 1945 docentas. Nuo 1961 pensininkas. Paskelbė moksl. straipsnių apie gelžb. pabėgius ir kitais geležinkelių transporto klausimais.KIŠKIS Enrikas [1905.11.15 Peterburge — 1957.XI.10 Vilniuje]—muzikas, pedagogas. 1920—25 mokėsi Ukmergės g-joje, 1925—28 Klaipėdos muz. m-loje (smuiko klasėje), 1929—38 (su pertraukomis) Kauno konservatorijoje. Mokydamasis dirbo Anykščių, Kauno g-jose. Baigęs Kauno konservatorijos vargonų skyrių, 1938—45 dirbo Ukmergės mkt. seminarijos mokytoju, 1945—49 Vilniaus Ped. in-to dėstytoju, Vilniaus dešimtmetės muz. m-los direktoriaus pavaduotoju. 1948—50 Liaudies kūrybos namų metodininkas. 1949—55 Lietuvos TSR konservatorijos dėstytojas. Suorganizavo chorų, orkestrų, vokalinių ir instrumentinių ansamblių ir jiems vadovavo. Surinko liaudies dainų, kai kurias jų harmonizavo (,,Ar aš tau, sese, nesakiau” ir kt.), sukūrė dainų („Gera gira”), kantatą moksleivių chorui „Laisvės džiaugsmas” (apie 1940), muz. pjesių pučiamųjų orkestrui ir kaimo kapelai. Paskelbė muz. metodikos ir kritikos straipsnių.Lit.: J. Motiekaitis, Enrikas Kiškis.—„Meno saviveikla”, 1957, Nr. 5/6.KIŠKIS Vytautas [g. 1927.1.1 Vaitkūnuo-se (Ukmergės rj.)] — administracinis darbuotojas. 1948 baigė Ukmergės mkt. seminariją. Nuo 1952 TSKP narys. 1948—55 ir 1959—65 švietimo, partinis ir administracinis darbuotojas Švenčionių rj. 1955—59 mokėsi Aukštojoje part. m-loje Leningrade. 1966 baigė Vilniaus un-tą (neakivaizdiniu būdu). Nuo 1965 Telšių rj. vykd. k-to pirmininkas.KIŪDULAS Alfonsas [g. 1918.11.19 Mažeikiuose] — administracinis darbuotojas. 1926—33 dirbo pas buožes. 1933— 1940 kepyklos darbininkas Kelmėje. 1940—41 tarnavo Lietuvos kariuomenėje, Lietuvos Liaudies kariuomenėje, mokėsi jaunesniųjų vadų m-loje Vilniuje. 1941—44 Raudonosios Armijos (nuo 1942 16 liet. divizijos) karys. Nuo 1944 TSKP narys. 1944 mokėsi taryb. ir part. darbuotojų kursuose Sujoję (Ivanovo sr.). 1944—46 Mažeikių aps. vykd. k-to sekretorius. 1946—48 mokėsi Resp. part. m-loje. 1948—50 Lietuvos TSR MT darbuotojas. 1950—53 adm. darbuotojas Šiauliuose. 1953—59 Pasvalio rj. vykd. k-to pirmininkas. Nuo 1959 Lietuvos TSR MT reikalų valdytojas.KlVĖ — upė Lietuvos TSR (Joniškio rj.) ir Latvijos TSR, Vilkijos deš. intakas. Ilgis 24 km (Lietuvos TSR 16 km), baseino plotas 85 km2 (Lietuvos TSR 65 km2). Prasideda 4 km į p. r. nuo Skaistgirio, netoli Normančių. Teka j š.Įteka j Vilkiją 4 km nuo jos žiočių. Intakas Trumpė (kair.). Vid. nuolydis Lietuvoje 159 cm/km. Vid. debitas prie Latvijos TSR sienos 0,34 m3/s.KIVYLIAI — 1. Kaimas Šilutės r j., Vainuto apyl., 13 km į r. nuo Žemaičių Naumiesčio, prie Vainuto—Žygaičių kelio. 346 gyv. (1959).2. Kaimas Skuodo rj., Aleksandrijos apyl., 9 km j š. v. nuo Ylakių, Latvijos TSR pasienyje. 104 gyv. (1959). Pro kaimą teka Apšė (Bartuvos intakas). Iš v. prieina Giraitės miškas. Yra senkapis.Senkapyje aptikta plačiaašmenių geležinių kirvių, geležinių ietigalių, žalvarinių pasagi-nių segių, apyrankių gyvuliniais galais ir kitų IX—XII a. dirbinių; kai kurie jų laikomi Kauno ist. muziejuje.KIVILIS Mykolas [1904.1.11 Tytuvėnuose — 1965.11.26 Panevėžyje] — 1918—19 proletarinės revoliucijos Lietuvoje dalyvis. Iki 1919 darbininkas Panevėžyje. 