Lūpų pieštuko su augaliniais aliejais sudėtis

Lūpų pieštuko su augaliniais aliejais sudėties modeliavimas ir kokybės vertinimas. Natūralumas, ekologija, sveikas gyvenimo būdas – šie dalykai tampa vis labiau svarbūs šiuolaikiniame gyvenime. Grįžtama prie natūralaus, sveiko gyvenimo būdo, maisto, rūbų, kosmetikos. Ekologija, natūralumas turi neabejotinos vertės žmogui, jo kūnui, bet taip pat yra neatsiejama nuo gamtosaugos. Ekologiški produktai nekenkia aplinkai, yra perdirbami.

Sąvokos – „Ekologiškas“ ir „natūralus“ vartotojų visuomenėje suprantami kaip sinonimai, tačiau reikėtų pastebėti, kad jų sutapatinti negalima. Tarptautinių žodžių žodyne pateikiami tokie minėtųjų sąvokų apibrėžimai [15]: natūralus – „būdingas gamtai, atitinkantis gamtos dėsnius; atsiradęs, vykstantis be žmogaus įsikišimo; nedirbtinis, gamtinis“. Ekologiškas – „nekenkiantis gamtinei aplinkai, netrikdantis jos pusiausvyros; pagamintas iš natūralių komponentų, neužterštas chemikalais“. Gamintojai rinkodaros tikslais manipuliuoja „natūralumo“ etikete. Dažnai produkto gamyboje naudojami vos keli ar vienas natūralus komponentas. Reikia pastebėti, jog ekologiški produktai yra gaminami iš ekologiškuose ūkiuose auginamų augalų ar jų sudedamųjų dalių, o jų kokybė sertifikuota [36]. Natūralios kosmetikos gamybai keliami tokie reikalavimai [14]:

1. Gaminama iš gamtinių odai nekenksmingų medžiagų.
2. Sudėtyje neturi būti mineralinių riebalų (parafinų) ir jų darinių.
3. Neturi būti konservuota, aromatizuota ar dažyta sintetinėmis medžiagomis.
4. Gaminama be sintetinių tirpiklių.

Natūralių, ekologiškų produktų gamyba siejama su rankų darbo technologija. Pastaruoju metu suaktyvėjęs susidomėjimas dėl kosmetikos priemonių gamybos namuose, tačiau ši technologija reikalauja ne tik žinių, techninių priemonių, bet ir produkto kokybės analizės.

Kadangi lūpos itin jautrios ir lengvai pažeidžiamos [16, 30], jų priežiūrai reikalingos kosmetinės priemonės, apsaugančios nuo neigiamų aplinkos faktorių. Šio darbo tikslas – parinkti ir optimizuoti sudėtį lūpų pieštuko gamybai bei įvertinti lūpų pieštuko juslines savybes ir kokybės parametrus.
1.2 Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas – parinkti ir optimizuoti sudėtį lūpų pieštuko gamybai bei įvertinti lūpų pieštuko juslines savybes ir kokybės parametrus.

Darbo uždaviniai:
1. Remiantis literatūros ir rinkoje esančių lūpų pieštukų sudėčių analize, parinkti natūralios kilmės sudedamąsias medžiagas lūpų pieštuko gamybai.
2. Parinkti augalinius aliejus lūpų pieštuko gamybai, vertinant jų antioksidacinį aktyvumą.
3. Optimizuoti lūpų pieštuko sudėtį, naudojant statistinį modeliavimo metodą.
4. Atlikti lūpų pieštuko su augaliniais aliejais juslinių savybių tyrimą ir įvertinti sudėtinių medžiagų įtaką pieštuko savybėms.
5. Apibendrinti ir įvertinti pagaminto lūpų pieštuko su augaliniais aliejais kokybę – nustatyti lydymosi temperatūrą ir pH.
6. Įvertinti lūpų pieštuko stabilumą.
2. LITERATŪROS APŽVALGA

2.1 Žmogaus lupų struktūra

Skiriamos trys lūpos dalys: odinė, tarpinė ir gleivinė (1, 2, 3 pav.). Lūpos odinė dalis yra odos struktūros: oda turi riebalų, prakaito liaukų, plaukų folikulų. Šios dalies epitelis yra daugiasluoksnis plokščiasis ragėjantis. Poepitelinis jungiamasis audinys formuoja aukštus spenelius, įsiterpiančius į epitelį.
Tarpinė (raudonoji) lūpos dalis sudaryta iš išorinės (lygios) dalies ir vidinės (gauruotos) dalies. Šios dalies epidermis yra gana plonas. Čia jau nėra plaukų, prakaito liaukų, bet yra riebalinių liaukučių. Jų daugiau viršutinėje lūpoje, ypač lūpos kampuose. Tarpinės dalies gleivinės jungiamasis audinys formuoja gilius, gerai vaskuliarizuotus spenelius. Kraujas persišviečia per epidermį, todėl lūpos yra rausvos. Taip pat tarpinėje dalyje gausu nervinių galūnių, dėl to ši lūpos dalis yra itin jautri [16].
Lūpos gleivinė dalis aptraukta storu daugiasluoksniu plokščiuoju neragėjančiu epiteliu. Speneliai negilūs, o gleivinės sluoksnis neryškiai pereina į pogleivinį sluoksnį. Pogleivinis sluoksnis, turintis mukoserozinių seilių liaukučių, dengia ruožuotuosius lūpos raumenis [16, 17].

