Paruoštukė (špera). Tai cheminių junginių kompozicijos, sugebantys suklijuoti įvairias medžia-gas, susidarant tarp jų paviršių ir kli-jų sluoksnio stipriai adhezijai. Daugu-ma klijų yra oligomerai arba optima-laus polimerizacijos laipsnio polimerai. Esant aukštam polimerizacijos laipsniui didelės molekulės sudaro labai klampius tirpalus, o esant žemam polimerizacijos laipsniui-silpna kohezija. Gamtiniai arba sintetiniai polimerai ir oligomerai yra linijinės struktūros arba linijinės struktūros su trumpomis šoninėmis grandinėmis, turinčias aktyvias grupes, nuo kurių priklauso klijų savybės. Klijai turi sudaryti elastingą plėvę. Jeigu stiklėjimo temperatūra yra žemesnė negu kambario temperatūra, tai klijų plėvė yra elastinga. Jei stiklėjimo temp. yra aukštesnė, tai plėvė yra kieta, trapi. Stikilėjimo temp. naudojami plastifikatoriai, kurie, prasis- kverbdami tarp makromolekulių, sumažina jų tarpusa vio sąveiką. Polimeras yra elastingas, jeigu jis yra tarp stikliško ir klampia- takio būvio. Priklausomai nuo klijų charakterio stipri plėvė gali susidaryti – išgarinant tirpiklį, įsigeriant ir išga- ruojant dispersinei terpei.Kompozici-jai sukietėjant ją aušinant arba vyks- tant cheminei reakcijai klijavimo vietoje. Klijai turi gerai vilgyti kli- juojamus paviršius.

Klijai užnešami plonu sluoksniu. Polines medžiagas gerai vilgo vandeniniai klijų tirpalai arba dispersijos. Hidrofobines medžia gas vandeniniai klijai vilgo blogai. Vietoj vandens naudojami kiti tirpikliai,arba pridedama paviršinio aktyvumo medžiagų. Klijų vilgumas yra būtina savybė, bet ji negarantuoja gero suklijavimo. Suklijavimo stiprumas priklauso nuo adhezijos ir nuo kohezijos. Klijavimo proceso pradžioje vyjsta sukibimas, kurį charakterizuoja trukmė nuo klijų užnešimo iki tol, kol sulijuojami objektai savaime neatsidalina. Galutinis užtvirtinimas vyksta pereinant klijams į stiprų elastingą būvį. Po tam tikro laiko, veikiant išorinėms veiksniams: Drėgmei, temperatūrai, šviesia, cheminėms reakcijoms, klijų plėvelė negįžtamai keičia savo savybes ir gali suirti. Kad suklijavimas būtų stipresnis, klijai turi tenkinti tokius reikalavimus: 1.Gerai vilgyti klijuojamas medžiagas ir sudaryti plėvę, stipriai priklijuojančią prie klijuojamos medžagos. 2.Sukietėjusi plėvelė turi būti stipri, atspari lenkimo ir tempimo deformacijom, galimai ilgiau nesenėti, atspari mikroorganizmų veikimui. 3.Klijų klampumas turi atitikti Klijuojamų objektų savybes. Kloijai neturi giliai įsiskverbti į klijuojamą medžiagą. 4.Klijai turi būti pakankamai lipnūs, kad sujungti objektai būtų fiksuotoje padėtyje net iki plėvelės sukietėjimo. 5. Sudaryti elastingą plėvę, atsparią daugkartiniam lankstymui. Džiūdama plėvė turi mažai susitraukti. 6. Klijai turi lengvai ir tolygiai pasiskirstyti ant klijuojamo paviršiaus, nesudaryti ilgų “siūlų”, nes, priešingu atveju, Liks neužteptos vietos, klijavimo stiprumas sumažės. 7. Sukibimo trukmė turi būti tinkama klijavimui rankiniu būdu ir mašinoms. Kietėti turi pakankamai greitai, nes nuo to prklauso produkcijos gamybos trukmė ir gamybinių plotų išnaudojimas. 8. PH turi būti nuo 5 iki 9. Kad popierius negelstų, nesikeistų įrišimo medžiagų spalva, neišbluktų atvaizdas. 9.Užnešant mašinomis, klijai turi neputoti. 10.Klijai turi būti šviesūs, kad nesusidarytų dėmės, neturėti nemalonaus kvapo, neišskirti kenksmingų medžiagų ir neteršti aplinkos. Jie turi būti atsparūs šalčiui, šilumai, ilgai iškaikyti stabilumą ir kitas savybes, būti nebrangūs. Nėra tokių universalių klijų, kurie stipriai suklijuotų įvairias medžiagas. Kiekvienu konkrečiu atveju parenkami atitinkami klijai, sudaromos optimalios receptūros. Poligrafijoje naudojami klijai yra gamtiniai arba sintetiniai polimerai arba ologomerai.
