„KOMJAUNUOLIS”— 1. Nelegalus komunistinis hektografuotas laikraštėlis, ėjęs 1928 Panevėžyje. Leido LKJS Panevėžio rj. k-tas. 1928.X—XII išėjo 3 nr. Tiražas apie 100 egz. Redagavo J. Jurginis. Bendradarbiavo D. Čaprac-kas, J. Grigulevičius, M. Šumauskas ir kt.2. Nelegalus komunistinis laikraštis, ėjęs 1931—34 Kaune. Leido LKJS Kauno rj. k-tas. Išėjo 2 nr. (1931 spausdintas rotatoriumi, 1934 — spaustuvėje). Nr. 2 tiražas 1500 egz.KOMJAUNUOLISKOMJAUNIMO LAIKRAŠTIS__l«!džia L KIS Kauno P. K.„Komjaunuolis” 2. 1934 Nr. 1 antraštė3. Nelegalus komunistinis laikraštis,ėjęs 1937—38 Kaune. Leido LKJS CK.Išėjo 2 nr. (Nr. 1 spausdintas spaustu-vėje, Nr. 2 — rotatoriumi). RedagavoM. Bordonaitė.KOMJAUNIMO TIESA” — tarybinis laikraštis, einąs penkiskart per savaitę Vilniuje. „K. t.” leidimo pradžia laikoma 1919.111.11—1919.111.30 leistas dienraščio „Komunist” priedas „Krasnaja4. Nelegalus komunistinis hektogra-fuotas laikraštis, ėjęs 1943—44 Kaune.Leido LLKJS Kauno miesto k-tas. Išėjo4 nr. Redagavo P. Štaras. Bendradarbia-vo J. Aleksonis, A. Čeponis ir kt.„KOMMUNIST” („KoMMyHHCT” — „Ko-munistas”) — 1. Komunistinis dienraštis,ėjęs 1918.XII.31—1919.111.30 Vilniujerusų kalba. Leido Lietuvos ir BaltarusijosKomunistų partijos CK. Išėjo 71 nr. Re-dakcinė kolegija: Berlinas, N. Lazare-vas, P. Libertė. Bendradarbiavo V Kap-sukas, S. Pestkovskis, A. Vainšteinas-Branovskis, J. Zbinevičius ir kt. Susi-kūrus Lietuvos ir Baltarusijos TSR, nuo1919.IV.1 Lietuvos ir Baltarusijos KPCK organu tapo „Zvezda” („Žvaigž-dė”)— buvęs Baltarusijos KP CK or-ganas.Nuo 1919.111.11 atskiru puslapiu spausdino priedą „Krasnaja molodiož” („Raudonasis jaunimas”), kurį leido Lietuvos ir Baltarusijos Kom. jaunimo s-gos CK ir Vilniaus k-tas. Šis priedas laikomas pirmuoju komjaunimo laikraščiu, „Komjaunimo tiesos” pirmtaku. Redagavo redakcinė kolegija (J. Greifenbergeris, M. Achmanovas ir kt.). Išėjo 8 nr.

182KOM—KOMKomunistinis nelegalus hektografuotas laikraštis, išėjęs 1921.X.15 Kaune. Išleido LKP Kauno rj. k-tas. Išėjo 1 nr. Medžiaga pateikta rusų ir žydų kalbomis. Laikraštyje žymu smulkiaburž. nuotaikos, pasireiškusios raginimu į buržuazijos vykdomą terorą atsakyti teroru.Tarybinis žurnalas, einąs nuo 1946 Vilniuje rusų kalba. Tapatus leidinys liet. kalba —„Komunistas”.KOMODA — namų baldas su ištraukiamais stalčiais skalbiniams ir kt. smulkiems daiktams sudėti. Lietuvoje dvaruose žinoma nuo XVII a. vid.; liaudies buityje išplito XIX a. pabaigoje. K. buvo dvejopų: horizontaliai pailgų, iki 0,90 m aukščio, 1,50—1,70 m ilgio ir 0,40—0,50 m gylio su 2—3 durelėmis iš priešakio, su lentynomis viduje, ir vertikaliai pailgų, maždaug 1,20 m aukščio, 0,50—0,60 m gylio ir 1—1,30 m pločio su 3—5 ištraukiamais stalčiais, be durelių. K. darytos iš įvairaus medžio lentų, sunertų kampuose kertės konstrukcija; natūralios medienos faktūros arba rausvai, rudai dažytos. K. plokštumos puoštos nesudėtingais reljefiškai išpiautais archit. detalių motyvais arba geom. figūrų ornamentais, kartais inkrustuotos juodos, rudos spalvos medžiu. K. beveik nebevartojamos. KOMODAITE Judita [g. 1906.V.1 Pakš-čiuose (Kėdainių rj.)] — revoliucinio judėjimo dalyvė, istorikė, Lietuvos TSR nusipelniusi kultūros veikėja (1966). Kilusi iš amatininkų. Baigusi Kaune g-ją ir ped. kursus, nuodirbo pr. m-los vedėja Josvainiuose (Kėdainių rj.). Už ateistinę ir antifašistinę veikląatleista iš darbo, persikėlė į Kauną. 