Lūpų oda yra daug plonesnė nei veido oda ir turi mažiau melanocitų, dėl to lūpos yra labiau pažeidžiamos aplinkos veiksnių. Lūpos neapsaugotos nuo išdžiūvimo ir ultravioletinių spindulių poveikio, kas dažnai sukelia sutrūkimus ar net pūslių atsiradimus. Lūpos yra viena iš dažniausių pūslelinės protrūkio vietų, taip pat tai vieta karcinomų atsiradimui, dažniausiai dėl žalingo ultravioletinių saulės spindulių poveikio. Be to, tarpinė lūpų dalis yra gerai vaskuliarizuota, kas užtikrina efektyvią biologiškai aktyvių medžiagų, vaistinių medžiagų skvarbą šioje dalyje [30].
2.2 Lūpų pieštukų klasifikacija

Šiuo metu nemaža dalis gaminamų kosmetinių priemonių pagal efektyvumą prilygsta vaistams. Todėl vis populiarėja kosmetikos ir medicinos bendras produktas – kosmetinė farmacija. Tokią tendenciją pastebi U. Beloglavkienė (2002): „Tokios kosmetinės priemonės ne tik maskuoja defektus, palaiko odos tonusą, bet ir gydo. Šioms sritims sujungti ir suteikti odai maksimalią priežiūrą panaudojami biologiškai aktyvūs komponentai, vis ieškoma būdų, kaip įterpti juos į gilesnius odos sluoksnius“ [3]. Išleidžiami koncentruoti kosmetiniai preparatai, turintys įvairių aktyviųjų medžiagų. Tai lyg klasikinė kosmetika, skirta higieninei kūno odos priežiūrai, tačiau ji daro žymiai stipresnį poveikį odos būklei. Tokios priemonės, turinčios įvairių sudėtinių komponentų (vitaminai, antioksidantai ir kt.), stimuliuoja epidermio ląstelių augimą, mažina uždegiminius procesus odoje, gerina odos būklę [3, 9].
Šiuolaikinėje kosmetologijoje skiriamos kelios kryptys: higieninė-profilaktinė, dekoratyvinė ir medicininė (gydomoji) [9].
Profilaktinės kosmetologijos tikslas – odos bei viso organizmo normalių fiziologinių funkcijų palaikymas. Taikant įvairius organizmo priežiūros metodus sveikatinamas organizmas – saugomas kūno grožis, užkertamas kelias organizmo ligoms ir negrįžtamiems žmogaus išorės pokyčiams. Dekoratyvinės kosmetikos pagalba paslepiami įgimti ir įgyti kūno defektai, paryškinamas žmogaus grožis. Pasitelkiant medicininę kosmetologiją gydomi įvairūs odos ir viso kūno susirgimai [9].
Remiantis kosmetikos klasifikacija, lūpų pieštukai pagal pobūdį ir paskirtį gali būti higieniniai-profilaktiniai, medicininiai arba dekoratyviniai.

2.3 Lūpų pieštukų sudėtis ir gamyba

Ingredientus, įeinančias į lūpų pieštukų sudėtį, galima suskirstyti į tris pagrindines grupes: aliejus, vaškas, pigmentai.
Aliejus yra vienas iš pagrindinių sudedamųjų dalių lūpų pieštukų gamyboje. Biologiškai aktyvūs junginiai, esantys aliejų sudėtyje, lemia lūpų pieštukų poveikį (drėkinantis, maitinantis, priešuždegiminis, regeneruojantis ir kt.). Populiariausi yra drėkinamųjų ir maitinamųjų savybių turintys aliejai. Šias savybes lemia nesočiųjų riebiųjų rūgščių kiekis. Drėkinamuosiuose aliejuose šių rūgščių procentinis kiekis didesnis nei maitinamuosiuose. Drėkinantiems aliejams priskiriami alyvuogių, simondsijų, vynuogių, saulėgrąžų, argano, kviečių gemalų ir kt. aliejai. Maitinančių aliejų grupei priskiriami tokie aliejai kaip: abrikosų, avokadų, migdolų, makadamijos riešutų, kokosų ir kt [41, 43].
Viena svarbiausių savybių, kuri turi didelę įtaką pieštukų kokybei, yra konsistencija. Jei pieštukas per kietas, jį sunku naudoti. Jei jis yra pernelyg lipnus ir minkštas – neišlaiko formos. Medžiagos, kurios suteikia pagrindą ir reikiamą konsistenciją lūpų pieštukui, yra įvairios rūšies vaškas (pvz. bičių, karnaubos, kandelila). Pasirenkant tam tikrus aliejus ir vašką bei keičiant aliejų ir vaško santykį, galima pagaminti produktą, pasižymintį pageidaujamomis savybėmis. Pigmentai naudojami norint lūpų pieštukui suteikti spalvą [14, 47].
Kadangi lūpų pieštukų pagrindas yra hidrofobinis, jie gaminami liejimo arba slėgimo (presavimo) būdu. Į išlydytą pagrindą gali būti dedamos tam tikros vaistinės medžiagos. Išlydytas pagrindas dar karštas pilstomas į paruoštas formas, talpas [1, 34].

