Paciento ieškoma sveikatos informacija internete, požiūris į ją ir bandymas pritaikyti. Šiandieninėje nuolat besikeičiančioje visuomenėje ir vis tobulėjančiame technologijų pasaulyje – internetas vienas pagrindinių įrankių atlikti įvairius darbus.

Internetas suteikia neregėtą laisvę bendravimui, savišvietai, naujų veiklos rūšių ir informacijos paieškai . Tame tarpe ir su vaistais bei medicina susijusios informacijos.

Informacija, kaip tinkamai vartoti vaistus bei pasirinkti sveikatos stiprinimo priemones yra svarbi sveikatos priežiūros dalis. Tik tinkamai informuotas pacientas gali priimti teisingus gydymosi ir savigydos sprendimus. Vienašališkai nuo seno sveikatos priežiūros specialistų kaip vaistų ir ligų ekspertų pateikiama nuomonė šiandieninių pacientų netenkina. Šiandienos pacientai nori dalyvauti priimant gydymosi sprendimus, todėl turi gauti atitinkamą informaciją. Deja, ne visuomet sveikatos priežiūros specialistų ir pacientų nuomonės apie būtinosios informacijos kiekį sutampa. Todėl pacientai priversti ieškoti kitų rašytinių, vaizdinių ir interaktyvių informacijos šaltinių. Tarp populiariausių informacijos šaltinių šalia gydytojų, vaistininkų ir slaugytojų – minimi pakuotės informacinis lapelis, knygos, laikraščiai, reklama, draugai bei pažįstami. Pastaruoju metu į šių šaltinių tarpą aktyviai braunasi ir internetas.

Internetas yra jauniausia komunikavimo priemonė, tačiau bene galingiausia ir populiariausia lyginant su kitomis komunikavimo priemonėmis tokiomis kaip telefonas, radijas, televizija ir kt. Pastebėtina, jog šiandieninė visuomenė – skubanti visuomenė ir tai iš dalies įtakoja žmonių apsisprendimą dėl daugelio dalykų informacijos ieškoti internete, taip sutaupant laiką bei atstumą. Neabejotina, tai palengvina daugelio žmonių gyvenimą, tačiau lygiai taip pat daugelis jų yra bent kartą suabejojęs interneto teikiamų paslaugų ar jame rastos informacijos kokybe. Vienas iš veiksnių, sąlygojančių šias abejones – kasdien vis didėjantis internetinių puslapių skaičius, jame iš viso pasaulio teikiamų naujienų bei žmonių patirtų įvairių išgyvenimų kiekis. Institucijos, kuri galėtų garantuoti, jog visa rasta informacija teisinga ir patikima – nėra. Galima teigti, jog internetas dar viena terpė, kurioje įmanoma manipuliuoti bei siekti ne visoms pusėms palankių tikslų. Taigi, didėjant žinių srautui išlieka aktuali šių žinių patikimumo problema.

Didžiąją vaistų dalį suvartoja vyresni pacientai, tačiau ilgainiui dabartinė „interneto karta” taps pagrindiniais vaistų vartotojais, todėl itin svarbu jau šiandien suprasti, kokie gi jaunosios kartos poreikiai ir galimybės.

2. DARBO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Darbo tikslas. Šio darbo tikslas yra nustatyti visuomenės vaistinės pacientų ir interneto vartotojų dažniausiai ieškomos sveikatos informacijos internete poreikį, svarbą ir naudą.

Darbo uždaviniai:
1. Atlikti vaistinės pacientų apklausą kokiais informaciniais šaltiniais apie vaistus naudojasi dažniausiai.
2. Nustatyti kokios žmonių grupės ir kaip dažnai naudojasi internetu sveikatos informacijos paieškai.
3. Nustatyti kokios sritys labiausiai domina pacientus, ieškant sveikatos informacijos internete.
4. Įvertinti kaip dažnai internete rasta informacija sukelia pacientams abejonių.
5. Nustatyti ar internete rasta informacija turėjo įtakos tolimesniems paciento veiksmams.
6. Nustatyti su kuo pacientai aptaria internete rastą informaciją.
3. LITERATŪROS ANALIZE

3.1. Internetas kaip informacijos šaltinis
Europos Sąjungoje 2005m. pabaigoje internetu naudojosi beveik pusė (49,8%) gyventojų. Interneto naudojimas ES šalyse išreikštas procentais atsispindi 1 lentelėje. Mažiausiai interneto vartotojų yra rytų Europoje, daugiausiai šiaurinėje dalyje, Nyderlanduose ir Maltoje.