1929 įstojo į Lietuvos Raudonosios pagalbos (LRP) organizaciją. Nuo 1930 Komunistų partijos narė. 1930—33 LRP Kauno rj. k-to sekretorė, kartu dirbo profs-goje (nuo 1931 Maisto pramonės darbininkų profs-gos sekretorė, maistininkų ir odininkų kom. frakcijos sekretorė). 1933—34 LRP CK narė, redagavo LRP CK organą „Raudonoji pagel-ba”, rašė atsišaukimus. Už kom. veiklą 1930—33 buvo 4 kartus trumpai kalinta, tremta. 1934 vėl suimta ir 1935 nuteista 8 metus kalėti. Nuo 1940.V7. dirbo Vidaus reikalų liaudies komisariato organuose, LKP CK instruktore, Resp. radijo k-to visuom polit. laidų atsakingąja redaktore. LKP V suvažiavimo (1941) delegatė (su patariamuoju balsu)s 1942—44 TASS’o referentė Maskvoje, kartu 1943—44 mokėsi Maskvos un-to vakariniame skyriuje. Nuo 1944 Eltos resp. informacijos redakcijos vedėja Vilniuje. Nuo 1945 Valst. polit. lit-ros leidyklos vyriausioji redaktorė, vėliau direktorė. Nuo 1949 Partijos istorijos in-to moksl. bendradarbė. 1950—55 kartu dėstė partijos istoriją Vakariniame marksizmo-leninizmo un-te. 1950 baigė Aukštosios part. m-los prie TSKP CK neakivaizdinį skyrių. Tyrinėja Lietuvos rev. judėjimo ir LKP istorijos klausimus, yra viena iš dokumentų rinkinio „1905— 1907 m. revoliucija Lietuvoje” („Revoliucija 1905—1907 gg. v Litve”, 1961) sudarytojų ir „Lietuvos TSR istorijos” (1958) autorių. Paskelbė moksl. straipsnių apie F. Dzeržinskio rev. veiklą Lietuvoje 1895—99, 1901—04 rev. pakilimą Lietuvoje, Lietuvos darbo žmonių kovą 1905, 1920 Kauno kareivių sukilimą, Lietuvos darbo žmonių kovą prieš f aš. diktatūrą 1927—40, LKP pirmtakus, rev. judėjimo dalyvių — V. Rekašiaus, I. Meskupo, J. Opanskio ir kt.— biografijas. Viena iš „LKP istorijos apybraižos” autorių.KOMPARSKAS Jonas [g. 1910X11.2 Kareivonyse (Kaišiadorių rj.)] — agronomas, žemės ūkio mokslų kandidatas (1966). 1928—51 dirbo pradinių ir vidurinių m-lų mokytoju. 1951 baigė 2. ū. akademiją. 1951—55 Hidrotechnikos ir melioracijos in-to moksl. bendradarbis, nuo 1955 to in-to dirvožemio-melioraci-jos laboratorijos vedėjas. Paskelbė moksl. straipsnių apie drenažo įtaką maistingųjų medžiagų dinamikai dirvožemiuose.KOMPOZITORIŲ SĄJUNGA, Lietuvos TSR Kompozitorių sąjunga,—■ kūrybinė kompozitorių ir muzikologų organizacija, įkurta 1948 Vilniuje. Įeina į TSRS Kompozitorių s-gą, vadovaujasi jos įstatais ir suvažiavimų bei v-bos nutarimais. S-ga skatina ir planuoja kūrybinę narių veiklą, orientuoja ją teisinga idėjine linkme, ugdo muz. kultūros nac. tradicijas ir muz. mokslą, propaguoja muziką, plečia muzikų ryšius su visuomene, gina narių autorines teises, rūpinasi buitinėmis bei materialinėmis jų gyvenimo sąlygomis. S-goje veikia muzikologų, jaunimo, spaudos bei propagandos ir estradinės muzikos sekcijos. S-ga reguliariai organizuoja naujų muz. kūrinių ir muzikologų darbų aptarimus, kompozitorių kūrinius rekomenduoja viešam atlikimui. K. s. išlaiko kūrybos namus Kaune (Fredoje), su Teatro d-ja leidžia almanachą „Muzika ir teatras”. Lėšas veiklai gauna iš respublikos biudžeto ir TSRS Muzikos fondo Lietuvos skyriaus.K. s. pradėta organizuoti 1940 Kaune vietoj anksčiau veikusių liet. muzikų ir kompozitorių d-jų. Organizacinio k-to pirmininkas buvo J. Gruodis. 