„Kūrybiškumas – vienas iš esminių sveikos psichologiniu požiūriu asmenybės bruožų, savotiškas vainikas arba viršūnė asmenybės bruožų hierarchijoje. Beje, iš prigimties turėdami kūrybiškumo užuomazgų, nesugebame panaudoti viso savo kūrybiškumo potencialo, atskleisti visų savo fizinių ir dvasinių galių.“
Nepaisant to, kad kūrybinis darbas yra gana abstraktus ir painus procesas, tačiau ištyrus žmogaus psichikos funkcionavimo modelius, galima būtų kryptingai organizuoti ir vystyti žmogaus kūrybingumą.
Pirmiausia, vertėtų pasigilinti į kūrybiškumo, kaip psichikos savybės unikaluma , jį įtakojančius bei formuojančius veiksnius. Taip pat aptarsime egzistuojančius kūrybos proceso šablonus ir jų vystymąsi socialinėje terpėje. Ir, pagaliau, apžvelgsime kūrybiškumo ugdymo sąlygas.
KŪRYBIŠKUMAS
Kūrybiškumo sąvoka
„Psichologijoje kūrybiškumas dažniausiai siejamas su psichologinėmis savybėmis, padedančiomis atrasti kažką nauja ir vertinga.
Kūrybiškumas – tai individo polinkis į naują, originalų ar novatorišką ko nors komponavimą, mąstymą ar modeliavimą. Ko nors naujo kūrimas gali būti paremtas vaizduote arba mąstymo operacijomis. Svarbu, kad jo rezultatai būtų ne paprastas turimos informacijos (vaizdinės, sąvokinės) susumavimas, o originalus, netikėtas derinys. Kuriant naujus modelius neišvengiamai naudojamasi jau turimomis žiniomis, tačiau jos naujai komponuojamos, siejamos arba ankstesnis patyrimas perkeliamas į naują situaciją, arba į turimą informaciją įtraukiami nauji kintamieji dydžiai. Bet kuriuo atveju siekiama naujo originalaus rezultato.<...> kūrybiškumas yra ne toks jau išskirtinis reiškinys. Tai daugeliui žmonių būdinga savybė, kuri pasireiškia įvairiose veiklos sferose: moksle, technikoje, buityje, mene, bendravime“²
1) Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymo aktualijos. Vilnius, 1995. 3p.
2) Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymas mokant. Vilnius, 2001.8p.
Pasak N. Rogerso, kūryba yra procesas: jos esmę sudaro ne produktas, o pats kūrybos aktas.¹
E.Fromm mokymąsi būti kūrybišku lygina su mokymusi gyventi²: „Būti kūrybišku – reiškia visą savo gyvenimą suvokti kaip gimimo procesą ir jokios gyvenimo dalies nepriimti kaip galutinės stadijos. Dauguma žmonių miršta dar nespėję gimti. Kūrybiškumas reiškia gimti dar prieš numirštant.“ Pasak E. Fromm egzistuoja dvi kūrybos prasmės: kažko naujo sukūrimas ir kūrybinė nuostata. Kai sukuriama kažkas naujo, tuomet kūryba yra įtakota tiek genų, tiek talentų, tiek mokymosi ir praktikos, tiek socialinių bei ekonominių sąlygų. Kūrybinė nuostata yra tarsi charakterio bruožas atsakyti ar pamatyti, tačiau ji gali pasireikšti ir nieko nesukuriant.
Kūrybinis mąstymas
„Paprastai žmogus geriausiai suvokia tai, kas jau žinoma. Naujas mintis jis linkęs atmesti. Suvokimui turi įtakos išankstinės nuostatos, vertinimai, jausmai, visuotinai priimtos pažiūros. Sugebėjimas pamatyti tai , kas netelpa į ankstesnio suvokimo rėmus – daugiau nei paprastas pastabumas. Toks šviežias žvilgsnis ir „akylumas“ priklauso ne nuo regėjimo aštrumo, nes žmogus „mato“ ne tik akimis bet ir smegenimis.
