KYBARTAS Boleslovas [1877 Kaune — 1930 (?) Bijske (Altajaus kr.)] — revoliucinio judėjimo dalyvis Nuo 1894 šaltkalvis Kauno metalo f-kuose. 1905—07 revoliucijos išvakarėse vadovavo nelegaliam Kauno darbininkų socialdemo-

134 KIB —KIBkratų būreliui. 1905—06 vienas rev. įvykių organizatorių Kaune. 1905 kalintas Kaune, paskui ištremtas į Sibirą. Po Spalio revoliucijos apsigyveno Bijs-ke, aktyviai kovojo už Tarybų valdžią ir ž. ū. kolektyvizavimą. Kontrrevoliucionierių nužudytas.KYBARTAS Juozas [1894.XI.30 Kaune — 1937.V. 10 Livadijoje (Krimo sr.)] —pilietinio karo Rusijoje dalyvis. Kilęs iš darbininkų. 1915 su Tilmansų f-ko Kaune darbininkais evakavosi į Maskvą ir užmezgė ryšius su Krasnaja Presnios pogr. rev. grupe. Nuo 1917 Komunistų partijos narys. 1917 vadovavo Tilmansų f-ko darbininkų raudongvardiečių būriui. Buvo išrinktas į Krasnaja Presnios darbininkų deputatų tarybą, t. p. į rajono dūmą. 1918—19 buvo 8 armijos ir Doneco sr. ekspedicinio korpuso, 1921— 1922 Raitelių korpuso ypatingojo skyriaus viršininkas. 1920 vadovavo kontrrevoliucionierių likvidavimo operacijai Krime. Vėliau valst. saugumo darbuotojas Podolske, Odesoje, ūkinis darbuotojas Maskvoje. Nuo 1929 dirbo kurortų v-boje Jaltoje.KYBARTAS_ Viktoras [g. 1929.11.19 Neveronyse (Širvintų rj.)] — fizikas, fizikos-matematikos mokslų kandidatas (1956). 1953 baigęs Vilniaus un-tą, dirba jame ped. darbą. 1957—58 fizikos ir matematikos f-to prodekanas, 1958—65 dekanas. Paskelbė moksl. straipsnių atominės spektroskopijos klausimais.KYBARTAS Vytautas [g. 1930.IV.17 Neveronyse (Širvintų rj.)] — aktorius, Lietuvos TSR nusipelnęs artistas (1965). 1950 baigė Lietuvos TSR Dramos teatro studiją. 1957—60 to teatro aktorius. Nuo 1949 Lietuvos TSR Radijo ir televizijos k-to radijo diktorius ir laidų režisierius. Dalyvauja meninio skaitymo vakaruose ir konkursuose.Vaidmenys: Jurgelis (B. Sruogos „Apyaušrio dalia”), Povilaitis (A. Gudaičio-Guzevičiaus „Nematomas ginklas”), Žmogus su mantija (P. Kohouto „Šitokia meilė”), Benas (A. Milerio „Komivojažerio mirtis”) ii kt.KYBEIKIAI — kaimas Vilkaviškio r j., Molinių apyl., 5 km į p. nuo Kybartų, prie kelio Į Vištytį; apylinkės ir kolūkio centras. 326 gyv. (1959). Pr. m-la (įst. apie 1905), biblioteka (nuo 1960). Kaimas įsikūrė XVI a. pr. 1827 buvo 667 gyv.KIBERNETIKA [gr. kibemetike — valdymo menas] — mokslas apie bendruosius techninių įrengimų, gyvų organizmų ir žmonių visuomenės valdymosi dėsnius. K. principus suformulavo N. Vineris (1894—1964). Sąlygas K. atsirasti parengė matematikos (matematinės logikos ir algoritmų teorijos, tikimybių teorijos), biologijos (nervų veiklos fiziologijos), technikos (automatinio reguliavimo teorijos, radioelektronikos) laimėjimai ir ypač automatinių elektroninių skaičiavimo mašinų sukūrimas. K. pastaruoju metu prasiskverbė beveik į visus mokslus ir naująją techniką. Su K. ten veržiasi tiksliųjų mokslų bei matematikos metodai. K. tiria mašinas bei gyvus organizmus ir jų