Gamtiniai klijai: Jie gali būti augaliniai ir gyvuliniai. Įrišimui ir brošiūravimui dažniausiai naudojami kliaji pagaminti iš sintetinių polimerų ir oligomerų. Sintetiniai klijai Jie turi privalumų. Jie stabilesni sandėliuojant, atsparesni klimatiniams veiksniams, greičiau sukietėja, stipriau suklijuoja. Įrišimui ir brošiūravimui naudojami įvairūs klijai. Vandeninės dispersijos, vandenyje netirpaus polimero arba oligomero smulkios dalelės pakibusios vandenyje. Klijuojant akytas medžiagas dispersinė aplinka greitai atsiskiria įsigerdama ir išgaruodama, polimero dalelės sustambėja sudarydamos plėvę. Plėvelė susidaro palyginus greitai. Vandeniniai tirpalai Jie gaunami ištirpinant klijus. Plėvelė susidaro lėtai, Pagrindinai išgaruojant vandeniui ir šiek tiek įsigeriant. Kieti polimerai. Tai termoklijai: granulės, milteliai, siūlai. Klijų plėvelė susidaro momentaliai, aušinant išlydytus klijus. Polimerų arba oligomerų tirpalai organiniuose tirpikliuose: plėvė susidaro greitai, išgarinant lakius tirpiklius. Termoreaktyviniai klijai. Jie skystos kompozicijos, sudarytos iš reakcingo oligomero ir mažamolekulio kietiklio. Plėvelė susidaro greitai, vykstant cheminei reakcijai.
Vandeninės dispersijos.
Jos naudojamos įrišimui ir brošiūravimui. Jos gaunamos emulsinės polimerizacijos arba polikondensacijos metodu, naudojant emulgatorius ir katalizatorius. Susidaro heterogeninė sistema: dispersinė aplinka- vanduo, dispersinė fazė- polimeras. Plėvelė ant akytų medžiagų susidaro palyginti greitai, nes iš dispersijos lengvai atsiskiria vanduo. Naudojamos koncentruotos dispersijos, kuriose vandens mažiau negu polimero, todėl, pašalinus nedidelį vandens kiekį, klijų klampumas didėja. Klijų plėvelės susidarymas prasideda vandeniui įsigeriant į klijuojamą medžiagą. Palaipsniui didėja klijų klampumas, susidaro kontaktai tarp polimero dalelių- sukibimo stadija. Toliau iš klijų šalinant skystį, vietoje silpnų koaguliacinių ryšių susidaro stiprūs koheziniai ir adheziniai kontaktai, susidaro stipri plėvelė, i.laikanti amorfinę surktūrą.Šalinant skysį iš dispersijos, sumažėja tūris, klijų pvėvelė susitraukia, atsiranda vidiniai įtempimai.Jeigu susitraukimas yra didelis, klijų plėvelė sutrūkinėja ir atsisluoksniuoja.Siekiant sumažinti vidinius įtempimus, klijai gaminami iš oligomerų arba linijinės struktūros polimerų, sugebančių persigrupuoti susidarant plėvelei.Pridedama plastifikatorių, kurie sulėtna kontaktų susidarymą tarp molekulių, leidžia joms susigrupuoti.Plastifikatoriai ne tik sumžina vidinius įtempimus, bet ir suteikia elastingumą.Spaudiniai, kartu ir klijuoti sujungimai, eksploatuojant gali būti įtempiami, lankstomi ar kitaip deformuojami.Kad klijų plėvelė