Toks mąstymas, kurio rezultatas – iš principo naujo atradimas, naujos idėjos sukūrimas, vadinamas kūrybiniu“3
Gan sudėtinga apibrėžti kūrybiškumo ir intelekto santykį, nes nemažai mokslininkų šį santykį apibudina kaip netiesioginį ir be galo painų. Aukštas intelektas dar nenulemia kūrybiškumo, o žemo arba vidutinio intelekto asmenybė gali būti labai kūrybiška, ypač meno srityje. Netgi kai kurie neįgalūs vaikai gali būti kūrybingi.4
„Kūrybiškumas paprastai nustatomas psichometrinėmis priemonėmis ir biografinio arba
1) Grakauskaitė – Krasockienė D. Kūrybos psichologija. Vilnius, Logotipo l-kla., 2002.85p.
2) Grakauskaitė – Krasockienė D. Kūrybos psichologija. Vilnius, Logotipo l-kla., 2002.55p.
3) Beresnevičienė D. Kūrybinis mąstymas// Mokykla. 1995. Nr. 1-2.58p.
4) Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymas mokant. Vilnius, 2001.11p.
istorinio, tyrimo metodais įvertinant faktinius kūrybinius pasiekimus. Standartiniai intelekto testai kūrybiškumo nevertina. Jie orientuoti į konvergentinį mąstymą, kurį pasitelkus ieškoma vieno vienintelio teisingo atsakymo į pateiktą klausimą. Piaget akcentavo šį loginį, analitinį mąstymą, kuriam daugiausiai dėmesio skiriama ir mokykloje. Kūrybiškumą, priešingai, dažnai galima įvertinti tiriant divergentinį mąstymą, pasireiškiantį ieškant alternatyvių galimybių ir sprendimų.“1 Tačiau daugelis užduočių, tame tarpe ir kūrybinių, reikalauja abiejų tipų mąstymo.
Galima būtų išskirti bruožus, kuriais pasižymi kūrybiškas mąstymas 2 :
• Sugebėjimas riboti mąstymo operacijas. Tai sugebėjimas keletą sąvokų pakeisti viena, abstraktesne, sąvoka ir pasinaudoti pačiais informatyviausiais simboliais.
• Gebėjimas rasti analogijas. Tai sugebėjimas įgūdžius, įgytus sprendžiant vienas užduotis, panaudoti kitų užduočių sprendimams, t.y., mokėjimas skirti specifinį problemos aspektą nuo nespecifinio.
• Šalutinis mąstymas. Tai yra tarytum sufleravimas iš tolimos srities atkeipti dėmesį į tam tikras papildomas detales. Plačiai paskirstytas dėmesys padidina galimybę išspręsti problemą.
• Suvokimo vientisumas. Šis terminas apibudina gebėjimą suvokti tikrovės visumą, jos neskaidant į detales.
• Atmintis. Tai gebėjimas įsiminti, atgaminti, atpažinti po kurio laiko. Kai žmogus ieško problemos sprendimo, jis galim pasikliauti tik ta informacija, kurią suvokia tuo momentu, ir ta, kurią sugeba gauti iš atminties.
• Gebėjimas lengvai asocijuoti ir abstrahuoti asocijuojamas sąvokas, išlaikyti tarp jų „prasminį atstumą“
• Mąstymo lankstumas. Tai sugebėjimas greitai ir lengvai pereiti nuo vienos reiškinių rūšies prie kitos, savo turiniu labai nutolusios nuo pirmosios.
• Intelekto lankstumas – gebėjimas peržengti standartinio mąstymo nubrėžtas ribas.
• Gebėjimas lengvai kurti idėjas.
• Iškalbingumas. Kitaip sakant, tai sugebėjimas lengvai formuluoti, norint išreikšti
1) Hansen Lemme B. Suaugusiojo raida. Poligrafija ir informatika, Kaunas 2003.