2.4 Gaminto ir tirto lūpų pieštuko sudedamųjų dalių charakteristika

Lūpų pieštuko gamybai pasirinktos natūralios kilmės medžiagos:
• Geltonasis bičių vaškas – reikiamai lūpų pieštuko konsistencijai užtikrinti ir suteikti lūpoms apsaugą nuo neigiamų aplinkos veiksnių.
• Kakavos sviestas – lūpų pieštuko konsistencijai užtikrinti ir suteikti minkštinantį, maitinantį poveikį.
• Šaltalankių uogų aliejus – maitinančiam, regeneruojančiam, priešuždegiminiam, antioksidaciniam poveikiui užtikrinti.
• Vynuogių kauliukų aliejus – drėkinančiam, regeneruojančiam, antioksidaciniam poveikiui suteikti.
• Čiobrelių eterinis aliejus – suteikti antimikrobinį stabilumą ir kvapą lūpų pieštukui.

Geltonasis vaškas (bičių)
Geltoni ar gelsvi gabaliukai ar plokštelės, silpno būdingo kvapo. Bičių vaško kvapas ir spalva priklauso nuo augalų, iš kurių renkamas nektaras. Jis neturi skonio. Kambario temperatūroje jis yra kietas ir trapus. Sušildytas vaškas tampa minkštas ir lankstus. Geltonasis vaškas yra bičių (Apis mellifera) sekrecijos produktas. Gaunamas iš medaus korių. Bičių vaškas (70-75 proc.) yra įvairių esterių mišinys (palmitino rūgšties ir didelės molekulinės masės alkoholio esteriai). Į sudėtį taip pat įeina laisvosios riebalų rūgštys (13-15 proc.) ir angliavandeniai (12-15 proc.).
Tipinės savybės: lydymosi temperatūra 62-64 °C, tirpus chloroforme, benzine, terpentine, dalinai eteryje, silpnai tirpus etanolyje, netirpsta vandenyje ir glicerine.
Bičių vaškas yra naudojamas daugelyje pramonės šakų: maisto, konditerijos, kosmetikos, stiklo ir tekstilės pramonėje. Jo pagrindinė funkcija kosmetologijoje – tirštiklis tepaluose, kremuose, losjonuose ir lūpų balzamuose. Bičių vaškas gali būti naudojamas kaip emulsiklis, kaip medžiaga, reguliuojanti konsistenciją ir plastiškumą. Minkština, neįsigeria į gilesnius odos sluoksnius, o padengia ją ir sudaro apsauginę plėvelę, apsaugodamas nuo neigiamo aplinkos poveikio [6, 20, 43, 44].

Kakavos sviestas
Baltai gelsva kieta medžiaga, būdingas malonus kakavos kvapas, švelnus skonis. Gaunama presuojant susmulkintas kakavos medžio (Theobroma cacao L.) sėklas. Sudėtyje daugiausia yra oleino (40 proc.), stearino (35 proc.) ir palmitino (25 proc.) riebalų rūgščių.
Tipinės savybės: lydymosi temperatūra 30-35 °C, sunkiai maišosi su etanoliu, gerai su eteriu, benzenu, chloroformu.
Naudojamas konditerijos, kosmetikos, farmacijos pramonėse. Minkština, maitina sausą, šiurkščią odą ir apsaugo trūkinėti linkusią odą, todėl ypač tinka sausos odos ir lūpų priežiūros priemonėms. Lydosi nuo kūno temperatūros, todėl lengvai tepasi ir pasiskirsto ant odos, o preparatų konsistencijai suteikia tirštumo. Dėl šių priežasčių kakavos sviestas dažnai naudojamas lūpų balzamų, kremų, tepalų, žvakučių gamyboje [12, 29, 33, 43].