nesuirtų, ji privalo grįžtamai deformuotis.Kietos trapios plėvelės suskilinėja ir suyra.Plėvelės susidarymui pagreitinti, suklijuoti gaminiai yra džiovinami šildomose uždarose džiovyklose.Labiausiai paplitę klijai-vandeninės polivinilacetatinės dispersijos ir latekso kaulų klijų kompozicijos.Pagal klampumą polivinilacetatinė dispersija būna mažai klampi, vidutinio klampumo, ir didelio klampumo.Pradinis produktas klijams gaminti naudojama klampi dispersija, kurioja yra 50-60%polimero ir apie 15%plastifikatoriaus nuo sauso polivinilo acetato masės.Polivinilacetatinė dispersija balta, bekvapė, netoksiška, klijuoja be šildymo.Plėvelė susiddaro vandeniui įsigeriant į akytaą medžiagą ir išgaruojant.Plėvelė bespalvė, elastinga, pakankamai stipri.Sukibimo trukmė klijuojant 10-20s.Plėvelės trūkumas-neatsparumas šalčiui.Polivinilacetatinių klijų trūkumas-lėtas plėvelės susidarymas.Šie klijai gamiinami pridedant plastifikatorių, jeigu dispersija nėra plastiška, gerai išmaišoma iki gaunama vioenlytė masė ir skiedžiama vandeniu iki reikiamo klampumo.Šie klijai gerai derinasi su latekso, kaulų ir kt.klijais.Stipri ir elastinga klijų plėvelė be plastifikatorių gaunama iš vinilacetato ir dibutilmaleinato arba btilakrilato kopolimerų dispersijų.Vinilaceto arba butilmaleinato kopolimero dispersija pasižymi gera adhezija prie polivinilchloridinių ir nitroceliuliovinių plėvelių.
Latekso-kaulų klijai.Lateksas-vandeninio sintetinio butadienstireninio kaučiuko dispersija, gaunama emulsinės polimerizacijos būdu iš butadieno ir stireno.Tai linijinės stuktūros polimeras, be plastifikatoriaus sudaro stiprią elastingą plėvelę. Lateksas baltos spalvos, stabilus, uždaroje taroje kambario temperatūroje galima laikyti 1-2 mėn.Jeigu pH yra rūgštus, greitai koaguliuoja.Klijuojant mašinomis jis putoja, todėl negalima užnešti lygiu sluoksniu, sumažėja suklijavimo stiprumas.Latekso technolognėms savybėms pagerinti pridedama kaulų klijų, putojimui sumažinti pridedama putų gesiklių, vietoje jo galima naudoti vaško tirpalą terpentine.Tokie klijai sudaro mažo elastingumo plėvelę, padėjao jų rūgštingumas, lateksas gali koaguliuoti.Į klijus pridedama karbamidi, kuris suteikia klijams stabilumą, padidina suklijavimo stiprumą.Klijai gaminami:į indą sudėtas latekasas pašildomas iki 50 laipsnių temp., pagal receptūrą pridedamas konc kaulų klijų tirp., išmaišius į mišinį sudedamas karbamidas ir kt. priedai.be polivinilacetatinių ir latekso kaulų klijų kartais naudojamas karbamido formaldehidinių dervų dispersijos.Jos turi mažiau vandens negu kt. klijai, todėl greičiau išdžiūsta, stiprus suklijavimas, bet yra vienas trūkumas-liekamasis lipnumas, kuris išnyksta per tam tikrą laiką.