2) Lukas A. Mąstymas ir kūryba. Vilnius, 1983.29-49p.
idėjas žodžiais ar kitais simboliais.
• Sugebėjimas padaryti iki galo: užbaigti detales, tobulai padaryti tai, kas buvo sumanyta.
• Sugebėjimų derinimas ir asmenybės kūrybinis potencialu, bei kūryba grupėje.
• Profesiniai sugebėjimai. Tai ne tik įgimti psichogenetiniai polinkiai, bet ir tai, kaip jie realizuojami.
KŪRYBINIO PROCESO ETAPAI
Pirmasis kūrybą į etapus suskirstyti pabandė G. Wallas. Jis išskyrė keturis pagrindinius kūrybinio proceso etapus: Pasirengimą, inkubaciją, nušvitimą ir tikrinimą.¹
Pasirengimas. Šiam pradiniam etapui būdinga tai, kad jo metu sąmoningai yra kaupiamos žinios, informacija, ji analizuojama, keliami klausimai, formuluojami problemų apibrėžimai ir galimos sprendimų gairės. Ši stadija gali užtrukti ilgą laiką, kurio metu bus vystomi reikiami įgūdžiai, įgyjama patirtis, kaupiama informacija.
Šiame etape reikšmingas atsitiktinumo vaidmuo. Taip pat svarbu pasinaudoti vaizduote ir kelti įvairius klausimus, į kuriuos atsakius gali atsiverti naujos nenumatytos galimybės, gimti naujos teorijos. Istorijoje yra žinoma nemažai „gerųjų klaidų“, kurios tapo svarbiais atradimais. Ir be abejo reikėtų išdrįsti suabejoti nusistovėjusiom tradicijom ir peržengus jų ribas bandyti į tiriamą reiškinį pažvelgti „kitu kampu“
Inkubacija. Tai savotiška atsipalaidavimo, poilsio nuo nagrinėjamos problemos stadija, kurios metu dėmesys nukreipiamas į kitus dalykus, poilsiaujama, keliaujama ar tiesiog gerai išsimiegama. Tai mįslingas etapas tarp klausimo uždavimo ir atsakymo sulaukimo, kuomet didžiąją darbo dalį nuveikia pasąmonė. Manoma, kad teisingai suformulavus klausimą, pasąmonė puikiai veikia ir be sąmonės įsikišimo (pvz., nesuradus problemos sprendimo siūloma tiesiog laukti, gerai pailsėti išsimiegoti). Visgi kalbėti apie pasąmonės įtaką sunku, nes nėra galutinai aišku, kokie procesai vyksta inkubacijos metu, kol problema spredžiama pasąmonės lygiu. Akcentuoti galima būtų tai, kad norint jog vyktų
1) Grakauskaitė – Krasockienė D. Kūrybos psichologija. Vilnius, Logotipo l-kla., 2002. 19-24p.
kūrybinis procesas pasąmonėje, reikia poilsio, o kuo problema platesne, tuo inkubacijos periodas gali ilgiau užtrukti.
Įkvėpimas arba nušvitimas. Kada ateis įkvėpimas – pailsėjusi sąmonė ir kūrybinga pasąmonė pateiks inkubacijos rezultatą – sunku tiksliai numatyti. Tarp daugybės idėjų, sprendimų staiga ateina ta mintis, kurios sąmoningai nepavyko rasti. Ta ilgai ieškota idėja iškyla taip ryškiai ir vaizdžiai, kad kūrėjas greitai supranta, jog būtent ji yra tai, ko reikia.
„Nušvitimas „dažniausiai įvyksta atsipalaidavus ar ilsintis. Būtent šis momentas ir yra pagrindinis ypatumas atskiriantis kūrybinį darbą nuo paprasto problemų sprendimo.