1919 pr. įstojo į Raudonąją Armiją, dalyvavo kautynėse su kontrrevoliucionieriais ties Kuršėnais, Šiauliais, sužeistas pateko į nelaisvę. Pabėgęs iš belaisvių stovyklos Šiauliuose, buvo suimtas ir kalinamas Kazlų Rūdoje. Vėliau amatininkas Panevėžyje. D. Tėvynės karo metais Raudonosios Armijos 16 liet. divizijos karys. Nuo 1945 darbininkas Panevėžyje. Nuo 1949 TSKP narys.KIVlLIS Stasys [1915.VIII.23 Medsė-džiuose (Skuodo rj.) — 1947.VI Viekšniuose (Akmenės rj.)] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Kilęs iš darbininkų. Iki 1940 dirbo pas buožes. Nuo 1934 Komunistų partijos narys. 1937—38 tarnavo Lietuvos kariuomenėje. 1940—41 milicininkas Sedoje. 1941 evakavosi į Gorkį. 1943.IX atvyko į Lietuvą, buvo „Žalgirio” būrio partizanas. 1944. VIII—1946 LKP Mažeikių aps. k-to instruktorius, vėliau Viekšnių vis. partorgas.KIVILŠA Jokūbas [g. 1920.VII.13 Viži-niuose (Molėtų rj.)] — inžinierius statybininkas, technikos mokslų kandidatas (1959). 1948 baigęs Kauno un-tą, iki 1950 jame dirbo ped. darbą. Nuo 1951 dėsto Kauno Politechnikos in-te, 1958— 1962 in-to statybos f-to prodekanas. Paskelbė moksl. straipsnių apie betonų savybes, gelžb. tiltų konstrukcijas.KYVIŠKES — kaimas Vilniaus r j., Grigaičių apyl., 15 km į r. nuo Vilniaus, prie Vilniaus—Minsko geležinkelio. 304 gyv. (1959). Per kaimą teka Kyvė (Vilnios intakas). Kaimas gatvinis. Pr. m-la. Ist. šaltiniuose kaimas minimas 1798 (12 kiemų, 108 gyv.).KYZELIENE Gražina [g. 1934.V.11 Virš-užiglyje (Kauno rj.)]—tekstilės pramonės darbininkė, Socialistinio Darbo Didvyrė (1966). Nuo 1951 Kauno „Drobės” vilnonių audinių f-ko audėja. Nuo 1966 TSRS AT deputatė.KLABINI AI — kaimas Molėtų r j., Paąžuolių apyl., 8 km į v. nuo Aluntos; kolūkio centras. 193 gyv. (1959). R. pakraščiu teka Virinta. Kultūros namai (nuo 1961). Yra resp. reikšmės archit-ros paminklas — 1829 pastatytas vandens malūnas, archit. sprendimu panašus j liet. klėtį.KLAIPĖDA — respublikinio pavaldumo miestas prie sąsiaurio, jungiančio Kuršių marias su Baltijos jūra; pagal didumą trečias Lietuvoje. 1959 buvo 89 900 gyv., 1967 — 131 600. 1964 pramonėje dirbo 30 550 žmonių, statyboje 5340, transporte 6660, prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse 2900, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos įstaigose 5670. Miesto teritorija 5935 ha (1965), iš kurių daugiau kaip 3000 ha miškų, parkų, laukų, sodų, vandenų. Klaipėdoje į Kuršių marias (sąsiaurį) įteka Danė (Dangė). Jos kair. krante, netoli žiočių, yra seniausioji miesto dalis — Senamiestis; į v. nuo jo, sąsiauryje, yra prekybos dos kanalo galo marių pakrante siauru ruožu tęsiasi Smeltė. Joje įsikūręs K. žvejybos uostas ir su juo susijusios pram. įmonės (laivų statykla, žuvies konservų f-kas ir kt.). Į r. nuo Senamiesčio yra kitas pram. rajonas — Joniškė. Dešiniajame Danės krante išsistatęs Naujamiestis; įv. nuo jo, sąsiauryje, yra prekybos uostas. Dar toliau į š., jūros pakrantėje, plečiasi Melnragės gyv. rajonas (buv. priemiestis) ir Girulių vasarvietė. Į r. nuo jų — Girulių miškai; jų p. pakraštyje, siekiančiame miestą, yra parkas, stadionas. Nauji gyv. kvartalai auga į š, nuo glžk. st, į p. nuo stadiono ir ypač — tarp Smeltės ir Joniškės (Taikos prospekto rajonas, Žvejų miestelis).PRAMONĖ, PREKYBA. K.