1941.V Lietuvos kompozitorių atstovai dalyvavo Leningrade vykusiame TSRS Kompozitorių s-gos plenume. S-gos organizacinio k-to veiklą sutrikdė vok. faš. okupacija. 1945 K. s. organizacinio k-to (pirm. J. Bendo-rius) veikla atnaujinta.Vilniuje 1948 įvyko K. s. I suvažiavimas. Kt. suvažiavimai vyko 1954, 1956, 1962 ir 1966. K. s. v-bos pirmininkai: 1948—49 J. Talat-Kelpša, 1954—62 S. Vainiūnas, nuo 1962 E. Balsys. 1967 K. s. turėjo 48 narius.KOMPRESORIAI — prietaisai orui bei kitoms dujoms slėgti. Lietuvos TSR gaminami nedideli įv. paskirties stū-mokliniai K. Pirmuosius nestacionarinius K. dažymo darbams 1950 pagamino Vilniaus dažymo aparatų g-la; 1958 ji pradėjo gaminti ir K. ekskavatorių pneumatinėms pavaroms. Specialius K. automobilių pneumatiniams stabdžiams nuo 1959 gamina Panevėžio autokompresorių g-la. 1965 Lietuvoje pagaminta 104 000 K. automobiliams, 25 100 kilnojamųjų K. statybos apdailos darbams, 9200 K. ekskavatoriams, 8000 K. su dažymo agregatais ir 200 specialių K. mechanizuotoms skalbykloms bei chem. valykloms. Dalis Lietuvoje pagamintų K. eksportuojama į įvairias Europos, Afrikos ir Azijos šalis.„KOMSOMOLSKAJA PRAVDA” („Kom-coMOAbCKaa npaBAa” — „Komjaunimo tiesa”) — 1. Tarybinis dienraštis, einąs nuo 1925.V.24 Maskvoje rusų kalba. Leidžia VLKJS CK. Laikraštis auklėja taryb. jaunimą komunistinės ideologijos ir taryb. patriotizmo dvasia. Laikraštyje rašoma apie Tarybų Lietuvos jaunimo gyvenimą, LLKJS veiklą. Nuo 1962. XII,20 dalis tiražo spausdinama Vilniuje iš matricų.2. Tarybinis laikraštis, einąs nuo 1955. IV.13 Vilniuje rusų kalba. Tapatus leidinys liet. kalba —„Komjaunimo tiesa”.„KOMUNALINIS ŪKIS”— tarybinis mėnesinis žurnalas, ėjęs 1940—41 Kaune ir Vilniuje. Leido Lietuvos TSR Komunalinio ūkio liaudies komisariatas. Red. S. Braudė. 1940 išėjo 3 nr„ 1941 — 5 nr.„KOMUNARAS” — 1. Staklių gamykla Vilniuje. Z. Metalo piovimo staklės.2. Komunistinis žurnalas, ėjęs 1921 — 1923 Maskvoje. Leido RKP(b) Centro Komiteto Lietuvių sekcija. Redagavo V. Kapsukas. Išėjo 14 numerių. Žurnale bendradarbiavo Z. Angarietis, K. Daugirdas, S. Eimutis, K. Giedrys, V. Serbentą, A. Stasiūnas, P. Svotelis, J. Vitas ir kt. Spausdino teorinius marksizmo-leninizmo straipsnius, informavo apie Kominterno, Profinterno, MOPR’o veiklos pradžią, apie gyvenimą burž. Lietuvoje, apie liet. emigrantų padėtį JAV, Anglijoje. Žurnale buvo nagrinėjami 1918—19 prol. revoliucijos Lietuvoje klausimai. V. Kapsukas paskelbė straipsnių LKP istorijos klausimais („LKP užgimimas”, „Dvi srovės LSDP eilėse” ir kt.). Buvo išspausdinta A. Merkytės, A. Regračio, V. Rekašiaus, J. Staselio grož. lit-ros kūrinių, J. Šepečio, Z. Valaičio kritikos straipsnių, E. Tautkaitės atsiminimų apie J. Janonį ir kt.„KOMUNIST” („Komunistas”) — komunistinis dienraštis, ėjęs 1918.XII.26 — 1919.IV.3 Vilniuje žydų kalba. Leido Lietuvos ir Baltarusijos Komunistų partijos CK. Bendradarbiavo S. Dimanštei-nas, H. Kaplanas, V. Kapsukas, F. Liber-tė, M. Lunevskis, B. Oršanskis, A. Vain-šteinas ir kt. Išėjo 74 nr. Rašė apie LKP konferenciją (1919.II.2—4), Lietuvos Tarybų suvažiavimą (1919.11.18—20), apie kultūrinį ir ekonominį Tarybų Lietuvos gyvenimą.