Tikrinimas (detalizavimas, įvertinimas). Šioje stadijoje jau sąmoningai analizuojami, tikrinami ir vertinami gauti rezultatai (pasitelkus ekspertų nuomonę ar visuotinai priimtus kriterijus) .Šis etapas panašus į pirmąjį, nes reikalauja sąmoningų pastangų įvertinti taikomąjį ar estetinį tinkamumą. Jei idėjos „nepraeina paskutinio etapo“ tuomet reikia sąlyginai kartoti visą kūrybinį procesą ir brandinti naują „nušvitimą“.
A. Maslow siūlo subtilesnį ir detalesnį būdą naujų idėjų gimimui (trumpai įvardinsime jo punktus):¹
1. „Pamirštama“ praeitis – išankstinių nuostatų, šablonų, tipiškų taisyklių atidėjimas.
2. Negalvojame apie ateitį- įsigiliname į dabartinį momentą, visiškai atsidavę stebime tai, kas vyksta čia ir dabar.
3. Apribojama sąmonė – atsiribojame nuo pašalinių loginių samprotavimų, įsiklausome į intuiciją.
4. Prarandamas Ego, slopinama savojo Aš jėga – save išgryniname, atlaisviname vieta ir atveriame kelią naujovei.
5.Išnyksta baimė, sumažėja gynybiškumas, išstūmimas; pasireiškia stiprybė ir jėga. Pastebėta, kad baimė, silpnumas ir uždarumas niokoja kūrybiškumą.
6.Atsiranda priėmimas, teigiamas požiūris, didėja pasitikėjimas- tampame imlūs.
7. Atsiranda „taoistinis“ priėmimas – švarus, visapusis ir dvasingas priėmimas.
8.Pažįstama būtis – atsidavimas kūrybai visa savo esybe.
1) Grakauskaitė – Krasockienė D. Kūrybos psichologija. Vilnius, Logotipo l-kla., 2002. 75-78 p.
9. Leidžiama pasinerti į pradinį procesą – grįžti prie savo esmės ištakų ir pasisemti naujo suvokimo
10.Atsiranda estetinis suvokimas, pasireiškia spontaniškumas.
11. Pastebimas visiškas išraiškingumas, unikalumas; Asmenybė susilieja su visata – kūrybos viršūnės, tobulumo pasiekimas.
Nors šie A. Maslow paaiškinimai kūrybinio tobulėjimo kelyje gali būti per daug abstraktūs, nesuvokiami ( ypač mažesnio brandumo asmenybėms) , sunkiai įgyvendinami, tačiau kalbant apie siekimą kūrybinio produktyvumo , juos reiktu bent jau turėti omeny.
KŪRYBIŠKO DARBO PRODUKTYVUMAS
Asmenybės kūrybiškumo įvertinimas
Humanistinės filosofijos požiūriu, kūrybiškumas slypi kiekviename iš mūsų ir nėra esminio skirtumo tarp sukurtos poemos ar simfonijos bei sugebėjimo kūrybiškai elgtis kasdienybėje, pavyzdžiui, bendraujant ar išradingai gaminant pietus.¹”Tačiau kyla kalusimas, ar tikrai, pavyzdžiui, kūrybiškai atliktas nusikaltimas, tarkim, panaudojus originalius, netikėtus naikinimo būdus ( prisiminkime rugsėjo 11), gali būti priskiriamas kūrybos aktui? Taigi, kaip įžvalgiai pastebi autorius, šalia naujumo ir originalumo aatsiranda dar vienas ypatumas – socialinias naudingumas. Todėl skatinti ir vertintinti, be abejo, galima tik kuriančią, o ne griaunančią kūrybą. Kita vertus, destruktyvios ar asoscialios kūrybiškumo formos tėra nuslopintos tamtikros patirties padariniai. Kai individar atviras šiai patirčiai, jo elgesys bus kutybiškas, o jo kūrybiškumas iš esmės konstruktyvus” ¹. Tačiau autorė nepaminėjo, jog pati kūryba savaime destruktyvi, nes norint sukurti kažką naujo automatiškai yra suardoma kažkas seno, tai gali būti tiek
materialūs daiktai, tiek idėjos visuma. Todėl vertinant kūrybą verta atsžvelgti ir į tai, kiek “kainavo” kažko naujo gimimas, ir , žinoma, koks to naujo vertingumas savaime,
1) Grakauskaitė – Krasockienė D. Kūrybos psichologija. Vilnius, Logotipo l-kla., 2002.80p.
nepriklausomai nuo kūrybinių pastangų.