— vienas didžiausių Tarybų Lietuvos pramonės centrų. Miesto pramonės specializaciją nulėmė jo ekonominė-geografinė padėtis: jūra, patogus susisiekimas, vietinių žaliavų ištekliai, gyventojų poreikiai. Mieste veikia (1966) 42 pram. įmonės; iš jų vienuolikoje dirba daugiau kaip po 1000 žmonių. Svarbiausia miesto pramonės šaka — maisto pramonė: 1965 ji davė apie 75% bendrosios miesto pramonės produkcijos. Aukštą gamybos lygį nulėmė pokario metais naujai sukurta žuvies pramonė, kurios pagrindiniai gamybos fondai sudaro daugiau kaip 50% Tarybų Lietuvos maisto pramonės pagrindinių pramoninių gamybos fondų vertės. 1965 pagaminta 34,7 mln. sąlyginių dėžučių žuvies konservų. Be maistui skiriamos žuvies produkcijos, žuvies apdirbimo pramonė Klaipėdoje gamina veterinarinius, techninius taukus, pašarinius miltus. Klaipėdoje veikia dideli mėsos, pieno, duonos kombinatai, konditerijos f-kas „Gegužės pirmoji”, alaus f-kas „Švyturys”, tabako f-kas. Pagal bendrąją produkciją ir pramonės gamybinį personalą antroji K. pramonės šaka — lengvoji pramonė (tekstilės, trikotažo, siuvimo, tinklų mezgimo įmonės). Medvilnės verpalų f-kas „Trinyčiai” 1965 davė apie 90% Lietuvoje pagaminamų medvilnės verpalų, medvilnės audinių f-kas „Gulbė”—daugiau kaip 90% medvilnės audinių (19,5 mln. m). Kojinių f-kas „Aušra” 1965 pagamino 10,3 mln. porų kojinių ir puskojinių. Pokario metais sukurta stambi mašinų ga-ILIUSTRACIJOS ĮKLIJOJE prie p. 208
mybos ir metalo apdirbimo pramonė. Pagr. įmonės — Baltijos laivų statykla, dvi laivų remonto g-los. Baltijos laivų statykla stato didžiuosius žvejybos tralerius, laivus-šaldytuvus, plaukiojančius dokus. Laivų remonto g-lose remontuojami laivai, gaminami ketaus liejiniai jų remontui. Klaipėdos elektros elementų g-los „Syrius” produkcija naudojama ne tik visoje TSRS, bet siunčiama ir į daugelį užsienio šalių. Klaipėdoje veikiantys celiuliozės ir popieriaus kombinatas, eksperimentinis medienos medžiagų kombinatas, medinės taros, medžio apdirbimo kombinatai, baldų f-kas 1965 pagamino 33 400 t celiuliozės, 23 600 t kartono, 8540 t popieriaus, 22 800 m3 faneros, 27 100 m3 medžio drožlių plokščių, už 3 mln. rb baldų. Du gelžbetonio konstrukcijų kombinatai 1965 pagamino daugiau kaip 90 000 m} surenkamųjų gelžbetonio konstrukcijų, apie 60 000 m3 prekinio betono ir skiedinio. Veikia spaustuvė, „Dailės” kombinatas. 1960 K. elektrinei įsijungus į vieningą TSRS Šiaurės vakarų energetinę sistemą, žymiai pagerėjo miesto aprūpinimas elektros energija: 1964 miestas gavo 253,5 mln. kWh el. energijos (K. elektrinė 1965 pagamino 87,8 mln. kWh). 