junginius tik tiek, kiek jie gali priimti, saugoti, apdoroti informaciją ir pateikti valdymo signalus. Viena iš pagrindinių K. problemų yra reguliavimosi sistemų (vad. sudėtingų valdymosi sistemų, kurios sugeba išlaikyti stabilią būseną arba siekti kurios nors būsenos, veikiant trukdantiems išorės faktoriams) struktūros tyrimas. Tobuliausios iš tokių sistemų susiformavo, gamtai evoliucionuojant. Todėl K. naudoja analogijas tarp gyvų organizmų ir techninių įrengimų valdymosi funkcijų. Jos įmanomos dėl to, kad įv. procesus, vykstančius tiek techn. įrengimuose, tiek gyvuose organizmuose, galima aprašyti tomis pačiomis matematikos priemonėmis. Iš K. išsirutuliojo nauja mokslo šaka — bionika. Ji, remdamasi gyvų organizmų dėsningumais, kuria techn. įrengimus ir techn. modeliavimo metodu tiria biol. dėsningumus. Tai mokslas apie tokius techn. įrengimus, kurių prototipai yra gyvi organizmai. Kiberneti-niai įrengimai daugeliu atvejų gali atlikti žmogaus smegenų funkcijas. Antra vertus, K. kelia daug metodologinių problemų. Labiausiai diskutuojamas yra santykis tarp kibernetinių mašinų veikimo ir žmogaus mąstymo, ginčijamasi, ar galima iš principo pavesti žmogaus mąstymo funkcijas mašinai, ar galima sukurti mašinas, kurios būtų tobulesnės už žmogų (dab. mašinos gali pakeisti žmogų tik kai kuriose srityse, dažnai ten jos veikia tobuliau už jį).Tarybų Lietuvoje nuo 1956 nagrinėjama daug K. klausimų. Fizikos ir matematikos in-te bei Vilniaus un-to matematikos ir mechanikos f-te nagrinėjami matematiniai K. klausimai (atsitiktinių procesų valdymas ir modeliavimas, masinio aptarnavimo teorija, teoremų įrodymo automatizavimas, lošimų teorija, tiesinis ir dinaminis programavimas). Fizikinių-techninių energetikos problemų in-te (iki 1967 Energetikos ir elektronikos in-tas) tiriamos galimybės panaudoti elektronines skaičiavimo mašinas gamybos valdymo procesams automatizuoti ir optimalaus projektavimo uždaviniams spręsti. Fizikos ir matematikos in-te, Vilniaus un-to ekonomikos f-te ir Skaičiavimo ir organizacinės technikos įmonių susivienijimo „Sigma” Centriniame projektavimo ir konstravimo biure Vilniuje tiriama, kaip elektroninės mašinos gali būti panaudojamos liaudies ūkiui valdyti ir planavimo klausimams spręsti. Kauno Med. in-tas ir Vilniaus un-to gamtos f-tas K. metodais nagrinėja nervų tinklų veiklą. Vilniaus un-to istorijos ir filologijos f-tas, matematikos ir mechanikos f-tas, Fizikos ir matematikos in-tas tiria mašininio vertimo problemas. Sudarytas algoritmo variantas versti iš rusų k. į lietuvių k. Matematiniais metodais tiriamos lietuvių k. statistinės ir informacinės charakteristikos. Fizikos ir matematikos in-tas, Vilniaus skaičiavimo mašinų g-los konstravimo biuras ir Kauno Politechnikos in-tas nagrinėja atpažinimo teorijos klausimus, siekdami sukurti tobulas skaitymo ir klausymo mašinas. Respublikoje dirba 6 elektroninės automatinės skaičiavimo mašinos (Fizikos ir matematikos in-te, Vilniaus