“Įdomiausia, kad kūrybiško žmogaus charakteris yra itin prieštaringas. Jame gali sugyventi: ¹
• Sudėtingumo, chaoso troškimas ir tvarkos, elegancijos protrūkis;
• Aktyvumas ir pasyvumas;
• Gebėjimas analizuoti ir visumos pamatymas;
• Kontrolė ir atsidavimas naujai patirčiai;
• Santūrumas ir žaismingumas;
• Humoro jausmas ir rimtumas;
• Smalsumas ir pasidavimas įvykių tėkmei;
• Intelektas ir intuicija;”
Kūryboje, kaip ir charakteryje turi harmoningai derėti bei sąveikauti priešybės.
Tinkamos kūrybinės srities pasirinkimas
Smegenys kiekvienai minčiai suteikia vienokią ar kitokią konkretaus kodo formą, be to, žmonės nevienodai sugeba pasinaudoti regimuoju – erdviniu, akustiniu, akustiniu – vaizdiniu, raidiniu, skaitmeniniu ir kitokiais kodais. Jei žmogui būdingas regimasis – vaizdinis suvokimas, tai paprastai sakoma, kad jo vaizduote yra regimoji. Jei vyrauja akustinis – vaizdinis suvokimas, žmogui yra būdinga „muzikinė vaizduotė“ ir t.t. Bet tik dėl šių savybių netampama dailininku, kompozitoriumi ar poetu. Sugebėjimą manipuliuoti kurio nors tipo simboliais galima tobulinti, tačiau ribotai. Nuo įgimtų smegenų savybių ir vystymosi sąlygų pirmaisiais gyvenimo metais ypač priklauso polinkis pasinaudoti vienais ar kitais informacijos kodais. Žmogui reikia padėti surasti kokie simboliai ir informacijos kodai jam yra priimtiniausi. Tada mąstymas bus produktyviausias ir teiks jam didžiausią pasitenkinimą. ²
C. G. Jungas remdamasis ekstraversijos ir intraversijos sąvokomis bei keturiomis dominuojančiomis psichologijos funkcijomis( mąstymas, jausmai, pojūčiai, intuicija) sudarė aštuonis psichologinius žmonių tipus , kurie visi savotiškai reiškiasi kūryboje.¹
1)Grakauskaitė – Krasockienė D. Kūrybos psichologija. Vilnius, Logotipo l-kla., 2002.91p
2) Lukas A. Mąstymas ir kūryba. Vilnius, 1983.27 – 28p.
3) Grakauskaitė – Krasockienė D. Kūrybos psichologija. Vilnius, Logotipo l-kla., 2002.58 – 60p.
Ekstraversija – psichinė energija sutelkta į išorinį , objektyvųjį pasaulį. Intraversija – psichinė energija sutelkta į vidinį, subjektyvųjį pasaulį.
Mąstymas – gebėjimas analizuoti, lyginti, apibendrinti.
Jausmai – tokie kaip meilė, neapykanta, pavydas ir pan.
Pojūčiai – rega, klausa, uoslė, lytėjimas, skonis .
Intuicija – „šeštasis jausmas“, nujautimas, išankstinis supratimas, numatymas.