1965 Klaipėdoje veikė 165 parduotuvės, 106 viešojo maitinimo įmonės; mažmeninė prekių apyvarta buvo 83,9 mln. rb.KOMUNALINIS ŪKIS. Mieste yra 251 gatvė (1965); bendras jų ilgis 154 km (79 km —su pagerinta danga: cementbetonio, asfaltbetonio ir kt.). Pokario metais rekonstruota daugiau kaip 80 gatvių (apie 60 km), įrengta naujų aikščių, skverų. Miesto butų fondas (1965) 641 000 m2, iš jų komunalinio gyv. ploto 583 000 m2, individualinio 58 000 m2. Vandentiekiu naudojasi daugiau kaip 80% miesto gyventojų. 1965 apie 10 000 butų gaudavo suskystintas dujas. K. autobusų parkas turi 200 autobusų (1966). Mieste veikia 12 autobusų linijų, kurių ilgis 83,6 km; jas aptarnauja 84 autobusai, kuriais 1965 pervežta 41 mln. keleivių. Yra taksi parkas.Klaipėda. Danės krantinė apie S920SUSISIEKIMAS. K.— svarbus jūrų, geležinkelio, upių, plentų ir oro transporto mazgas. K. jūrų prekybos ir jūrų žvejybos uostai turi svarbią reikšmę ne tik Lietuvos TSR, bet ir visos TSRS ekonomikai. Jie neužšąla, veikia ištisus metus. K. prekybos uostas, palyginti su 1937, išaugo apie 4 kartus, jis aprūpintas šiuolaikiniais mechanizmais. Uoste sukurta naftos produktų eksporto bazė, baigiamas kurti (1967) pirmasis TSRS anglių rūšiavimo ir pakrovimo kompleksas. Per uostą palaikomi prekybos ryšiai su daugeliu užsienio šalių. Geležinkeliais susisiekiama su Sovetsku, Liepoja, Šiauliais (iš ten — su Ryga, Kaunu, Vilniumi). Plentai jungia K. su Kaunu (Žemaičių plentas), su Sovetsku ir Jurbarku, su Liepoja, su Kretinga. Iš K. aeroporto reguliariai skraido keleiviniai lėktuvai į Kauną ir Vilnių.SVEIKATOS APSAUGA. 1966 Klaipėdoje veikė 10 ligoninių (be karinių) su 1450 lovų. Be to, miestas turėjo (1965) 5 ambulatorijas, 4 vaistines, 1 vaikų tuberkuliozės sanatoriją (100 vietų), greitosios pagalbos stotį, 2 sanitarijos-epide-miologijos stotis, san. švietimo namus. Visose sveikatos apsaugos įstaigose 1966 dirbo 351 gydytojas, 1174 vidurinio med. personalo darbuotojai. 1966 mieste veikė 46 vaikų darželiai, lopšeliai-darželiai ir lopšeliai.MOKSLAS, ŠVIETIMAS, KULTŪRA. Klaipėdoje 1966 veikė 30 bendrojo lavinimo m-lų (14 vidurinių, 2 aštuonmetės, 5 pradinės, 9 vakarinės ir neakivaizdinės), kuriose mokėsi 22 500 moksleivių. 6 miesto technikumuose ir kitose spec. vid. m-lose mokėsi 5100 moksleivių. Kauno Politechnikos in-to Klaipėdos vakariniame f-te studijavo 743 studentai. Yra dramos teatras, liaudies filharmonija, kraštotyros muziejus, kultūros rūmai, 59 masinės bibliotekos, 15 klubinių įstaigų, 11 kino įrenginių (1966). Mieste leidžiamas dienraštis „Tarybinė Klaipėda”, laikraštis žvejams „Lietuvos žvejys”.ISTORIJA. Archeologinių tyrimų duomenimis, K., kaip baltų gyvenvietė, jau buvo žinoma pirmaisiais mūsų eros amžiais. Jos, kaip ir viso Klaipėdos krašto, lietuviškumą nuo seniausių laikų yra įrodę ir vok. mokslininkai A. Becenber-geris, A. Bitensas, K. Lomejeris, J. Zemb-rickis, M. Tepenas, L. Vėberis. K. likimas susijęs su tuo, kad XIII a. pr. į Pabaltijį pradėjo veržtis vok. feodalai,151SCI A —pirkliai ir riteriai. Kovodamas su sukilusiais po Saulės mūšio (1236) kuršiais ir žemgaliais, Livonijos ordinas veržėsi į Lietuvos pajūrį, norėdamas sausuma susisiekti su Kryžiuočių ordino žemėmis nukariautoje Prūsijoje. Remiamas Kuršo vyskupo, jis nusiaubė K. ir 1252 joje pastatė pilį, kurią pavadino Memelbur-gu. Artimiausių žemaičių pilių gynėjai staigiais puolimais trukdė vokiečiams statyti Memelburgą. 