VANDENINIAI TIRPALAI
Vandeniniams klijų tirpalams naudojami įvairūs vandenyje tirpūs oligomerai ir polimerai.Plėvelė susidaro lėtai, išgaruojant vandeniui ir dalinai įsigeriant.Vandeniniai tirpalai naudojami rečiau negu dispersijos.Vandeniniams klijų tirpalams naudojamos gamtinės ir sintetinės medž. Turinčios polines grupes, gerai tirpstančias vandenyje.Įrišimui ir brošiūravimui naudojami klijai pagaminti iš karboksimetilceliuliozės natrio druskos, krakmolo, kaulų klijų su kt. klijų priedų arba be jų.
Karboksimetilceliulioziniai klijai.Jie gaunami iš karboksimetilceliuliozės natrio druskos, kuri gaunama šarminę celiuliozę apdorojant monochloracto rūgštimi.Sausa druska yra grūdėtas arba pluoštinis produktas, baltos arba kreminės spalvos, vandenyje išbrinksta ir sudaro klijingą šarminį tirpalą.Suklijavimo stiprumas yra nedidelis.Klijų tirpale yra 70-90%, vandens, vanduo išgaruoja lėtai, plėvelė ilgai formuojasi.Šie klijai naudojami klijuoti popierių su popieriumiarba popieriu su kartonu.Klijus be priedų galima laikyti iki 10 parų, su priedais iki 3 parų
Krakmolo klijai.Krakmolas-tai polisacharidas, polimerizacijos laipsnis n=60-1000.Pramonimiu būdu krakmolas gaunamas iš bulvių, kukurūzų ir ryžių.Krakmolas-milteliai, spalva nuo baltos iki pilkos, priklausomai nuo rūšies, netirpsta šaltame vandenyje, bet šildant ištirpsta,66C temp. sudaro koloidinį tirpalą-lipnius klijus.Klijų tirp. Yra balsva, pusiau skaidri masė, nedidelio lipnumo ir suklijavimo stiprumo.Dėl didelio vandens kiekio klijai lėtai džiūsta.Mažas jo stabilumas, aušinant klampumas palaipsniui didėja, po keleto val. Atsiskiria vanduo.Drėgnoje aplinkoje pelyja, todėl pridedama antiseptiko-borakso.Krakmolo klijų privalumas-paprastas ir greitas paruošimas, lengvai ir tolygiai pasiskirso ant paviršiaus, naudojami be pašildymo, pigus, bet dėl esminio trūkumo,mažo suklijavimo stiprumo, keičiami sintetiniais klijais.
Dekstrinas-krakmolo hidrolizės produktas, gaunamas šildant su praskiestomis mineralinėmis rūgštimis.Derkstrinas gerai tirpsta šaltame vandeny, sudarydamas klijingą tirp.Dekstrino klijų plėvelė trapi, suklijavimo stiprumas mažas, todėl dekstrinas naudojamas tik kaip priedas prie krakmolo arba kaulo klijų.
Kaulų klijai(gliutinas)-tai baltyminė medž, sudaryta iš įvairių baltymų, daugiausiai kolagenų.Gaunamas virinant vandenyje nuriebalintus kaulus arba odos atraižas.Drebučius džiovinant gaunami orasausiai klijai.Norint gauti stipresnį suklijavimą, vietoje kaulų klijų naudojama išvalyta techninė želatina.Gliutinas netirpus šaltame vandenyje, bet išbrinksat, šildant sudaro koloidinį tirp.-klijus.Jų lipnumas, klampumas, suklijavimo stiprumas prilkauso nuo klijų konc., šildymo temp ir trukmės, ir priedų.Klijai yra lipnūs, mažai įsigeria į klijuojamų medž., stipriai suklijuoja.Trūkumai:lėtai išgaruoja vanduo, lėtai susidaro klijų plėvelė, dirbant mašinomis putoja, reikia nuolat šildyti.
Stalių kliajai.Jie uar brangesni, bet suklijavimo stiprumas didesnis negu kaulų klijų.Stalių klijai gaunami iš odų atraižų ir pamėsių.