un-te ir Kauno Politechnikos in-te).KIBIRKŠTIEGIŲ RATELIS — lietuvių proletarinių rašytojų grupė (A. Merkytė, Eug. Tautkaitė ir kt.), susibūrusi 1924 Maskvoje prie V. Kapsuko ir Z. Anga-riečio redaguojamo žrn. „Kibirkštis”. K. r. visuomeninės bei literatūrinės pozicijos skyrėsi nuo Lietuvių proletarinių rašytojų ir poetų J. Janonio vardo sąjungos pažiūrų. Kibirkštiečiai pozityviai vertino praeities real. lit-ros tradicijas, pripažino vadovaujamą Komunistų partijos vaidmenį lit. gyvenime, ieškojo kontaktų su pažangiaisiais liet. rašytojais nekomunistais (vad. „pakeleiviais”). K. r. dalyviai kritikavo Pro-letkulto įtakai pasidavusius liet. proletarinius rašytojus. Tačiau ir K. r. padarė kai kurių Rusijos Proletarinių rašytojų asociacijai būdingų klaidų.„KIBIRKŠTIS”—1. LKP CK pogrindinė spaustuvė, veikusi 1933—34 Kaune (Vilniaus g. Nr. 45 c), legalios G. Levino spaustuvės patalpose. G. Levino spaustuvės ved. M. Gutmanas 1933 sutiko spausdinti ir neleg. LKP leidinius. „K”, spaustuvėje 1934 buvo išleista 16 „Tiesos” numerių, keletas brošiūrų (D. Ma-nuilskio „Apie VKP(b) delegacijos darbuotę Kominterne”, „Lietuvos Komunistų partijos V konferencijos rezoliucijos” ir kt.), E. Telmano, E. Stasovos portretai, nemaža atsišaukimų. Kom. lit-rą padėjo leisti spaustuvės darbininkai G. Janovi-čius, I. Ošminas, I. Stražas, M. Zimele-vičius. 1935.1.15 spaustuvėje žvalgybai padarius kratą ir keletą jos darbininkų suėmus, „K.” nustojo veikti. Prie namo, kuriame veikė „K.”, prikalta memorialinė lenta.Liberalinis mėnesinis laikraštis, ėjęs 1921—22 Klaipėdoje. Išėjo 2 nr.Komunistinis iliustruotas grožinės literatūros, meno, gamtos ir visuomenės mokslų žurnalas, ėjęs 1924.1—1926.IX Smolenske. Leido LKP CK. Išėjo 14 nr. Redagavo V. Kapsukas ir Z. Angarietis. Be jų, žurnale bendradarbiavo apie 70 autorių (B. Pušinis, A. Stasiūnas, P. Vilūnas ir kt.). Daug vietos skyrė proletarinei grož. lit-rai. Eilėraščius spausdino S. Jasilionis (Buolio Sūnus), A. Merkytė (Lavėnos Liuda), B. Pranskus, V. Raudonis (Žaibas), J. Skrabulis(Ir. 1 . …. , , Nr. 1,„Kibirkštis” 3. Pirmojo numerio antraštė(V. Laimutis), K. Snarskis (K. Vištakis), F. Vaišnoras (F. Sodainis), A. Virkutis (Ontė Vikrutis), L. 2aldaris ir kt., prozos kūrinius — K. Giedrys (Kagarys), P. Pajarskis (Kupiškietis), E. Tautkaitė ir kt. Lit-ros kritikos srityje reiškėsi V. Kapsukas (straipsnis apie poetą S. Semerį), Z. Angarietis („Įvairios srovės mūsų literatūroje” ir kt.), P. Vilūnas („Vydūno dramos veikalai”). Bibliografijos ir kritikos skyriuje „K.” recenzavo Kauno „Šviesos” b-vės 1921—22 leidinius, JAV pažangiųjų lietuvių org-jų išleistas A. Bimbos, V. Paukščio knygas, buržuazijos valdomoje Lietuvoje leistus žurnalus „Kultūra”, „Krivūlė”, „Aušrinė”, J. Biliūno, Maironio, Lazdynų Pelėdos, Žemaitės ir kt. rašytojų knygas.Skyriuje „Iš archyvų” V. Kapsukas paskelbė vertingų dokumentų apie aušrininkus, varpininkus, griežtai kritikuodamas jų idealizavimą burž. istoriografijoje. Skyriuose „Mūsų kronika”, „Bedievis”, „Juokai-satyra” gausu aktualios informacijos, gamtos mokslų žinių. „K.” išspausdino apie 60 polit. karikatūrų. Pirmą kartą liet. kalba išspausdino V. Lenino veikalo „Apie 1905 metų revoliuciją” ištrauką (Nr. 11). Paskelbė straipsnių Lietuvos rev. judėjimo istorijos klausimais: V. Kapsuko „Pirmieji Lietuvos socialistai”, «,,Narodnaja volia” veikimas Lietuvoje ir Baltarusijoje», „1905 metų Vilniaus seimas”, Z. Anga-riečio „LSDP etapai ir jos vadai”, «,.Darbininkų balsas” ir jo „marksizmas”», „Vilniaus opozicija” ir kt. Žurnale buvo nagrinėjama ekonominė ir politinė burž. Lietuvos padėtis, informuojama apie socializmo kūrimą TSRS. LKP CK plenumo 1926.IX.2 nutarimu „K.” leidimas nutrauktas, telkiant jėgas legaliam „Vilnies” žurnalui leisti Kaune.Komunistinis hektografuotas dvi-mėnesinis laikraštis, ėjęs 1928.XI— 1929.11. Leido LKP Šiaulių rj. k-tas. Išėjo 2 nr.Komunistinis šapirografuotas mėnesinis laikraštis, ėjęs 1934.X—XI. Leido LKP Rokiškio r j. k-tas. Išėjo 2 nr. po 8 p. Tiražas 70 egz. Redkolegijoje dirbo K. Didžgalvis, LKP Rokiškio rj. k-to nariai J. Gilys, J. Grigalavičius.Tarybinis Plungės rj. laikraštis, einąs nuo 1962.IV.27 triskart per savaitę.KIBYŠIAI — kaimas Varėnos r j., 7 km į v. nuo Merkinės, prie plento į Kapčiamiestį; apylinkės centras. 298 gyv. (1959). Prie kaimo iš š. prieina Panemunės, Kibysiu miškai, iš r.— Rusin-gės miškai. Aštuonmetė m-la, biblioteka, felčerių-akušerių punktas. 1827 buvo 96 gyv., 1883 — 270. 1923 įsteigta pr. m-la. Burž. nacionalistai 1945 kaime nužudė apylinkės sekretorių A. Kvaracie-jų ir jo žmoną, eigulį J. Milių.KIBYSIU MIŠKAI — miškų masyvas Va-, rėnos r j., Nemuno kair. krante, priešais Merkinę. Priklauso Druskininkų miškų ūkio Kibysiu girininkijai. Plotas 2774 ha; medynų 1793 ha. Masyvą sudaro Kibysiu miškas (2146 ha), Dubakalnio miškas (388 ha) ir keli nedideli miškeliai(iš viso 240 ha). Kibysiu miško š. v. dalį vietos gyventojai dar vadina Panemunės mišku, o p. r. dalį Rusingės mišku. Miškai išsidriekę Nemuno slėnio šlaite. Paviršius labai išraižytas erozijos. Per K. m. į Nemuną teka Panara. Dirvožemiai jauriniai, mažai sujaurėję, smėliniai. 89% medynų savaiminės kilmės. Pušynų yra 92%, eglynų 6%, juodalksnynų 2%. Jaunuolynai sudaro 56%, pusbrandžiai medynai 44%. Vid. amžius 35 metai, vid. bonitetas III, vid. skalsu-mas 0,66, vid. tūris 103 ktm/ha, vid. prieauga 2,9 ktm/ha. Aptinkamas vaistinis augalas arnika ir retas augalas kvapnioji gardunytė, arba zubražolė. Yra stirnų, šernų, lapių, usūrinių šunų, kiaunių, voverių, pamiškėse — kurapkų, o Nemune ir Panaroje — bebrų, ūdrų. Miškai įeina į Nemuno apsauginę juostą. Ties Kibysiu kaimu juos kerta Varėnos—Kapčiamiesčio plentas. Į š. r. nuo Kibysiu kaimo, mišku apaugusioje Nemuno slėnio griovoje, 1863 sukilėliai buvo įsirengę ginklų dirbtuvę.KYBRANCAS Arvydas [g. 1930.VII.23 Klaipėdoje] — architektas. 