1253 ir popiežius Inocentas III pripažino, jog Livonijos ordinas Memelburgą stato lietuvių žemėje. Iš pradžių K. bendrai valdė Livonijos ordinas su Kuršo vyskupu. 1258 ji gavo Liubeko teises. XIII—XIV a. lietuviai ne kartą puolė K., stengdamiesi ją išvaduoti. 1323, 1379, 1393 ir 1402 lietuviai K. pilį visiškai sugriovė. Livonijos orslinas, o nuo 1328 iš jo K. perėmęs Kryžiuočių ordinas, pilį tuoj pat atstatydavo. 1392 savo teisių į K. atsisakė Kuršo vyskupas, tuo būdu ji liko vien kryžiuočių valdžioje. Po Žalgirio mūšio (1410) prasidėjo diplomatinė kova dėl K., bet Toninės taikos sutartimi (1411) ji buvo palikta Kryžiuočių ordinui. K. nebuvo Lietuvai grąžinta ir Melno taikos sutartimi (1422). Žemaičiai 1455 dar kartą užėmė K., bet, negavę paramos, buvo kryžiuočių išstumti. K. buvo vokietinama, į ją kėlėsi vis daugiau vokiečių, o lietuviams ne tik nebuvo leidžiama verstis prekyba bei amatais, bet iš viso buvo trukdoma apsigyventi mieste. 1525 Kryžiuočių ordino magistrui Albrechtui priėmus protestantizmą ir pasiskelbus Prūsijos kun-ščiu, K. atsidūrė Prūsijos kun-stėje (nuo 1701 Prūsijos karalystėje). 1540 beveik visą K. sunaikino gaisras (po jo maža beliko senųjų gotikos bei renesanso pastatų). Nepaisant to, mieste plito amatai, prekyba, 1569 pradėta statyti pirmuosius prekybinius laivus. 1595 prie miesto buvo prijungtas Krameisto priemiestis, kurį XVIII a. imta vadinti Naujamiesčiu. 1597 K. gavo teisę rengti metinį prekymetį. XVII a. pr., kilus švedų invazijos grėsmei, K. imta tvirtinti pagal to meto ginkluotę ir strategiją. Miestas buvo apjuostas žvaigždiniais pylimais su bastionais ir kordegardijomis beveik tose pat vietose, kur ėjo ir senoji miesto gynybinė mūro siena (pastatyta XIV—XV a.). Priešais Danės tiltą, deš. krante, buvo įrengti pylimai. Senoji pilis — citadelė — t. p. buvo apjuosta pylimais. Ir miesto, ir pilies pylimai iš lauko pusės turėjo griovius, kurie buvo aptvindomi, panaudojant Danės vandenį. Pavojingesnėse vietose priešais pylimus buvo įrengtos ap-tvindomos trikampės salos — ravelinai (vienas jų išlikęs ir naudojamas kaip ,.Žalgirio” vandens sporto bazė). Tai vienintelė tokia tvirtovinė sistema Lietuvoje. K. tvirtovė buvo apginkluota Vilniaus arsenalo patrankomis; parakas buvo laikomas senojoje pilyje — citadelėje. 1620 ir 1625 siautėjęs maras gerokai pakenkė miesto vystymuisi. 1629—35 K. valdė švedai. 1657 K. gavo laisvos ir neribotos prekybos privilegiją. 1678, puolant švedams, beveik visą miestą sunaikino gaisras. 1696 pastatyta didžiausia mieste Jono bažnyčia (protestantų) su 75 m aukščio bokštu. XVII a. pab. užpilta senoji Danės vaga; jos vietoje išaugo Didžioji Vandens gatvė. 1709—10 siautėjusio maro metu Klaipėdoje mirė apie 2000 žmonių. 1722 prie K. prijungtas Fridricho priemiestis (buvęs tarp dabartinių Didžiosios Vandens g. ir Biliūno g.). 