TERMOKLIJAI
Termoklijai yra termoplastiniai, amorfinės struktūros kopolimerai, kurių savybės priklauso nuo monomerų, jų tarpusavio santykių ir priedų.termoklijai aplinkos temp. kietos elastingos medž., šildant palaipsniui minkštėja ir pereina į klmpiatakį būvį, tuomet ir užnešamos ant klijuojamo paviršiaus.Aušinant kambario temp. jos greiyai kietėja ir sudaro stiprią, kietai elastingą plėvelę.Visų tipų termoklijai susideda iš pagrindo-kopolimero, dervos lipnumui padidinti, vaško arba parafino minkštėjimo temp. pažeminti, antioksidanto plėvelės senėjimui sulėtinti.termoklijams dažniausiai naudojamas vinilacetato ir etileno kopolimeras.Termoklijų plėvelės kokybė charakterizuojama:nutrūkimo jėga, grįžtama deformacija, daugkartinių lankstymų, senėjimo.Knygų blokų, žurnalų ir brošiūrų sujungimui be siuvimo, naudojamų termoklijų minkštėjimo temp. turi būti 60-78C.Sujungimo stiprumas naudojant termoklijus yra mažesnis negu susiuvant, tačiau teisingai parenkant klijus, laikanis technologinio rėžimo, galima pasiekti pakankamą stiprumą.Sąsiuvinių susiuvimuigalima naudoti termosiūlus, gaunamas pakankamai stiprus sujungimas, padidėja darbo našumas.Termoklijų panaudojimas yra pranašesnis lyginant su kt. klijais, pagerėja patalpų išnaudojomas, nes nreikalingos džiovyklos ir klijų paruošimo skyriai, pagerėja darbo sąlygos, nes nėra išgarinamų tirpiklių.Galima mechanizuoti ir automatizuoti įrišimo brošiūravimo procesus.
KLIJŲ TIRPALAI ORGANINIUOSE TIRPIKLIUOSE
Tai polimerų arba kopolimerų tirpalai lakiuose organiniuose tirpikliuose. Suklijuojama greitai, išgarinant tirpiklį. Suklijavimas yra stiprus, plėvelė atspari atmosferiniams poveikiams. Jie yra brangesni negu vandeniniai tirpalai ir dispersijos, degūs, todėl reikai geros ventiliacijos, tirpiklų garų surinkimo ir kondensavimo. Klijai naudojami skaidrių plėvelių prie antspaudų priklijavimui, presuojant. Klijai užnešami ant plėvelės, greitai išdžiūsta, po to cilindru presuojami bei antspauduojami. Klijai parenkami priklausomai nuo plėvelės medžiagos ir storio, kad gerai vilgytų ir priklijuotų lavsaninę, triacetatinę ar kt. plėvelę. Klijams naudojami butilacetato ir vinilacetato kopolimerai gerai tirpstantys org. tirpikliuose. Suklijavimas stiprus. Plėvelė atspari šalčiui iki –20C. Klijai gaunami lako pavidalu, reikai tik praskiesti iki reikiamo klampumo. Irpikliais dažniausiai naudojamas lakus butilacetato ir tolueno mišinys.Triacetatinės plėvelės priklijavimui naudojami klijai: Polivinilacetato plastifikatorius, tirpiklio. Naudojami ir klijai iš poliesterinių drevų, ištirpintų formalgkiukolyje, metilopoliamidinių dervų, ištirpintų etiloalkoholio ir vandens mišinyje. Suklijavimas stiprus. Plėvelės atsparios šalčiui.