Šaltalankių uogų aliejus
Tai skaidrus oranžiniai raudonos spalvos aliejingas skystis, charakteringo kvapo ir skonio. Gaunamas šaltuoju būdu spaudžiant dygliuotojo šaltalankio (Hippophae rhamnoidesL.) vaisius. Išspaudos gali būti ekstrahuojamos organiniais tirpikliais, suskystintomis dujomis, aliejumi. Skirtingomis technologijomis gaminamo šaltalankių uogų aliejaus sudėtis ir antioksidacinis aktyvumas skiriasi. Šaltalankių uogose yra nesočiųjų riebalų rūgščių, organinių rūgščių (citrinų, obuolių, vyno), flavonoidų (izoramnetin-rutinozidas, izoramnetin-glikozidas, kvercetin-rutinozidas, kvercetin-glikozidas). Gausu vitaminų: C, B1, B2, B9, P, E (tokoferoliai), karotinoidų (P-karotinas). Iš jų antioksidacinėmis savybėmis pasižymi vitaminas E, C, karotinoidai, flavonoidai. Aliejuje itin gausu riebalų rūgščių (80 proc.): palmitino, oleino, linolo, linoleno stearino, miristino. Taip pat į aliejaus sudėtį įeina vitaminas E, karotinoidai, flavonoidai [10, 24, 31, 32].
Eksperimentiniais tyrimais patvirtintos aliejui būdingos antioksidacinės savybės, kurios saugo nuo laisvųjų radikalų neigiamo poveikio [7]. Šaltalankių uogų aliejus pasižymi priešuždegiminiu, regeneruojamuoju, maitinamuoju poveikiu, ramina sudirgusią odą, veiksmingai gydo odos ir gleivinių pažeidimus. Minkština, švelnina odą, suteikia jai elastingumo. Tinka viso kūno ir lūpų odai, kuomet oda sausėja ar šerpetoja. Įeina į kremų, losjonų sudėtį, į aliejų mišinius [31, 32].

Vynuogių kauliukų aliejus
Tai skaidrus gelsvos spalvos aliejingas skystis, būdingas švelnus vyno kvapas, švelniai rūgštoko skonio. Spaudžiamas iš tikrojo vynmedžio (Vitis vinifera L.) vynuogių sėklų. Sudėtis ir kokybė priklauso nuo vynmedžių rūšies ir nuo aliejaus gamybos būdo ir apdorojimo. Vynuogių kauliukų aliejaus sudėtyje vyrauja nesočiosios riebalų rūgštys (80-90 proc.), ypač daug linoleno rūgšties (63 proc.). Sudėtyje gausu antioksidantų: vitaminas E (tokoferoliai, tokotrienoliai), vitaminas A, polifenoliai (galo rūgštis, katechinas), procianidinai. Šie junginiai, kad ir sunkiai tirpsta riebaluose, bet į aliejų vis tiek patenka. Taip pat į aliejaus sudėtį įeina augaliniai steroliai (P-sitosterolis, stigmasterolis, kampesterolis) [5, 19, 28, 29].
Vynuogių kauliukų aliejus naudojamas tiek maisto, tiek kosmetikos pramonėje. Aliejus gerai pasiskirsto ant odos ir lengvai įsigeria. Riebalų rūgštys, esančios aliejuje, nesunkiai įsiskverbia į odos ląsteles, išlaiko drėgmę ir saugo nuo drėgmės netekimo, sustiprina apsaugines odos savybes. Aliejus turi priešuždegiminį, regeneruojantį, tonizuojantį poveikį. Tinka sausėjančiai, šerpetojančiai, pažeistai odai
[28].

Kosmetikos gaminiai, kurių sudėtyje yra vandens, aliejaus ir angliavandenių, yra palanki terpė mikroorganizmų augimui. Tai reiškia, kad kosmetikos produktams reikalingi konservantai tam, kad būtų išvengiama mikroorganizmų augimo, produkto gedimo, o taip pat odos infekcijų. Eteriniai aliejai, kaip natūralūs konservantai, turi stiprių antimikrobinių savybių ir veiksmingai užkerta kelią mikroorganizmų augimui bei pratęsia produkto tinkamumo naudoti laiką. Eteriniai aliejai dažnai įtraukiami į šiuolaikinių odos priežiūros produktų sudėtį ne tik dėl aktyvių junginių komplekso, malonaus kvapo, bet ir dėl „natūralių produktų gamybos“ įvaizdžio [35].
Čiobrelių eterinis aliejus
Tai bespalvis riebalų pavidalo skystis, turi specifinį kvapą. Lakus, netirpus vandenyje, tirpus organiniuose tirpikliuose (eteryje, chloroforme, benzene, alkoholiuose). Gaminamas iš vaistinių čiobrelių (Thymus vulgaris L.) žydinčių viršūnių ir lapų distiliuojant vandens garais ar ekstrahuojant organiniais tirpikliais (eteriu, petroleteriu). Vaistinio čiobrelio žolėje yra 1-2,5 proc. eterinio aliejaus, kurio pagrindiniai komponentai yra timolis ir karvakrolis (iki 60 proc.), taip pat sudėtyje esti cimolis, borneolis, geraniolis. Žaliavoje nustatyti flavonoidai, raugai bei fenolkarboksirūgštys (kavos, chlorogeno) ir triterpeninės rūgštys (oleonolo, ursolo) [25, 38, 46].
Eterinis aliejus pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, taip pat antiseptiniu, dezinfekuojamuoju poveikiu. Dėl antiseptinių savybių apsaugo žaizdas nuo infekcijų. Tinkamas naudoti egzemos ar dermatito pažeistai odai, gydyti grybelį. Naudojamas parfumerijoje, kosmetologijoje, dermatologijoje. Kremai, losjonai, šampūnai su čiobrelių eteriniu aliejumi gerina odos būklę, stiprina pažeistus plaukus, stabdo plaukų slinkimą [38].