1725 joje buvo įkurtas vienas, 1731 antras odos f-kas, 1757 — pirmoji lentpiūvė (iki XIX a. Klaipėdoje buvo ir vėjinių lentpiūvių). 1757—62 K. valdė Rusija. 1770 į K. uostą įplaukė jau apie 500 laivų. 1790 išgrįsta Ilgoji g. (dab. Montės g. dalis iki Daukanto g.). 1796 pastatytas 54 pėdų (apie 16 m) aukščio švyturys. XVIII a. pab. susikūrė gražiausia K. gatvė — Liepų alėja (dab. Gorkio g.). XVII—XVIII a. miesto statybose klestėjo barokas. 1807—08 K. buvo Prūsijos karalių rezidencija: 1807 joje paskelbtas įsakas apie baudžiavos panaikinimą Prūsijoje. 1812—13 mieste stovėjo Rusijos kariuomenė. 1848 Berlyne įvykusios revoliucijos atgarsiai pasiekė ir K. darbo žmones; 1848.111.26—27 čia įvyko neramumų, kuriuos numalšino žandarmerija. Vokietinimo banga Klaipėdoje, kaip ir visame K. krašte, ypač sustiprėjo po 1871, kada buvo įkurtas Vokietijos reichas. Tai rodo Prūsijos kulto reikalų ministro G. Goslerio atsakymas į vietos gyventojų prašymą palikti liet. kalbą m-lose: „Lietuviai neturi teisės būti lietuviais.” 1853 nutiestas plentas iš K. į Tilžę, 1857 —į Plikius, 1863 —į Bajorus, 1873 baigtas kasti K. kanalas. 1875 baigtas tiesti geležinkelis į Tilžę, 1892 —į Kretingą. 1888 mieste įvestas telefonas, 1900 pradėjo veikti pirmoji elektrinė, 1904 — elektrinis tramvajus, 1906 — siaurasis geležinkelis. K. archit-roje nuo XIX a. vyravo pa-mėgdžiojamoji gotika ir (po 1894 gaisro) klaipėdiškė eklektika. 1865 prie K. prijungtas Vitės priemiestis, 1918 — Smeltė. 1901 mieste įkurta mkt. seminarija (1934 reorganizuota į mkt. in-tą). K. augimo tempus rodo jos gyventojų skaičiaus augimas: 1782 buvo 5500 gyv., 1849 — daugiau negu 10 000, 1910 — 21 000. 1915 trumpą laiką K. buvo užėmusi Rusijos kariuomenė. 1919 Versalio taikos sutartimi K. ir visas K. kraštas buvo atskirti nuo Vokietijos ir pavesti valdyti Antantės valstybėms. Nuo 1920 K. faktiškai valdė prancūzų generolas D. Odri. Jis Klaipėdoje įkūrė naują K. krašto valdymo organą — direktoriją. Tiek Odri, tiek jo įpėdinis Petisnė K. lietuvių interesų nepaisė.1923 pradžioje K. užėmė Lietuvos kariuomenė. Lietuvai susitarus su Antantės valstybėmis, 1924 K. tapo autonominio K. krašto — Lietuvos sudėtinės dalies — centru, joje įsikūrė Lietuvos prezidento skiriamas gubernatorius, vykdęs K. krašto autonomijos priežiūrą pagal 1924.V.8 Paryžiuje pasirašytą konvenciją ir prie jos pridėtą K. krašto statutą. K. uosto reikalus tvarkė Lietuvos valdžios skiriamas uosto direktorius ir 2 nariai, kurių vieną skyrė K. krašto direktorija, antrą — Tautų s-ga.LKP, nepaisydama burž. valdžios persekiojimų, jau 1923 ėmė veikti K. darbo žmonių tarpe: J. Greifenbergeriui vadovaujant, buvo įkurta LKP kuopelė, pogrindinė LKP spaustuvė (joje buvo spausdinami atsišaukimai). 