TERMOREAKTYVINIAI KLIJAI
Šie klijai plėvelę sudaro vykstant cheminei reakcijai atklijuojamų medžiagų paviršiaus aplinkos temp.Naudojami linijiniai polimerai, oligomerai arba monomerai, turintys reakcingų grupių, galinčių reaguoti su kietikliais sudarydami erdvines struktūras polimerus.Gaunamaplėvelė stipriai suklijuoja, neirpsta ir nesilydo.Klijams kietėjant jie susitraukia ir, kad sumažinti susitraukimą, pridedama užpildų.Padidnti plėvelės elastingumą, į klijus pridedama termoplastinių polimerų. Termoreaktyviniai klijai stipriai suklijuoja, nereikia naudoti tirpiklių, nereikia šildyti, bet , sumaišius su kietikliu, reikia sunaudoti per keletą val.Klijams naudojamos fenolformaldehidinės, karbamidinės ir kt. dervos
ĮRIŠIMO MEDŽIAGOS
MEDŽIAGOS ĮRIŠIMO DANGAI
Viršeliams ir kietvirč\šiams gaminti naudojamas viršelinis popierius, kartonas, audiniai, neaustinės medžiagos su įvairiomis dangomis, plastmasės ir apretuoti audiniai. Viršelių ir kietviršių pagrindinė paskirtis saugoti spaudinius nuo pažeidimų jais naudojantis, todėl dangos medžiagos turi būti atsparios plėšomui, tempimui, trynimui, gaugkartiniam lankstymui, būti pakankamai kietos, neįgerti giliai klijų, gerai priimti dažus ir įspaudimą, būti atsparios šviesai. Šios medžiagos turi suteikti produkcijai gražią ir patrauklią išvaizdą, todėl turi būti įvairių spalvų, faktūros, tankio. Klijuojat popierius turi optimaliai deformuotis, minimaliai susitraukti džiovinant, minimaliai susisukti. Popieriaus linijinės deformacijos ir klijų įsigėrimo gylį sumažina klijinimas, glotnumui padidinti pridedama užpildų.Popieriau stiprumas pasiekiamas pluoštinių medžiagų sudėtimi. Popieriaus stiprumas žymiai padidėja užnešus lako sluoksnį arba plėvę. Viršelinis popierius, net ir daug sudrėkęs, praranda tasparumą trynimui. Gaminamas drėgmei atsparus popieriusklijintas lateksu. Toks popierius net ir visiškai sušlapęs išlaiko 25% stiprumo. Kartonas įrišimui, skirtingai negu popierius yra storesnis, todėl jis yra stipresnis, nelankstus, suteikia knygom kietumą.
Storas ir akytas kartonas lengvai įspaudžiamas, didelė liekamoji deformacija. Kartonas priklausomai nuo jo paskirties ir stiprumo reikalavimų, gaminamas vieno, dviejų arba trijų sluoksnių, suklijuotų tarpusavyje. Vidurinis sluoksnis gaminamas iš medienos plaušienos masės, makulatūros masės ir celiuliozės. Kartonas, naudojamas kietviršiams be dangos gaminti, sudarytas iš trijų sluoksnių. Išoriniai sluoksniai gaminami iš celiuliozės, klijinimui pridedama kanifolijos, glotnumui padidinti-užpildų ir dažančių medžiagų.Audiniai-įrišimo medžiagos.Audinys yra tvarkingai supinti siūlai. Siūlai išilgine kryptim-metmenys, skersine-ataudai. Pynimo sistema gali būti įvairi. Audinio išvaizda ir faktūra priklauso nuo pynimo būdo, verpalų storio, pynimo tankumo. Priklausomai nuo audinio struktūros, skiriasi jo mechaninės savybės dviem kryptim. Išilgai metmenų audinys yra stipresnis, sudrėkinus mažiau deformuojasi negu ataudo kryptimi. Įrišimui-brošiūravimui naudojami audiniai su natūralia faktūra arba paviršius padengiamas specialia danga.