Sveikatos informacija gali bUti gaunama iš daugybės skirtingų šaltinių – televizijos, radijo, žurnalų, laikraščių, sveikatos priežiūros specialistų, interneto. Pastarasis šaltinis yra sparčiausiai populiarėjantis. [2]
2001m.duomenimis virš 70 000 internetinių puslapių skleidžia sveikatos informaciją. [3] [4] Pagal 2002m.duomenis įvertinta, kad jau yra apie 100 000 su sveikata susijusių internetinių puslapių. Pasiekiamumas tokios gausios sveikatos informacijos leidžia vartotojams prisiimti daugiau atsakomybės už jų pačių sveikatą. Kartu tai didina problematiškų klausimų skaičių, kuriems vis sunkiau rasti atsakymus. [5] Jungtinių valstijų atliktame tyrime 52 milijonai suaugusiųjų naudoja internetą ieškant šios informacijos. [6] Prognozuojama, kad 2005 metais šis skaičius turėjo išaugti iki 88,5 milijonų. 2000m. Rodo saloje atliktame tyrime respondentai įvertino įvairių su sveikatos apsauga susijusių šaltinių, prieinamų vartotojams, naudingumą.

Pastebėtina, kad pacientai, kurie naudoja internetą kaip šaltinį sveikatos klausimų paieškai pažymėjo jį kaip antrą pagal naudingumo svarbą, kai tuo tarpu „televizijos naujienos” yra antroje vietoje pagal naudingumą pas pacientus, nesinaudojančius internetu šiai informacijai rasti.

3.2. Interneto nauda ir žala
Potenciali interneto nauda yra akivaizdi. Sveikatos apsaugos specialistams tai kaip vertingas klinikinis įrankis arba dar viena priemonė pasidalinti informacija su kolegomis ir pacientais bei nuolat didėjantis naujos informacijos šaltinis. [8] Internetas gali būti vertingas šaltinis taip pat ir pacientams. [9] [10] [11] Pacientams ir jų giminaičiams ar artimiems draugams, pavyzdžiui, ypač naujai diagnozuotų gyvybei gręsiančių ligų atvejais. Yra sukurti elektroninių paštų sąrašai, palaikymo grupės. Tokiu būdu yra gaunama moralinė pagalba bei tampa prieinama vertinga informacija. Interneto vartotojai galėdami prieiti prie informacijos susijusios su sveikata gali tolygiai aktyviai dalyvauti savo sveikatos gerinime ir problemų sprendime taip gaunant dar geresnius psichologinius rezultatus bei išlaikant mažesnes finansines sąnaudas. [10] [11] [12]
Internetas kuria naujas galimybes sprendimų ir bendravimo tobulinimui sveikatos sistemoje bei tuo pačiu generuoja daugelį naujų problemų. [13] Interneto privalumai ir trūkumai atsispindi 2 lentelėje. [1]

Sveikatos informacijos internete vartotojai.

Diaz su kolegomis atliktame tyrime, kai išsiuntus anketas atsitiktinai pasirinktiems 1000-čiui pacientų 18-65 metų amžiaus, 53,5% pažymėjo, jog naudojasi internetu sveikatos informacijai rasti. Pastarieji buvo aukštesnį išsilavinimą turintys ir didesnes pajamas gaunantys pacientai. Besinaudojančių internetu sveikatos informacijai rasti amžiaus vidurkis 45,8 metai, daugiau kaip pusė (56%) tyrime dalyvavusiųjų – moterys. Internete šios informacijos bent vieną kartą per savaitę ieško 19% respondentų, o bent vieną kartą per mėnesį – 35%. [7]