1924 Klaipėdoje įvyko K. krašto komunistų I konferencija, kurioje buvo išrinktas LKP K. krašto k-tas. 1925.111.29 LKP iniciatyva buvo įkurta legali K. krašto Darbininkų partija (vok. Arbeiter-Par-tei), kuri iki 1927 leido laikr. „Arbeiter-Zeitung” (red. J. Greifenbergeris ir kt.). LKP pastangomis Klaipėdoje buvo suorganizuota nemaža streikų, demonstracijų (1924 — geležinkelio darbininkų, 1926 — uosto statybos darbininkų ir bedarbių, ir kt.).Prijungus K. prie Lietuvos, įvairios vok. nacionalistų org-jos, valdančiųjų Vokietijos sluoksnių remiamos, visokiais būdais priešinosi Lietuvos suvereniteto įtvirtinimui. Ypač įžūliai jos ėmė veikti po 1933, Hitleriui paėmus valdžią Vokietijoje. 1934 pavasarį K. nacistai rengėsi įvykdyti ginkluotą sukilimą. Lietuvos darbo žmonėms reikalaujant, nacistų vadovai 1935 buvo nuteisti, tačiau Lietuvos vyriausybė, Vokietijos verčiama, juos netrukus (1938) amnestavo. K. nacistai, nesutikdami didesnio pasipriešinimo, pradėjo dar labiau siautėti.Po prijungimo prie Lietuvos — natūralaus užnugario — K. ūkinis bei kultūrinis gyvenimas pagyvėjo, miestas ėmė augti (1925 buvo apie 36 000 gyv., 1939 — 51 000). Dideli darbai buvo atlikti K. uoste; ėmė sparčiau vystytis pramonė. Klaipėdoje 1938 buvo 13% visų Lietuvos (be Vilniaus kr.) pram. įmonių, o jose dirbo 26% Lietuvos pramonės darbininkų. Pastatyta nemaža modernių pastatų (Vytauto Didžiojo g-ja, amatų m-la, sporto rūmai, pavyzdinė pr. m-la, Lietuvos Raudonojo kryžiaus ligoninė, muitinės ir Lietuvos Banko sandėliai). 1924 Klaipėdoje įkurta konservatorija, 1927— liet. g-ja, 1934—Prekybos in-tas, 1935— Ped. in-tas. 1935 į K. perkeltas Valst. teatro Šiaulių skyrius, 1936 Klaipėdoje pastatyta radijo stotis. Klaipėdoje ėjo liet. laikraščiai „Vakarai”, „Lietuvos keleivis”, „Darbininkų balsas”, žurnalai „Jūra”, „Pajūris” ir kt.1939.111.23 Klaipėdą užgrobė hitlerinė Vokietija. Okup. valdžia uždarė liet. laikraščius, m-las, d-jas. Apmirė ir ūkinis K. gyvenimas. K. tapo hitlerine jūrų tvirtove.1945.1.28 Raudonoji Armija išvadavo K. Jos išvadavime dalyvavo ir 16 liet. divizija, kuri už tai gavo Klaipėdos vardą. K. vaduotojams J. Belinskiui, V. Fominui, V. Krasnovui, A. Kūlikui, J. Lapuškinui, I. Novikovui, S. Poležai-kinui, J. Polozkovui, A. Portiankai, I, Roščinui, G. Terentjevui suteiktas Tarybų Sąjungos Didvyrio vardas.Traukdamiesi hitlerininkai K. smarkiai sunaikino; joje beveik neliko gyventojų. 28% gyv. namų buvo visai sugriauta, 36%—smarkiai apgriauta. Buvo sunaikintos beveik visos pram. įmonės ir apie pusę kultūrinių-buitinių įstaigų. Miestui padaryta apie 0,5 mlrd. rb nuostolių.Jau 1945 prasidėjo K. atstatymo darbai. Buvo sudarytas K. vystymo gen. planas. Pirmiausia atstatyta elektrinė, vandentiekis, geležinkelis, prekybos uostas. 1946 į miestą buvo įjungti Giruliai, Melnragė, 1947 — Smiltynė. 1945— 1963 pastatyta 334 000 m2 gyv. ploto. Iki 1950 K. buvo apskrities centras, 1950—53 srities centras. K. rajono centras yra Gargžduose.Lit.: J. Sembritzki, Geschichte der Koniglich-Preussischen See- und Handelsstadt Memel, Mėmei, 1926; R. Valsonokas, Klaipėdos problema, Klaipėda, 1932; R. Žiugžda, Tarybinė Klaipėda, V., 1951; Lietuvos TSR istorija, 3 t., V., 1957— 3965; Klaipėda, [straipsnių rinkinys], V., 1965; A. Raulinaitis, Klaipėdos senamiesčio architektūra ir sutvirtinimai.—„Lietuvos TSR architektūros klausimai”, t. 3, K., 1966