Įrišimo medžiagos su natūralia faktūra. Tai medvilniniai, šilkiniai ir štapeliniai audiniai. Siekiant sumažinti deformacijas drėkinant, padidinti kietumą, sumažinti gebėjimą giliai įgerti klijus, audiniai apretuojami, t.y. iš blogos pusės užnešamos krakmolo ir koalino sluoksnis. Po apretavimo minkštiems audiniams iš gerosio pusės užnešamas skaidraus nitroceliuliozinio lako sluoksnis. Iš smulkios faktūros audinių viršeliai gaminami ištisai iš tekstilės. Audiniai gerai priima įrišimo dažus ir įspaudim folija. Kolenkoras-Dažytas arba nedažytas medvilninis audinys-mitkalis, kurio blogoji pusė gruntuota vieną kartą, geroji-du kartus gruntu, susidedančiu iš krakmolo klijų, koalinoir pigmento. Piešiniui iš gerosios pusės sudaryti kolenkoras kalandruojamas kalandru su piešiniu. Krakmolo ir koalino danga uždengia audinio faktūrą, suteikia audiniui reikiamą kietumą, spalvą, savybę priimti dažus spausdinant arba įspaudžiant foliją. Danga yra neatspari vandeniui, lankstymui, užtepant klijus deformuojasi. Dėl išvardintų trūkumų jis netinka produkcijai, skirtai ilgalaikiam naudojimui, naudojimas gamyboje mažėja. Kolenkoras keičiamas Sinkoru – sintetiniu kolenkoru, kuris turi geresnes eksplotacines savybes. Vietoje krakmolo klijų naudojamos vandenyje tirpios sintetinės madžiagos. Sinkoras naudojamas viršeliams apklijuoti. Dubliuotos įrišimo medžiagos- audinys suklijuotas su popieriumi, išsaugo natūralią audinio faktūrą ir kitas savybes. Naudojamas meniniam viršelių apiforminimui. Popierius suteikia audiniams reikiamą kietumą. Naudojami įvairios faktūros ir pynimo neapretuoti audiniai, vienspalviai ir daugiaspalviai, šilkas, repsas, lininiai ir kiti audiniai. Popierius baltas, stiprus, klijintas, pagamintas iš sulfatinės celiuliozės. Klijinimui naudojami klijai iš polivinilacetatinės dispersijos arba termoklijai. Medžiaga su nitroceliulioziniu padengimu-lederinas. Pagrindas medvilninis audinys – mitkalis, kuris iš blogosios pusės apretuojamas, išdžiovinamas, o iš gerosios pusės užnešamas nitroceliuliozės tirpalas lakiuose tirpikliuose, be pigmento, kad geriau susirištų su pagrindu. Tirpalui išdžiūvus, paviršius lakuojamas keletą kartų nitroceliulioziniu laku su pigmentu, užpildu ir plastifikatoriumi. Paruošta medžiaga kalandruojama paprastu ir rašaluotu kalandru, įspaudžiant raštą. Blzgantis, raštuotas, dažytas lederinas duoda plačias galimybes viršelių apiforminimui. Lederinas yra stiprus, atsparus vandeniui, plastifikatorius suteikia atsparumą daugkartiniam lankstymui, gerai išlaiko įspaudimą, tačiau apsunkinasspausdinimas dažais. Ilgai saugojant knygas su lederino viršeliais, plastifikatorius migruoja į paviršių, padidėja viršelių trapumas, lūžinėja lankstant, laikant knygas šalia su knygomis, įrištomis plastmase, jos sulimpa. Naujos įrišimo medžiagos palaipsniui išstumia brangų lederiną. Vietoj brangaus medvilninio audinio- mitkalio, galima naudoti neaustines medžiagas. Jos gaminamos iš sintetinių, dirbtinių pluoštų, rečiau medvilnės nuošukų, kurie suklijuojami latekso ar kitais sintetiniais klijais. Plaušeliai yra išsidėstę chaotiškai, dalinai orientuoti kaip popieriuje. Neaustinės medžiagos nuo audinių skiriasi: struktūra, sudėtimi ir savybėmis yra mažiau atsparios negu