3.3. Jaunoji karta – žinių visuomenė. „Naujas vartotojas” .

Šiandieninė visuomenė yra labiau išprususi, raštinga, galinti naudotis daugiau šaltinių nei prieš 20-30 metų. Taigi atsirado ir naujai suformuluota sąvoka „naujas vartotojas”, kuri apibrėžiama šiomis charakteristikomis: informacijos turintis, informacijos ieškantis, atsakomybės neprisiimantis ir vis daugiau reikalaujantis vartotojas. Tai, kad jis yra turintis ir ieškantis informacijos vartotojas patvirtina interneto naudojimo dažnis – 2001m. pagal Kopenhagoje atliktą tyrimą buvo gauti rezultatai, kad daugiau nei 70% apklaustųjų (16-74 metų amžiaus grupėje) turėjo prieigą prie interneto. Vartotojai vis dažniau teigia, jog sveikatos apsaugos specialistai yra visiškai atsakingi už padarytas klaidas. Tai iš dalies įtakoja nuomonę, kad ateityje sveikatos sektoriaus kliento elgesys taps dar agresyvesnis bei dar daugiau reikalaujantis.[14] [15] Pagal tą patį Kopenhagoje atliktą tyrimą, kai buvo atrinktos 7 farmakotechnikės turinčios dešimties metų darbo stažą, sutikusios pusantros valandos duoti interviu, buvo išskirti trys pagrindiniai punktai -informacija, įtaka, ateitis. Pirmasis – informacija – „naujas vartotojas” žino daug jau prieš ateidamas į vaistinę, todėl jo klausimai yra panašesni į detalų klausimyną, o ne paprastus ar įprastus klausimus. Dar tokie vartotojai vadinami „jaunais tėvais”, nes jie yra smalsūs, apsiskaitę, klausinėjantys kritinių klausimų, rodantys norą vesti dialogą, ieškantys patarimo, dažniausiai mokyklinio amžiaus vaikų tėvai. Taip pat pastebėta, kad per pastaruosius dešimt metų visuomenė vis daugiau dėmesio skiria vaisto kokybei bei šalutiniam poveikiui. Antrasis punktas – įtaka – vartotojai aklai nebepriima iš farmacijos specialisto gautos informacijos ir didina jam reikalavimus. Nepaisant to, dalis vartotojų vis dar pasitiki farmacijos specialistu. Trečiasis punktas – ateitis – vadinamasis „naujas vartotojas” ateityje farmacijos specialistams kels dar didesnius reikalavimus, nes dauguma vartotojų naudoja internetą sveikatos klausimų paieškai. Jeigu vartotojas serga chronine liga, dažnai jis yra narys tos ligos asociacijų, dalyvauja įvairiuose seminaruose, renka informaciją iš įvairių šaltinių ir tokiu atveju jie atėję į vaistinę yra šiuo klausimu pranašesni už farmacijos specialistus, kurie ne visada pajėgūs rinkti naujausią informaciją apie visas ligas.
Kita vertus, kai vartotojai yra daug žinantys, tai verčia specialistus dar stipriau gilinti savo žinias ne tik darbo, bet ir laisvalaikio metu. [14]