2.5 Lupų pieštukų kokybės kontrolė ir laikymas

Pagrindiniai lūpų pieštuko kokybės kontrolės ir laikymo reikalavimai aptariami Loyd V., Allen Jr. The Art, Science and Technology of Pharmaceutical Compounding [34]. Lūpų pieštukų kokybei keliami tokie reikalavimai: ilgis – 5-6 cm, masė – 0,5-10 g, lydymosi temperatūra – 55-65 °C. Remiantis laboratorinių tyrimų duomenimis, optimalus lūpų pieštuko pH – 6,3-6,8 [18, 23, 39]. Pieštuko forma turėtų būti pritaikyta patogiam naudojimui – vienas pieštuko galas nusmailintas arba lygus. Lūpų pieštuko konsistencija turėtų būti vidutinio kietumo (neturėtų lūžti, linkti, trupėti). Tačiau turi būti lengvai tepamas (be pernelyg didelio riebalinimo). Kokybiškas, tinkamas naudojimui lūpų pieštukas turėtų būti vienalytis, be įtrūkimų, įskilimų, dėmelių. Lūpų pieštukas visą tinkamumo naudoti laiką turi išlikti stabilus (nekeisti pH, Tlyd, spalvos, kvapo, formos ir kitų savybių).
Lūpų pieštukai turi būti įpakuoti į atitinkamo dydžio talpą. Turi būti apsaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių ir šilumos. Geriausia laikyti 5-25 °C temperatūroje, priklausomai nuo lūpų pieštuko sudėties [34].

3 TYRIMŲ METODOLOGIJA

3.1 Tyrimo objektas
Eksperimentiniai lūpų pieštukai ir augaliniai/eteriniai aliejai.

3.2 Tyrime naudojamos medžiagos
Lūpų pieštuko sudedamosios dalys
Geltonasis bičių vaškas (Bitininkų draugija „Bitutė“, Lietuva); Kakavos sviestas („Henry Lamotte GmbH“, Vokietija); Vynuogių kauliukų aliejus (VŠĮ „Biokosmetikos akademija“, Lietuva); Šaltalankių uogų aliejus (VŠĮ „Biokosmetikos akademija“, Lietuva); Čiobrelių eterinis aliejus („Aromatika“, Ukraina).

Kiti augaliniai/eteriniai aliejai, naudoti AA nustatymui
Alyvuogių aliejus („Anira“, Ispanija);
Simondsijų aliejus (VŠĮ „Biokosmetikos akademija“, Lietuva);
Ricinų aliejus („Henry Lamotte Oils“, Vokietija);
Kedrų aliejus („Alsu“, Rusija);
Levandų eterinis aliejus („Elpis pharma“, Indija);
Greipfrutų eterinis aliejus („Elpis pharma“, Indija).

Reagentai
Išgrynintas vanduo (Ph.Eur. 01/2008:0008, LSMU laboratorija); Etilo alkoholis 96 proc. (UAB „Stumbras“, Lietuva);
2,2-difenil-1-pikrilhidrazilo (DPPH’) reagentas („Sigma-Aldrich“, Vokietija).

3.3 Tyrime naudojama įranga
Analitinės svarstyklės Scaltec (Scaltec Instruments GmbH, Vokietija); Mikropipetės („Gilson“, Prancūzija);
Termometras LCD Digital Portable Multi-Thermometer (Kinija); Vandens vonelė J.P.Selecta, s.a. (Ispanija);

Kaitinimo plytelė SB160 („Stuart“, UK);
Spektrofotometras Agilent 8453 UV-Vis (Agilent Technologies Inc., Santa Clara, JAV).
pH-metras pH/mV meter Delta OHM HD 2105.1 (Delta OHM, Italija);
Tekstūros analizatorius TA.XT.plus (Stable Micro Systems Ltd, Godalming, Surrey, UK).