1956 baigęs Dailės in-to archit-ros f-tą, dirba Vilniaus „Dailės” kombinate. Nuo 1964 Dailės in-to dėstytojas. Pagal K. projektus pastatyta mažųjų archit. formų statinių, įrengta visuom. pastatų interjerų (juvelyrinių dirbinių parduotuvė Vilniuje, 1963, ir kt.), apipavidalinta įv. parodų ekspozicijų.KlBURGO DIENORAŠTIS— sufalsifikuotas raštas, kurio tariamasis autorius Ki-burgas 1397 vasarą lankęsis pas didįjį kunigaikštį Vytautą ir smulkiai aprašęs Lietuvą. Kiburgas, Kryžiuočių ordino diplomatas, Baigos, vėliau Elbingo, komtūras, gyveno XIV a. antrojoje pusėje, tačiau jam priskiriamą dienoraštį parašė, istorikų nuomone, Vilniaus un-to, profesorius I. Onacevičius (1780—1845). Tą dienoraštį Onacevičius perleidęs T. Narbutui (1784—1864), nenurodydamas K. d. kilmės, o šis jį išspausdino knygoje „Smulkesnieji istoriniai raštai” („Pisma pomniejsze historyczne”, 1856). Kurį laiką K. d. buvo laikomas tikru ist. dokumentu. J. Basanavičius jį, išvertęs į liet. kalbą, išleido atskira knygute („Grovo Kyburgo kelionė… Lietuvvona 1397 m.”, 1900). Bet jau XIX a. septintajame dešimtmetyje Vilniaus laikr. „Vi-lenskij vestnik” Nr. 54 išspausdino ist. V. Vasilevskio straipsnį, kuriame abejojama K. d. autentiškumu. Kad tai falsifikatas, XX a. pr. nustota abejoti. Mat, dokumento originalas dingęs, išlikęs tik jo vertimas į lenkų k. ir nežinoma, kur šis dokumentas rastas; antra, Kiburgo dienoraštyje yra būdingų XVIII ir XIX a. žodžių ir pasakymų, kurių nėra XIV a. dokumentuose; trečia, tariamasis K. d. autorius buvęs Lietuvoje, lankęsis Vilniuje ir Kaune ir susipažinęs su tais miestais 1397 nuo birželio pr. iki liepos vid., nors žinoma, kad tuo laiku Kiburgas buvo Vokietijoje. K. d. tikriausiai parašytas patriotiniais tikslais, norint iškelti didžiųjų Lietuvos miestų grožį ir Lietuvos valdovų autoritetą.Lit.: B. BacHAeBCKHH, yqeHHBi8 HOAAOT, AH6O 3a6aBHaa ornH6Ka.— «BHA6HCKHH Bec-r-HHK», Na 56, 1869; P. Karge, Der Gesandt-schaftsbericht des Ordensspittlers Grafen Kon-rad von Kyburg vom Jahre 1397 — eine Fal-schung. — Das Litauen Buch, 1918, s. 85—87; H. Lowmianski, Sfalszowany opis obwarowania miasta Wilna.—„Ateneum VVilenskie”, t. 3, Wilno, 1926.KIBŪRIAI — kaimas Pasvalio rj., Kie-mėnų apyl., 8 km j š. nuo Vaškų. 185 gyv. (1959). Kaimo r. pakraščiu teka Yslykis (Lielupės intakas). Parduotuvė, pr. m-la (nuo 1918), biblioteka. Šalia kaimo kapinių buvo IX—XIII a. senkapis. Jame rasta žalvarinių papuošalų ir iš Rusijos atvežtų XI—XII a. žalvarinių emale puoštų kryželių. Ist. šaltiniuose K. minimi 1642 (7 kiemai, 4 valakai). XX a. pradžioje K. buvo valsčiaus centras. K. valstiečiai 1905—07 aktyviai dalyvavo rev. judėjime. 1920— —1927 Kiburiuose veikė pažangi jaunimo d-ja „Kibirkštis”. Jos nariai organizavo vakarus, gegužines, laikė bibliotekėlę, kurioje buvo visi marksistiniai „Šviesos” b-vės leidiniai.KlCAS Petras [1911.XI.8 Netičkampyje (Kapsuko rj.) — 1943.III.3 Oriolo sr.]— revoliucinio judėjimo ir Didžiojo Tėvynės karo dalyvis. Kilęs iš mažažemių valstiečių. Nuo 1936 Komunistų partijos narys. Priklausė Marijampolės part. organizacijai. 