3.4. Informacijos esančios internete pasiūla, kokybė, kontrolė.

Sveikatos informacija internete vertinama kontraversiškai: pliusų bei minusų įžvelgia ir pacientas, ir sveikatos priežiūros specialistas.
Iš vienos pusės dauguma įžvelgia problemą, kad informacijos yra per daug, ji neužbaigta, klaidinanti, netiksli ir tokia situacija yra ne tik sveikatos srityje. [5] Kiekviena asmenybė turinti kompiuterį gali būti kartu ir autorius, ir redaktorius, ir leidėjas bei vykdyti visas šias pareigybes anonimiškai. Interneto pradedantieji vartotojai, dar vadinami naujokai, gali turėti problemų atskiriant tiesą nuo melo, naudą nuo žalos. [16]
Iš kitos pusės – internetas yra labai patraulus įrankis ieškant įvairios informacijos. Ypatingai tai aktualu įtemptą darbotvarkę turintiems asmenims. [17]
Efektyvus naudojimas naujausių technologijų gali būti svarbus kokybės indikatorius. Ypatinga nauda būtų kontroliuojant sveikatos informaciją internete. Tai palengvintų informacijos gausos valdymą, grįžtamojo atsako tinkamą mechanizmo parinkimą bei naudingų internetinių puslapių tikrinimą ir palaikymą. [16]
Tradicinėje leidykloje yra standartai, pagal kuriuos galima įvertinti redakcinio turinio kokybę, diferencijuoti autorių ir verslo atstovą, straipsnį ir reklamą, edukaciją ir skatinimą, įrodymus ir nuomonę, mokslą ir hiperbolę. Tie, kurie laikosi šių standartų, stiprina gerbiamo ženklo tapatybę, įgauna skaitytojų pasitikėjimą, didina mokslo procesą ir naudą visos bendruomenės sveikatai. [18]
Tačiau ne visi žinių pasaulyje laikosi šių taisyklių. Tik keletas spaustuvių pateikia šiek tiek daugiau nei tuščius puslapius. Reikalingas sprendimas kaip tokie kokybės standartai gali būti įdiegti ir pritaikyti elektroniniame kontekste. Tokie standartai sudaro tarsi schemą kritiniam mąstymui, leidžiant vartotojui ir profesionalui pagrįstai spręsti ar tai, ką jie skaito yra patikima, argumentuota, naudinga ir kaip pritaikyti šią informaciją realiame gyvenime. Norint įgyvendinti šiuos tikslus, dėmesys turi būti nukreipiamas į standartų esmę – darbų autorystę (įvardinami autoriai, bendraautoriai, pateikti teisių įgaliojimo raštai); kompetenciją (aiškiai išvardinti šaltiniai, autorinės teisės); viešumą (negalimas interesų konfliktas, paramos informacija pateikiama viešai); vartojamumą (nurodytos datos, kada buvo pateikta informacija). [16]
Šiuo metu yra itin sudėtinga apibrėžti sveikatos informacijos kokybės internete problemos svarbą, nes studijos yra nenuoseklios ir viena kitos nepapildančios. Kai vieni autoriai teigia, jog internete esanti sveikatos informacija yra skurdi, kitų manymu ji yra vienoda ar lygi kaip ir kituose šaltiniuose. [19] [20] [21] [22] Be to, nustatinėjant sveikatos informacijos kokybę tam tikruose puslapiuose tyrimas ne visada pabaigiamas, nes trūksta pastovumo, t.y. puslapiai pakeičiami arba iš vis panaikinami be jokių išankstinių perspėjimų. [3]
Net jeigu būtų kontroliuojama internete esanti informacija, tikrinama jos kokybė -paciento ir profesionalo bendravimas yra pagrindinis ryšys siekiant sveikatos apsaugos tikslų. Internetas turėtų palengvinti rūpinimąsi aukšta sveikatos apsaugos kokybe, o ne priešingai – daryti barjerą. [9]

3.5. Internetiniams puslapiams keliami reikalavimai.

Didžioji dalis šaltinių apie sveikatos apsaugą internete yra prieinami visiems. Tikimasi, jog tai turi padėti tobulinti žmonių sveiką gyvenseną bei gerinti pačią sveikatą. [23] [24] Tačiau kuo toliau, tuo sunkiau atskirti, kurie šaltiniai yra tikslūs ir tinkami interneto vartotojams. [24] [25] [16] [26] [27] Smarkiai didėjant sveikatos srities informacijai internete ir jos potencialiai įtakai sveikatos apsaugai, reikalingi pagrįsti ir naudingi kriterijai, galintys įvertinti bet kokios informacijos svarbą ir tinkamumą.[13] Sveikatos apsaugos dalyviai, šiuo atveju vartotojai, turi turėti galimybę įvertinti internete pateiktos informacijos kokybę. [5] Būtent dėl šių priežasčių, dėl galimos žalos iš klaidinančios ir neteisingos sveikatos informacijos, daug organizacijų ir atskirų visuomenės veikėjų paskelbė kriterijus įvertinti šių šaltinių tinkamumą ir kokybę. [13] [28] Per beveik 9 mėnesius buvo atliktas interneto tyrimas ir atidžiai peržvelgti mediciniai žurnalai kriterijų įvertinimui (su sveikata susijusių puslapių) naudojant įvairias programas: Medline, Lexis-Nexis duomenų bazes, Altavista,
Webcrawler, Infoseek, Magellan Internet Guide ir Lycos. Iš 165 nustatytų kriterijų 132 (80%) buvo sugrupuoti į 12 kategorijų, o 33 (20%) kriterijų, kuriems trūko specifiškumo buvo pažymėti kaip „įvairūs”. [29]