3.4. Tyrimo metodai

3.4.1 Lūpų pieštuko technologija

Lūpų pieštukai gaminami liejimo būdu. Gamybos stadijos: lydymas, maišymas, smulkinimas, pakavimas. Gamybai naudojama vandens vonelė, porceliano lėkštelės ir stiklinė lazdelė.
Pirmiausia lydyti pradedamos didžiausią lydymosi temperatūrą turinčios medžiagos, todėl į porceliano lėkštelę su augaliniais aliejais pirmiau dedamas bičių vaškas [11]. Porceliano lėkštelėje ant vandens vonios (63-65 °C) išsilydžius bičių vaškui, dedamas susmulkintas kakavos sviestas. Gavus vientisą masę, nuolat maišoma stikline lazdele, kad nesusidarytų vėstančio vaško gumuliukai. Masei šiek tiek pravėsus (50±2 °C), įlašinamas 1-2 lašai eterinio aliejaus. Jei pilsime jį į per karštą masę, eterinis aliejus greitai išgaruos [13]. Supylus eterinį aliejų, dar kartą išmaišoma masė ir supilama į jam laikyti paruoštą talpą. Paliekama atvėsti ir sukietėti.

3.4.2 Sudėties modeliavimas ir optimizavimas

Lūpų pieštuko sudėtis modeliuojama ir optimizuojama naudojant Design-Expert® 6.0 kompiuterinę programą. Siekiant išsiaiškinti optimalią sudėtį lūpų pieštuko gamybai, mėginiai modeliuojami įvertinant kokybės rodiklius – lydymosi temperatūrą, tekstūrą, organoleptines savybes. Kompiuterinei programai pateikus sudėties planą, pagaminami kiekybiškai skirtingų sudėčių lūpų pieštukų modeliai, kurie tiriami ir vertinami pagal anksčiau išvardintus kriterijus.
3.4.3 Antioksidacinio aktyvumo nustatymas

Augalinių aliejų ir eterinių aliejų antioksidacinis aktyvumas nustatytas spektrofotometrijos metodu naudojant laisvą DPPH’ radikalą [37, 40]. DPPH’ molekulė – tai laisvas radikalas, kuris turi nesuporuotą elektroną. DPPH’ tirpalui reaguojant su medžiaga, esančia protono donoru, įvyksta reagento redukcija ir tamsiai violetinė DPPH’ tirpalo spalva išnyksta – tirpalas pasidaro gelsvas dėl esančios laisvos pikrilo grupės.
2,9 ml 0,1 mM etanolinio DPPH’ tirpalo 1 cm 4 ml kiuvetėje sumaišoma su 0,1 ml tiriamo augalinio/eterinio aliejaus. Mėginiai paliekami 30 min tamsoje. Spektrofotometru matuojamas mėginių absorbcijos sumažėjimas esant 518 nm bangos ilgiui, palyginamuoju tirpalu naudojant 96 proc. etanolį. Tyrimas kartojamas 3 kartus. Antioksidacinis aktyvumas išreiškiamas inaktyvuoto DPPH’ radikalo kiekio procentais ir apskaičiuojamas pagal formulę.

3.4.4 Lydymosi temperatūros nustatymas

Lydymosi temperatūrai nustatyti lūpų pieštuko mėginys (2 g) dedamas į stiklinį mėgintuvėlį. Mėgintuvėlis panardinamas i stiklinę su vandeniu. Lygiagrečiai į tokį patį gylį panardinamas termometras. Vandens temperatūra didinama palaipsniui ~1 °C/min. Temperatūra, kuriai esant pradeda formuotis tiriamo mėginio lašas, yra laikoma lydymosi temperatūra [21, 26]. Lydymosi temperatūra įvertinama atlikus ne mažiau kaip 3 matavimus. Rezultatai pateikiami išvedus aritmetinį vidurkį.
3.4.5 pH reikšmės nustatymas

Lūpų pieštuko pH reikšmė nustatyta pH-metru. 5 g lūpų pieštuko šildant vandens vonelėje (temperatūra 63-65 °C) išlydoma 100 ml išgryninto vandens. Gautas tirpalas filtruojamas pro popierinį filtrą. Filtratą atvėsinus iki kambario temperatūros, atliekamas pH reikšmės nustatymas [4]. Tiriant bandinių pH, į tiriamąjį mėginį įkišamas elektrodas ir prietaiso ekrane parodoma pH reikšmė. Po kiekvieno matavimo pH-metro elektrodai nuplaunami distiliuotu vandeniu. pH reikšmė įvertinama atlikus ne mažiau kaip 3 matavimus. Rezultatai pateikiami išvedus aritmetinį vidurkį.