Aštuoni deriniai ir tipai:
Ekstravertai:
1) dominuoja mąstymo funkcija
2) dominuoja jausmų funkcija
3) dominuoja pojūčių funkcija
4) dominuoja intuicijos funkcija
Intravertai:
5) dominuoja mąstymo funkcija
6)dominuoja jausmų funkcija
7)dominuoja pojūčių funkcija
8)dominuoja intuicijos funkcija
Sąlygos kūrybiškumui pasireikšti
„Kai kurie autoriai svarbiausiu psichologiniu kūrybos veiksniu laiko motyvaciją<...>D.N. Perkinsas teigia, kad žmogaus kūrybiškumas visų pirma priklauso nuo jo vertybių.Būtent jos skatina taikyti tas mąstymo strategijas, kurios leidžia pasiekti kūrybiškų veiklos rezultatų. Intelekto savybės tik padeda tokias strategijas įgyvendinti.<...> R.J. Sternbergas ir T. I. Lubartas teigia, jog žmogus turi turėti norą, motyvaciją „investuoti“ į kūrybą savo pastangas ir energiją. Be šio noro potencialios intelekto galimybės bei turimos žinios kūrybos neinspiruos“¹
Taip pat pateiksime sąrašą veiksnių, slopinančių bei skatinančių vaikų (nes būtent vaikystėje padedami pamatai kūrybiniam mechanizmui)kūrybiškumą.
Kūrybiškumą slopinantys veiksniai:²
• Per vėlai pradėtas vaiko skatinimas aktyviai kurti.Dėl to gali pradėti formuotis mąstymo stereotipiškumas.
1) Almontaitė J. Motyvacija kaip psichologinis kūrybiškumo veiksnys//Psichologija. 1997, Nr.16 .68p.
2) Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymas mokant. Vilnius, 2001. 29-33p.
• Perdėta vaiko globa,slopinanti jo savarankiškumą.
• Autoritariniai santykiai, griežta tvarka, drausmės sureikšminimas šeimoje ir mokykloje. Neatsižvelgiama į individualius poreikius bei interesus.
• Konservatyvi aplinka. Apribojama vaiko pažinimo stritis, interesai, savarankiškumas, naujovių paieška.
• Perkrauti mokymo planai . Ugdo „vaikščiojančias enciklopedijas“, o ne kūrybiškai mąstančias asmenybes.
• Neigiama mokitojo reakcija ir kritika.
• Draugų netolerancija. Pažemintas ar išjuoktas mokinys paprastai likęs užsidaryti savyje.
• Nepasitikėjimas savimi.Tokiam žmogui bendravimas kelia daugiau įtampos nei pasitenkinimo, jo savijauta daugiausiai priklauso nuo kitų žmonių pritarimo ar atstūmimo.Nepajėgiama drąsiai reikšti savo minčių.
• Grupėje nesuderinamų charakteriai.
• Per stipri išorinė mokymosi motyvacija. Tai mokymasis, kalimas dėl išorinių sąlygų reikalavimų, mažina vidinę motyvaciją.
• Baimė, nerimas, psichologinė įtampa.Jei mokinys bijo suklysti, pasakyti ne tą žodį ar mintį, būti už klaidas nubaustas, sukritikuotas, jis negali būti kūrybingas.
• Per didelis tikslingumas, ilgalaikių ir tikslių planų kūrimas.Akiračio siaurumas, vienos idėjos fanatizmas.
• Negatyvi socialinė aplinka. Mokiniai iš asocialių šeimų, gyvenančių kaime, kurių tėvai menkiai išsimokslinę, yra riboto kūrybiškumo.
Kūrybiškumą skatinantys veiksniai:
• Turtinga, įvairi aplinka, skatinanti tyrinėti, eksperimentuoti, kurti. Kuo turtingesnis žmogaus patyrimas, tuo daugiau peno jis teikia vaizduotei, tuo tvirtesnis kūrybinės veiklos pamatas.
• Demokratiški aplinkinių santykiai su vaikais.
• Tam tikra autonomija, savarankiškumas ir laisvo pasirinkimo galimybė. Vaikui būtina turėti savo erdvę ir laiką, kuriuos galėtų panaudoti savo nuožiūra.