3.6. Informacijos paieškos, raiškos ir taikymo problemos

M.Benigeri ir P.Pluye išskyrė pagrindinius trūkumus sveikatos informacijos internete:
1) Nevienodos kokybės sveikatos informacija prieinama internete;
2) Sunkumai surandant, suprantant ir pritaikant šią informaciją;
3) Dalis gyventojų neturi prieigos prie interneto;
4) Potenciali žala ir rizika dėl vaistų pervartojimo.
Daugiau nei pusė Kanados gyventojų turi prieigą prie interneto, tačiau sąlygos yra nevienodos. [30] Amerikoje tai yra stipriai susiję su socio-ekonominiu statusu. Pagal projektą „Pew Internet and American Life Project, 2001″ didesnes pajamas gaunantys gyventojai kompiuteriu ir internetu naudojasi reguliariai ir tai yra beveik penkis kartus dažniau nei mažesnes pajamas gaunantieji. Kitas svarbus faktorius prieinamumui – amžius, dar vadinama „pilka spraga”. [6] Kanadoje nuolatiniai interneto vartotojai iki 55metų yra ~46% žmonių, 55-64 metų amžiaus žmonių grupėje internetu naudojasi 27,5%, ir 7,2% virš 65metų. Taigi, vyriausi ir dažniausiai turintys daugiausiai sveikatos problemų, yra mažiausiai turintys galimybių prieiti prie informacijos internete. [31] Stengiantis padidinti interneto prieinamumą visai bendruomenei vykdomi projektai – rengiamos kompiuterių klasės, skaityklos, bibliotekos. [32] Panaikinus šią kliūtį vis vien išlieka bene didžiausia problema – informacijos radimas, supratimas ir pritaikymas. [31]
Mokslinės literatūros kokybę įvertinti interneto vartotojams yra gan sudėtinga, jiems yra svarbiausia surasti tai, ko ieško, suprasti rastą informaciją ir pritaikyti realybėje. [33] [34] Sunkumų iškyla dėl techninių terminų bei skaitymo įgūdžių. Berland atliktas tyrimas parodė, kad su sveikatos apsauga susiję internetiniai puslapiai anglų kalba reikalauja aukštosios mokyklos lygio žinių arba labai gerų skaitymo sugebėjimų. [35]

Diaz su kolegomis atliktame tyrime 62% respondentų internete rastą sveikatos informaciją apibūdino kaip „puikią”, 32% manė, jog kokybė „gera”, 6% kokybę apibūdino kaip „neblogą” ir nebuvo nei vieno respondento įvertinusio kokybę „bloga”. Net 60% ieškančių šios informacijos internete išreiškė nuomonę, kad informacija yra „ta pati” arba ” geresnė” nei gauta iš jų gydytojų, 15% įvertino informacijos kokybę „blogesne” nei gauta iš sveikatos priežiūros specialistų, o 25% neturėjo nuomonės ir negalėjo palyginti internete rastos ir iš specialistų gautos informacijos. Išsilavinimas yra vienintelė savybė leidžianti nustatyti statistinį reikšmingumą, t.y. aukštesni kokybės įvertinimai buvo duoti žemesnį išsilavinimą turinčių respondentų. [7]
Kadangi didelė dalis visuomenės ieško sveikatos informacijos internete, todėl labai aktualus tolimesnis šios informacijos pritaikymas ar aptarimas. 59% respondentų (pagal Joseph A.Diaz tyrimą) neaptaria internete rastos informacijos su savo gydytoju. Net 11% pasinaudojo internetu užuot apsilankę pas gydytoją. To pagrindinės priežastys buvo „patogiau ir pigiau gauti patarimą internetu”, „norėjo pirmiau įsitikinti ar problema tokia rimta ir reikalaujanti gydytojo konsultacijos”, „sumažėjęs tikėjimas gydytojais”, „nori sužinoti daugiau apie šią problemą nei gydytojas galėtų skirti laiko išaiškinant visus niuansus”. Pastebėtina, kad respondentai, kurie aptarė informaciją su sveikatos priežiūros specialistais, internete rastos informacijos kokybę įvertino aukštesniais balais. [7]
4. TYRIMO METODIKA

4.1.Tyrimo metodai:
1. Teorinis analizės metodas. Apžvelgtos ir aprašytos mokslinės publikacijos ir tyrimai, susiję su magistriniame darbe nagrinėjama tema;
2. Empiriniai analizės metodai. Paruoštos ir surinktos anketinės apklausos. Atliktos pacientų kiekybinės apklausos, siekiant įvertinti jų požiūrį į internete rastą sveikatos informaciją bei nustatyti kaip informacija yra pritaikoma praktikoje.
3. Statistiniai tyrimo metodai. Atlikta gautų duomenų analizė, naudojant SPSS (Statistical Package for the Social Science)17.00 versiją. Grafikai ir lentelės sudarytos naudojantis Microsoft Office Excel 2007 programa.