3.4.6 Juslinių savybių vertinimas

Lūpų pieštukų mėginių vertinimui taikytas juslinių savybių profilio testas. Testas atliekamas dviem etapais: pradiniame etape atrenkamos pagrindinės savybės, kuriomis remiantis antrame etape analizuojami ir tarpusavyje lyginami mėginiai.
Juslinių savybių profilio testo esmę sudaro tai, kad apmokyta vertintojų grupė analizuoja iš anksto atrinktus mėginius ir parenka sąvokas jų juslinėms savybėms apibūdinti. Vertintojai mėginį analizuoja savarankiškai ir aprašo patirtus jutimus. Individualaus vertinimo rezultatai vėliau aptariami grupėje ir sudaromas dažniausiai vartojamų sąvokų sąrašas (žodynas). Po to parenkamos ir aptariamos skalės juslinių savybių intensyvumams įvertinti ir visų lūpų pieštukų mėginių kiekvienos savybės intensyvumas pažymimas atskiroje skalėje. Iš šių duomenų, taikant matematinės statistikos metodus, kiekvienam mėginiui sudaromas juslinių savybių profilis, kuris parodo kiekvienos savybės intensyvumą. Remiantis tokiu profiliu, galima palyginti mėginius tarpusavyje pagal atskiras savybes bei jų intensyvumą, taip pat galima nustatyti ryšį tarp produktų juslinės kokybės ir atskirų savybių [8, 42, 49].
Lūpų pieštukų juslinių savybių tyrime dalyvavo 10 vertintojų grupė. Tyrimo dalyviai – LSMU FF studentai, lūpų priežiūrai naudojantys lūpų pieštukus. Tyrimui atlikti gautas LSMU Bioetikos centro pritarimas – Nr. BEC-FF-438 (žr. 1 priedas).
Vartojant atrinktas sąvokas iš sudaryto žodyno, lūpų pieštukų juslinės savybės tirtos trimis etapais, t.y. vertintos tam tikros lūpų pieštuko savybės prieš tepimą, tepimo metu bei pojūtis užsitepus pieštuką (10 min po užsitepimo). Prieš tepimą vertinama pieštuko išvaizda, kvapas bei spalva. Tepimo metu vertinama konsistencija, tepamumas, riebalingumas, o užsitepus pieštuką vertinamas susigeriamumas, drėkinantis poveikis ir liekantis sluoksnis
Mėginių paruošimas ir pateikimas vertinimui. Kambario temperatūros lūpų pieštuko mėginys buvo dedamas į Petri lėkštelę ir pateikiamas vertinimui.
Neutralizavimo medžiagos. Apklausos dalyvių rankoms ir lūpoms nusivalyti buvo naudotos popierinės servetėlės.
Mėginių pateikimo vertintojams tvarka. Sudarant juslinių savybių profilį, naudotas randomizuotas mėginių pateikimo planas.
Skalės juslinių savybių intensyvumams įvertinti. Savybės vertinamos balais nuo 0 iki 10:

Išvaizda, kvapas, spalva: 0 – visiškai nepriimtina; 10 – visiškai priimtina. Konsistencija: 0 – labai minkštas; 10 – labai kietas. Tepamumas: 0 – labai blogas; 10 – labai geras. Riebalingumas: 0 – neriebalina; 10 – labai riebalina. Susigeriamumas: 0 – labai lėtai; 10 – labai greitai. Drėkinantis poveikis: 0 – nedrėkina; 10 – intensyviai drėkina. Liekantis sluoksnis: 0 – nėra; 10 -ženklus kiekis.

Optimalūs pageidautini lūpų pieštuko juslinių savybių vertinimai turėtų atitikti: Išvaizda, kvapas, spalva: ~10 balų Konsistencija: ~5 balus Tepamumas: ~10 balų Riebalingumas: ~5 balus Susigeriamumas: ~5 balus Drėkinantis poveikis: ~10 balų Liekantis sluoksnis: ~5 balus