• Tinkamas vaiko motyvacinės, vertybinės ir emocinėsistemos ugdymas, kūrybingos asmenybės bruožų formavimas.
Kūrybiškumas socialiniuose santykiuose
„H. H. Anderson nuomone, asmenybės raida neatsiejama nuo socialinių santykių. Spontaniškumas yra įgimtas, o harmoningų santykių išmokstama bendraujant su kitais.Asmenybės augimas visada vyksta įvairiose socialinėse situacijose“¹
Individas yra glaudžiai susijęs su savo socialinės aplinkos dalyviais, ir nuolat yra keičiamasi socialiniais – kūrybiniais įgūdžiais, patirtimi. Jei žmogaus socialinėje aplinkoje dominuoja nevertinantys jo kūrybiškumo, nesudarantys tinkamų sąlygų, nuvertinantys sukurtą rezultatą, tuomet kūrybiškumas bus slopinamas, stabdomas. Ir atvirkščiai: socialiai integruotas vieno žmogaus elgesys skatina socialiai integruotą kito asmens elgesį.²
Kalbant apie socialinėsaplinkos įtaką, verta paminėti ir egzistuojančios aplinkos(šalies, region) kultūros bei istorijos svarbą. Remiantis kultūriniais (papročių, religijos,ir pan)skirtumais galima būtų paaiškinti mūsų galimybes ir įgudžius kūryboje.4
H. H.Anderson akcentuoja dvi sistemas įtakojančias asmenybės kūrybiškumą socialinėse struktūrose: atvirą ir uždarą. Atvira sistema – čia asmuo nukreiptas į bendrą, grupinį kūrimą, veiksmą. Energija panaudojama su kitais ir dėl kitų. Uždara sistema – asmuo orientuotas į save, savo poreikius ir interesus.¹
Svarbu aptarti ir kūrybinės grupės formavimo aktualijas. Pirmiausia, kad kūrybinės grupės darbas vyktų sklandžiai, ją sudaryti turėtų žmonės kurie papildo vienas kitą, o kartu būtų ir kompetetingas lyderis. Svarbus ir optimalaus grupės dydžio nustatymas, nes ne būtinai kūrybinių darbuotojų kiekybė pereina į kokybę.³
Kūrybiško Problemos sprendimo variacijos
Kūrybiškos idėjos, norint jas realizuoti, turėtų būti „įrėmintos“, apšlifuotos tam tikrų loginių standartų. Taip yra todėl, kad lygiagriačiai kūrybinio proceso vyksta ir tam tikri
1) Grakauskaitė – Krasockienė D. Kūrybos psichologija. Vilnius, Logotipo l-kla., 2002.34p.
2) Ten pat. 32 – 33p.
3) Lukas A. Mąstymas ir kūryba. Vilnius, 1983.46-47p.
4) Solso Robert L. Cognitive psychology. Allyn and Bacon, Boston, 1988.442 – 443p.
loginiai veiksmai, o tiksliau, loginius veiksmus palydi ar praplečia kūrybiški veiksmai. Bet koku atveju negalima šių procesų skaidyti, o tik pastebėti logikos ar kūribiškos dalies trūkumą.¹
„Nors kūrybinio mąstymo dėsningumai sudėtingi ir iki galodar neištirti, mokslininkai siūlo įvairias technikas ir strategijas, vadinamąsias euristikas, kurios palengvina ir padidina kūrybinio sprendimo galimybę. Euristikos – tai taisyklių visuma, kuri taikoma ieškant kūrybinio uždavinio spendimo rakto“²
Pateiksime populiariausias euristikas, kurios be viso kito taip pat ir lavina kūrybišką mąstymą:³
• Asociacijų kūrimo arba laisvo minčių asociavimo skatinimas.Skatinamas lengvas, laisvas idėjų asociavimas bei abstrahavimas, išlaikanttarp jų tam tikrą prasminį atstumą.