4.2.Tyrimo procedūra

Respondentai – ne sveikatos priežiūros specialistai. Tyrimui atlikti buvo naudojama anketinė apklausa kurią sudarė 21 klausimas apie naudojamus informacinius šaltinius, apie interneto svarbą ir įtaką sveikatos informacijos paieškai, surastos informacijos kokybę, tolimesnį jos pritaikymą bei informacija apie respondentą. (Priedas Nr.1.)

Apklausus pacientus vaistinėse ir išanalizavus duomenis, buvo nuspręsta atlikti tikslinamąjį tyrimą parenkant tikslinę grupę – interneto vartotojus. Tikslas – nustatyti ar interneto vartotojai labiau pasitiki jame esančia sveikatos informacija nei vaistinės pacientai bei palyginti kaip dažnai ieško šios informacijos. Taip pat labai aktualu išsiaiškinti su kokiomis problemomis internautai susiduria ieškant sveikatos informacijos ir kaip rasta informacija įtakoja tolimesnius jų veiksmus.

7. IŠVADOS

1. 1.1. Vaistinės pacientai ieškodami informacijos apie vaistus dažniausiai naudojasi šiais
informaciniais šaltiniais – gydytojo, farmacininko konsultacijomis, vaisto informaciniu lapeliu bei internetu. Pastaruoju šaltiniu naudojasi 30,2% respondentų, didžioji dalis jų 18¬40 metų, aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės ir per mėnesį gaunantys didesnes nei 1200Lt pajamas.

1.2. Internetu kasdien naudojasi 99% internautų.

2. 2.1. Vaistinės respondentai, kurie naudojasi internetu kasdieninėje veikloje, sveikatos
informacijos paieškai internetu naudojasi 41,4%. Pažymėtina, kad apie vaistus ir ligas daugiausiai informacijos ieško 41-65m. amžiaus grupės respondentai, o apie sveiką gyvenimo būdą 18-40m. Dauguma respondentų ieško informacijos apie vaistus kartą per mėnesį.

2.2. Iš 89 respondentų 42,5% ieško internete informacijos sveikatos klausimais kartą per pusmetį, 19,1% – kartą per savaitę. Apie sveiką gyvenimo būdą nuolat ieško informacijos 13,9% respondentų, apie vaistus 11,4% , apie ligas 5,6%.

3. 3.1. Vaistinės pacientus labiausiai dominančios sritys yra sportas ir dieta (40,8%), virškinimo
sistemos ligos (38,4%), širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (37,1%), kvėpavimo takų ligos (32,2%), moterų ligos (31,8%).

3.2. Interneto vartotojus (58,9%) labiausiai dominanti sritis yra sportas ir dieta. Tuo tarpu antroji pagal domėjimąsi sritis yra moterų ligos (50,7%), toliau būtų virškinimo sistemos ligos (37,3%), kvėpavimo takų ligos (35,3%), širdies ir kraujagyslių sistemos ligos (23,9%).

4. 4.1. Informacija, rasta internete, vaistinėms pacientams kartais sukelia abejonių (73,7%),
tačiau palyginti nemaža dalis labai pasitiki internete rasta informacija ir abejonių jiems niekada neiškyla (22,4%).

4.2. Didžiajai daliai respondentų (77,6%) internete rasta informacija sukelia abejonių. Pagrindinės problemos, su kuriomis susiduria respondentai ieškodami sveikatos informacijos internete, yra informacijos nesusisteminimas ir kontraversiškumas, nes prieštaraujanti viena kitai (23%). Respondentus tenkina toks informacijos kiekis (35,3%), jie nesutinka, kad informacija yra pateikiama nesuprantamai ne medikui (16,9%).
5. Daugiau kaip pusė (55%) respondentų pagal internete rastą informaciją bandė patys sau nustatyti ligą, lygiai pusė (50%) respondentų patys sau paskyrė gydymą ir 55% patys išsirinko vaistus, iš kurių 12% buvo receptiniai vaistai.
6. 6.1. Internete rastą informaciją pacientai dažniausiai aptaria su artimaisiais (47,4%), kiek rečiau su gydytoju (36,8%), su vaistininku (20,6%) ir net 20,6% dalis su niekuo neaptaria informacijos.

6.2. Beveik pusė respondentų (48,9%) internete rastą sveikatos informaciją aptaria su artimaisiais ir net 27,1% šios informacijos su niekuo neaptaria.

Darbo autorius: G. KUNCAITĖ
Atsiųsti pilną darbą sveikatos-informacija-internete