1937 nuteistas 6 metus kalėti. Kalintas Kaune ir Ukmergėje. Mirgos slapyvardžiu bendradarbiavo polit. kalinių žurnaluose „Kovotojas”, „Mūsų jėgos”. 1940—41 Marijampolės ir Mažeikių apskričių vykd. k-tų pirmininkas. LKP V suvažiavimo delegatas (1941). Nuo 1942 Raudonosios Armijos 16 liet. divizijos karys, vėliau vyr. leitenantas, polit. vadovas. Žuvo fronte. Rinkinyje „Po raudonąja vėliava” (1956) paskelbta jo grož. kūrybos pavyzdžių.KlCAS Petras [g. 1931.XII.25 Kalvarijoje] — fizikochemikas, chemijos mokslų kandidatas (1963). 1956 baigė Vilniaus un-tą. 1956—58 dirbo Vilniaus suvirinimo agregatų g-loje. 1961—64 Chemijos ir chem. technologijos in-to moksl. bendradarbis. Nuo 1964 Stat. medžiagų in-to, nuo 1966 Termoizoliacinių ir akustinių stat. medžiagų ir dirbinių in-to fizinių-cheminių tyrimų laboratorijos viršininkas. Paskelbė moksl. straipsnių apie nikelio hidroksido žolių susidarymo greičių ir savybių kitimus, nikelio blizgančių galvaninių dangų susidarymo mechanizmą ir kt.KIDULIAI — kaimas Šakių r j., prie Nemuno, priešais Jurbarką; apylinkės ir tarybinio ūkio centras. 326 gyv. (1959). Per K. eina keliai į Slavikus, Sudargą, Šakius, Gelgaudiškį. Vid. m-la (nuo 1938 pradinė, nuo 1945 prog-ja, 1949— 1954 septynmetė), vaikų darželis (nuo 1960). Valst. K. kaimas minimas 1559. XVI a. vid. jis atiteko dvarui, o XVIII a. pab. vėl valdžios nusavintas ir padarytas valsčiaus centru. 1670 pastatyta bažnyčia. 1837 K. vėl atiduoti priv. asmeniui.1883— 144 gyventojai. 1905.XII.28 revoliucionieriai K. valsčiaus v-boje sunaikino carų portretus, sudegino mobilizacijos dokumentus, paėmė paskolų-santaupų knygas, pareikalavo vesti raštus lietuvių kalba. 1923 buvo 212 gyv.KIECORIUS Juozas [g. 1882.V.3 Dičiū-nuose (Utenos rj.)] — revoliucinio judėjimo dalyvis. Kilęs iš mažažemių valstiečių. Nuo 1898 darbininkas Peterburge, 1905 dalyvavo darbininkų demonstracijose. Žandarų persekiojamas, išvyko į JAV, ten dalyvavo siuvėjų streikuose. 1912 grįžo į tėviškę. 1914 mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, dalyvavo I pasaul. kare. 1920 sukūrė Dičiūnuose LKP kuopelę ir jai vadovavo. Už rev. veiklą 1920 suimtas, žiauriai kankintas, nuteistas 4 metus kalėti. Kalėjo Panevėžyje, Šiauliuose, Kaune, 2 kartus dalyvavo polit. kalinių bado streike. 1923 išėjęs į laisvę, aktyvioje polit. veikloje nebe-dalyvavo. Pensininkas.KIEČIAI, Vala’kiškiai,— kaimas Raseinių rj., Girkalnio apyl., 8 km į p. r. nuo Raseinių, prie Žemaičių plento; kolūkio centras. 228 gyv. (1959). KlEKSĖ Jonas [1913.X.20 Rygoje— 1941. VII.8 Linkuvoje] — pedagogas. Kilęs iš darbininkų. 1938 bai-. gęs Šiaulių mkt. seminariją, mokytojavo Račių (Šiaulių rj.) pr. m-loje. 1940—41 Linkuvos pr. m-los vedėjas. 1941 vasarą dirbo Palangos pionierių stovykloje pionierių vadovu. Hitlerininkų ir vietinių burž. nacionalistų nužudytas././/.: A. BieliauskasSušaudytas už komunistinį veikimą.