3.4.7 Lupų pieštukų tekstūros analizė – kietumo nustatymas

Lūpų pieštukų tekstūra analizuota naudojantis tekstūros analizavimo aparatu TA.XT.plus (Stable Micro Systems Ltd, Godalming, Surrey, UK). Pirmiausia kompiuterinėje programoje pažymima, kad tiriamas produktas priklauso kosmetikos ir odos priežiūros grupei ir pasirenkamas atitinkamas testas -„lūpų pieštukų kietumo palyginimas“ (angl. Comparison of hardness of two different lipstick batches by penetration with 2 mm needleprobe), kuomet išmatuojamas adatos-zondo prasiskverbimo į tiriamąjį lūpų pieštuko mėginį gylis (mm) [22]. Pagal nurodymus pasirinktam testui atlikti, įrenginys paruošiamas darbui: prie pagrindinio aparato strypo prisukama 2 mm skersmens adata-zondas (P/2N). Po vieną tiriamieji lūpų pieštukų mėginiai dedami ant tam specialiai skirtos tekstūros analizatoriaus platformos. Nustačius reikiamus parametrus, prietaisas pradeda dirbti – pagrindinis strypas su 2 mm adata-zondu 1.0 mm/s greičiu nusileidžia žemyn į tiriamąjį mėginį ir 50 g jėga skverbiasi į mėginį 5 s. Užfiksavus adatos-zondo prasiskverbimo atstumą į mėginį, kompiuterinėje programoje automatiškai nubraižomas grafikas ir užrašomi tyrimo rezultatai. Matavimas atliekamas kambario temperatūroje (25±2°C). Po kiekvieno matavimo zondas nuvalomas popierine servetėle. Vienam mėginiui testas kartojamas 3 kartus.

3.4.8 Stabilumo tyrimai

Norint įvertinti lūpų pieštuko stabilumą laiko atžvilgiu, pagaminti lūpų pieštuko mėginiai laikomi natūraliomis sąlygomis (kambario temperatūroje) 9 mėnesius. Stebimas mėginių organoleptinių savybių (išvaizda, spalva, kvapas) pokytis, vertinama Tlyd ir pH po 1, 3, 6 ir 9 mėnesių nuo pagaminimo [45, 48].
Vertinant lūpų pieštuko stabilumą temperatūros atžvilgiu, mėginiai 4 valandoms paliekami skirtingos temperatūros sąlygomis: 5±2 °C (šaldytuve), 25±2 °C (termostate), 40±2 °C (termostate). Vertinama temperatūros įtaka vizualiai suvokiamoms organoleptinėms savybėms ir stebima, ar nevyksta lūpų pieštuko deformacija [27, 48].

3.4.9 Statistinė analizė

Eksperimentinis optimizavimas atliktas, naudojant Design-Expert® 6.0 paketą. Gauti tyrimų rezultatai statistiškai apdoroti naudojant statistinius duomenų analizės paketus: Microsoft® Office Excel 2010, SPSS Statistics 17.0. Duomenys statistiškai palyginti dispersine analize (ANOVA) taikant Tukey daugialypio palyginimo metodą. Vidurkiai pateikti su vidutinėmis kvadratinėmis paklaidomis, skirtumai tarp vidurkių patikimi, jei p < 0,05. IŠVADOS 1. Atlikus literatūros ir rinkoje esančių lūpų pieštukų sudėčių analizę, parinktos natūralios kilmės sudedamosios medžiagos lūpų pieštuko gamybai: kieta dalis: bičių vaškas, kakavos sviestas, skysta dalis: šaltalankių uogų aliejus ir vynuogių kauliukų aliejus, konservantas: čiobrelių eterinis aliejus. 2. Įvertinus augalinių aliejų antioksidacinį aktyvumą, pasirinkti didžiausiu aktyvumu pasižymintys šaltalankių uogų (68±0,72 DPPH' inaktyvinimo proc., p<0,05) ir vynuogių kauliukų aliejai (49,03±0,53 DPPH' inaktyvinimo proc., p<0,05). 3. Naudojant statistinį modeliavimo metodą, nustatytas optimalus šaltalankių uogų ir vynuogių kauliukų aliejų mišinio santykis (13,96:6,18), pasižymintis didžiausiu antioksidaciniu aktyvumu (70,12±0,84 DPPH' inaktyvinimo proc., p>0,05).
4. Naudojant statistinį modeliavimo metodą optimizuota lūpų pieštuko sudėtis: 57,67 proc. aliejai, 19,58 proc. bičių vaškas, 22,75 proc. kakavos sviestas.
5. Atlikus juslinių savybių tyrimą, nustatyta, kad lūpų pieštuko savybes – konsistenciją, riebalingumą, tepamumą, drėkinantį poveikį – labiausiai lemia aliejaus ir bičių vaško santykis, o susigeriamumą bei liekantį sluoksnį lemia kakavos sviesto kiekis.
6. Nustačius galutinio lūpų pieštuko Tlyd (59,1±0,4 °C), pH (6,59±0,05) ir įvertinus juslines savybes, daroma išvada, kad produktas yra kokybiškas.
7. Įvertinus lūpų pieštuko stabilumą laiko ir temperatūros atžvilgiu, nustatyta, kad lūpų pieštukas išlieka stabilus ir kokybiškas 6 mėnesius nuo pagaminimo, o laikymui tinkamiausia temperatūra 5¬25 °C.

Darbo autorius: D. BAJORIUNAITĖ
Atsiųsti pilną darbą lupu-piestukas