• A.Osborno „smegenų šturmo“ metodika.Tai grupinė euristika: vieno grupės nario idėja sužadina kitų jos narių dėjas; grupės nariai tobulina, papildo vieni kitų iėjas.
• Analogijos ,panašumų ieskojimas: tiesioginė; simbolinė; fantastinė; asmenybinė
• Hiperbolizavimo euristika. Kokio nors objekto ar jo elementų dirbtinis padidinimas arba sumažinimas.
• Agliutinacija arba paradoksali integracija ir dezintegracija. Ši strategija psižymi tuo, kad nesuderinami objektai, jų elementai ar savybės sujungiamos, arba atvirkščiai objektas išskaidomas.
• Inversijos euristika. Bandymai atvirkščiai, atbulai mąstyti.
• Sisteminės analizės metodika. Problema suskaidoma į daugybę elementų kurios sudėliotos matricos principu, struktūriškai sprendžiamos
• Schematizavimas. Tai objektų grupėms būdingų bruožų išryškinimas,
1) Wilkes A. L. Knowledge in minds: individual and collective processes in cognition. Psychology press, 1997. 265-268p.
2) Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymas mokant. Vilnius, 2001. 36p.
3)ten pat.37-41p.
atmetant individualias savybes.
• Akcentavimas. Atskirų savybių paryškinimas.
• Įterpimas. Objekto nagrinėjimas naujame kontekste.
IŠVADOS
• Kūrybos procesas apibendrinus turi keturis etapus, į kuriuos atsižvelgus galima sėkmingai įgyvendinti kūrybinius sumanymus ( pasirengimas, inkubacija, nušvitimas ir tikrinimas)
• Kūrybiškumą lemia daug veiksnių ( jis tiek įgimtas, tiek išugdomas gyvenimo eigoje): socialinė aplinka ir jos ryšiai; asmeninis nusistatymas; mąstysenos funkcionavimo pobūdis; šalies kultūra, tradicijos; o svarbiausias veiksnys lemiantis kūrybos eigą – motyvacija.
• Kūrybiško darbo produktyvumui svarbu išmanyti asmenybs tipologijas, numatyti, ištirti darbo grupės narių suderinamumą bei atitikimą, išbandyti įvairius metodus kūrybiškiems problemų sprendimams priimti.
• Kūrybiškas darbas tuo pačiu yra ir kūrybiškumo ugdymas
• Į kūrybišką darbą sunku žvelgti tik psichologiniu aspektu – jis savaime prašosi peržvelgiamas filosofiškiau, giliau. A. Maslow nurodyti žingsniai kūrybinio tobulumo link patvirtina E. Fromo mintį „mokytis kūrybos – mokytis gyventi“. Kūrybiškas darbas, kurį „dirbame“ visą gyvenimą, jo metu ir mokomės gyventi. Kūryba tai procesas, mokymosi ir tobulėjimo procesas.
LITERATŪRA
Almontaitė J. Motyvacija kaip psichologinis kūrybiškumo veiksnys//Psichologija. 1997, Nr.16
Beresnevičienė D. Kūrybinis mąstymas// Mokykla. 1995. Nr. 1-2.
Grakauskaitė – Krasockienė D. Kūrybos psichologija. Vilnius, Logotipo l-kla., 2002. 232p.
Hansen Lemme B. Suaugusiojo raida. Poligrafija ir informatika, Kaunas 2003. 576p.
Lester Lefton A. Psychology. Allyn and Bacon, Boston, 1991. 663p.
Lukas A. Mąstymas ir kūryba. Vilnius, 1983
Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymas mokant. Vilnius, 2001
Petrulytė A. Kūrybiškumo ugdymo aktualijos. Vilnius, 1995
Solso Robert L. Cognitive psychology. Allyn and Bacon, Boston, 1988. 546 p.
Wilkes A. L. Knowledge in minds: individual and collective processes in cognition. Psychology press, 1997 . 451p.