audiniai, bet atsparesnės negu popierius. Įrišimo medžiaga su polivinilchloridiniu padengimu , kurios pagrindas- popierius, ant kurio užneštas dengiamasisi sluoksnis, sudarytas iš: polivinilchlorido, pigmento, užpildo ir plastifikatoriaus. Lastifikatorius pažemina polivinilchlorido stiklėjimo temperatūrą iki minus 50C. Plėvelė iš plastifikuoto polivinilchlorido ir žemoje temperatūroje yra elastinga, minkšta, lanksti, bet plastifikatorius sumažina dažų adheziją. Įrišimo medžiaga su nitropoliamidiniu padengimu. Pagrindas-popierius su nitrogruntu, kurį sudaro nitroceliuliozės tirpalas organiniuose tirpikliuose, pigmentai, užpildas ir plastifikatorius. Gruntui išdžiuvus, dengiama poliamidiniu laku, kuris suteikia blizgesį, padidina atsparumą plėšimui, trynimui, lankstymui, tačiau jo stiprumas 10 kartų mažesnis negu sintonito, 7 kartus pigesnis negu lederinas. Įrišimo medžiaga su poliuretaniniu padengimu. Pagrindas-popierius, padengtas poliuretaninių dervų kompozicija, savybėmis primena odą. Stipresnis už visas įrišimo medžiagas popieriaus pagrindu, atsparus vandeniui, žemoms temperatūroms. Gerai priima dažus ir įspaudimą folijai. Gaminama ir pigi įrišimo medžiaga popieriaus pagrindu su lateksiniu padengimu, matiniu paviršiumi, galima spausdinti ant jo ofsetiniu būdu. Naudojama pigiems masiniams leidiniams. Įrišimo medžiagos be pagrindo – ploni plastmasės lakštai. Dažniausiai susidarantys iš termoplastinio polivinilchlorido, pigmentų arba dažų ir plastifikatoriaus – dibutilftalato. Priklausomai nuo plastifikatoriaus kiekio plastmasė gali būti kieta ir minkšta. Gaminama įvairių spalvų, skaidri arba neskaidri, glotniu paviršiumi arba su įprastu raštu. Viršeliai iš plastmasės yra stiprūs, atsparūs eksplotacijai, vandeniui, gražios išvaizdos. Tačiau žemoje temperatūroje plastmasiniai viršeliai pasidaro kieti, lūžtantys, nes plastmasė susitraukia, viršeliai susiriečia. Laikui bėgant, viršeliai pasidaro lipnūs. Plastmasė, kaip įrišimo medžiaga dažniau naudojama, nespausdintai, taip vadinamai baltai produkcijai, sąsiuviniams, bloknotams ir kt. įrišti.
Medžiagos spaudiniams sujungti ir sutvirtinti
Knygų blokams, brošiūroms, žurnalams, baltai produkcijai ir atskiriems elementams sujungti naudojama marlė, siūlai, kolenkoras, priešlapių popierius, medžiaga nugarėlių apklijavimui. Poligrafinė marlė naudojama atskiriems sulankstytiems sąsiuviniams sujungti į blokus. Marlė plonas, retas medvilninis audinys. Siusiuvant blokus siuvimo mašinomis arba klijuojant marlę ant nugarėlių agregatais, marlė turi būti kieta. Sukietinimui ji apretuojama karboksimetilceliulioziniais klijais, išdžiovinama ir kalandruojama. Siuvimui mašinomis marlė yra kietesnė, apretuojama koncen- truotesniu klujų tirpalu, nugarėlių apklijavimui – minkštesnė. Medvilniniai siūlai naudojami sąsiuviniams ir knygų blokams susiūti. Jie sudaryti iš 6 tarpusavyje susuktų plonų gijų. Numeruojami nuo 10 iki 80 numerio, priklausomai nuo siūlo storio. Kuo didesnis numeris, tuo plonesnis siūlas. Medvilninių siūlų savybės blogesnės negu sintetinių, todėl sintetiniai daugiau naudojami blokų susiuvimui. Kaproniniai siūlai

Atsiųsti moku.lt_paruostuke_klijai