— Kad žemėje žydėtų gėlės, K., 1960. KlELA Kazys [1898.VII.13 Saudogalėje (Pasvalio rj.) — 1963.IV.28 Vilniuje] — rašytojas, vertėjas. Mokėsi Biržų keturklasėje m-Ioje, 1918 baigė mkt. kursus Ą Voroneže. Dalyvavo 1918—19 proletarinėje revoliucijoje Lietuvoje, buvo Joniškėlio aps. karinio revoliucinio k-to ir darbininkų bei vargingųjų valstiečių atstovų tarybos sekretorius. Lietuvoje valdžią paėmus buržuazijai, persekiotas, kalintas. Mokytojavo Kriaunų (Rokiškio rj.) pr. m-loje. Po 1926 faš. pervers-, mo emigravo į Latviją. Nuo 1928 gyveno Kaune, dirbo „Naujo žodžio” b-vės leidinių redakcijoje, vėliau tarnavo įv. įstaigose. Dalyvavo antifaš. judėjime. Lit. veiklą pradėjo 1926. Bendradarbiavo „Naujame žodyje”, „Mūsų dienose”,„Lietuvos žiniose”. Išleido aps. rinkinius „Tarp garuojančių nuodų” (1926), „Likimo grimasos” (1929), „Ežeras išskrido” (1933). Taryb. metais išleista K. aps. rinktinė „Slogi naktis” (1958).K. kūryba idėjiniu ir meniniu atžvilgiu nelygi — šalia pažangaus antifaš. turinio apsakymų yra sentimentalių, nenatūraliomis situacijomis pagrįstų kūrinių. Geriausiuose K. apsakymuose („Pro vilko duobę”, „Džiunglių motyvai”, „Gyvatė”, „Nebešaudo”, „Pasoga”, „Karvės oda” ir kt.) kritikuojama burž. moralė, atskleidžiami kapit. visuomenės socialiniai kontrastai, smerkiamas išnaudojimas. Būdingi apsakymų personažai — bedarbiai, revoliucionieriai, polit. kaliniai, burž. valdžios persekiojami, dėl socialinės teisybės kovojantys žmonės. Nemaža apsakymų meilės, šeimos temomis („Baltos akacijos”, „Erškėčių keliais”, „Moters meilė”, „Receptas laimei” ir kt.) atspindi burž. miesčionijos gyvenimą, jos siaurą akiratį. Tačiau šios tematikos kūriniuose K. kartais nuslysta į lėkštą pasakojimą. K. apsakymai nelabai darnūs kompoziciniu atžvilgiu, bet jiems būdingas dinamiškas stilius, gyvas dialogas, jumoras, ironija. Iki 1940 K. išvertė į liet. kalbą S. Zeromskio rom. „Pavasarėjant”, I. Erenburgo aps. rinkinį „Trylika pypkių”, taryb. metais — K. Si-monovo pjesę „Rusų klausimas”, nemaža M. Gorkio apsakymų, apysakų, pjesių; j rusų kalbą išvertė J. Baltušio „Parduotas vasaras”.Lit.: Lietuvių literatūros istorija, t. 3, d. 2, V., 1965; [Autobiografija].— Tarybų Lietuvos rašytojai, V., 1967.KlELIŠKAS — kaimas Prienų rj., Mackių apyl., 6 km j p. nuo Balbieriškio. 106 gyv. (1959). Š. pakraščiu teka Peršė-kė. Jos deš. krante yra nedidelis slėp-tuvinio tipo piliakalnis, naudotas apie I t-mečio vidurį. Piliakalnio aikštelė keturkampė, 28 m ilgio ir 17 m pločio, nuolaidi Peršėkės link. Iš mažiausiai apsaugotos r. pusės supiltas 1 m aukščio pylimas, iš dalies saugantis aikštelę ir iš š. bei p. Piliakalnis netyrinėtas, iškasinėtas apkasais, griaunamas Peršėkės. Kieliško piliakalnisKIELIŠKES — kaimas Kaišiadorių rj., Palomenės apyl., 11 km į š. v. nuo Kaišiadorių, 4 km į š. nuo Vilniaus—Kauno geležinkelio. 46 gyv. (1959). Kaimą supa Būdos ir Beištrakių miškai. Aštuonmetė m-la (1929—53 pradinė, 1953—61 septynmetė).