Šiandieniniame pasaulyje kitimo tempams nuolat augant atsiranda perversmą sukeliančios technologijos, nauji produktai ir finansavimo galimybės. Konkurencijos, kaip ekonomikos progreso variklio, stiprėjimas vyksta dėl globalinės ekonomikos poveikio ir greitos technologijų plėtros. Šakose, kuriose yra didelė konkurencija, tik lanksčioms ir dinamiškoms įmonėms, sugebančioms greitai atsakyti į rinkos pokyčius pavyksta ilgą laiką plėstis ir pelningai veikti, sėkmingai kuriant nenutrūkstamą naujų produktų srautą.
Lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnių kontrolės gerinimo galimybės
Lėtinės neinfekcinės ligos (LNL) yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų. Minėtos ligos pasaulyje sudaro apie 60 proc. mirties priežasčių (252). Europoje LNL sąlygoja didžiąją dalį neįgalumo bei mirtingumo. 2000 m. Europoje LNL lėmė apie 75 proc. prarastų sveiko gyvenimo metų (249). Didėjantis LNL paplitimas sąlygoja didėjančius vidutinės numatomos gyvenimo trukmės, mirtingumo ir gyvenimo kokybės skirtumus tarp Rytų ir Vakarų Europos šalių (249). Rytų ir Vakarų Europos gyventojų sveikata labai skiriasi. Skirtumas tarp ilgiausios ir trumpiausios vidutinės gyvenimo trukmės Europos valstybėse siekia 10 metų (16).
Fenomenologinė kūno samprata ir gyvenamasis pasaulis
Kūnas, kūno samprata, kūniškumo problema vienaip ar kitaip paliečia bet kurį rimtesnį filosofinį diskursą. Filosofinėje perspektyvoje kūno ir kūniškojo pasaulio problematika išlieka vienu aktualiausiu klausimu per visą filosofijos egzistavimo istoriją. Kas yra kūnas? Kaip kūnas suvokia save ir aplinkinį pasaulį? Koks yra sąmonės ir fizinio kūno santykis? Ar galima atskirti kūną nuo pasaulio, kuriame egzistuoja šis kūnas, ir apie juos mąstyti kaip apie kažką atskira ir nepriklausoma, ar reikėtų kūną ir pasaulĮ traktuoti kaip nedalomą harmoningą visumą, kaip skirtingas tos pačios būties perspektyvas?
Gimtoji kalba kaip tautinio tapatumo išsaugojimo prioritetas
XX a. paskutiniame dešimtmetyje, antrosios nepriklausomybės laikotarpiu, prasidėjo gana intensyvūs tautinio tapatumo sociologiniai tyrimai. Ir nors M. Taljūnaitė, apibendrinusi akademines publikacijas tautiškumo tema, teigia: „Pati tautinio tapatumo tema ir jo pažinimo įrankiai dar nebuvo (ir nelabai tėra) susiformavę kaip atskira tyrimų sritis” (Taljūnaitė 2006: 17), vis daugėja bandymų įvairiais aspektais, įvairiais lygmenimis tirti tautinį tapatumą.
GIMNAZIJOS IR ŠEIMOS BENDRADARBIAVIMO KOKYBĖS VALDYMAS
Šalies ekonomikos, socialinės sferos ir žmonių gyvenimo permainos keičia visuomenės požiūrį į daugelį reiškinių. Žinios ir jų kūrybiškas taikymas tampa svarbiausia visuomenės bei individo veiklos sąlyga ir priemone, todėl tobulėjant pačiai visuomenei didėja ugdymo vaidmuo švietimo institucijose. Pastaruoju metu daug rašoma ir kalbama apie ugdymo institucijų kaitą, jų tobulinimą ir apie tai, kaip efektyviai jose dirbti. Per pastarąjį dešimtmetį švietimo srityje įvyko daug pokyčių: atsirado naujų mokymosi standartų ir vertinimo būdų, mokyklų atskaitomybės programų, mokytojų vaidmenų ir pareigų, pastabų, grįžtamojo ryšio ir kritikos formų.
ELEKTRONINĖS PREKYBOS VARTOTOJŲ TEISIŲ APSAUGA
Sparčiai vystantis informacijos ir ryšių technologijoms nemaža dalis kasdienių veiklų, taip pat ir prekyba, persikėlė į virtualią erdvę. Prekybiniuose santykiuose sutartis paprastai yra sudaroma prisijungimo būdu, todėl vartotojas neturi galimybių derėtis dėl jos sąlygų. Perkant prekes internetu, vartotojas negali net jų apžiūrėti, įvertinti kokybės ir atitikimo keliamiems reikalavimams. Dėl šių priežasčių virtuali erdvė yra terpė, kurioje yra dažni vartotojo teisių pažeidimai. Tokie pažeidimai mažina vartotojų pasitikėjimą elektronine prekyba ir stabdo jos vystymąsi. Kadangi elektroninės komercijos skatinimas yra viena iš prioritetinių ES sričių, Lietuvoje yra būtina užtikrinti elektroninės prekybos vartotojų teisių apsaugą. Lyderiaujanti valstybė elektroninės komercijos srityje yra Jungtinės Amerikos Valstijos. Į šią valstybę turėtų lygiuotis ne viena pasaulio šalis. Dėl šios priežasties Lietuvos situacija darbe lyginama su JAV. Be to, kadangi Lietuva yra ES narė, analizuojama ir ES teisinė bazė. Taigi nagrinėjant ir lyginant elektroninės prekybos vartotojų teisių apsaugos situaciją Lietuvoje, kaip ES narėje, ir JAV, darbe siekiama išsiaiškinti, ar Lietuvoje yra užtikrinta elektroninės prekybos vartotojų teisių apsauga.
Išanalizavus mokslinę literatūrą, valstybių ir ES teisės aktus, teismų praktiką bei atlikus situacijos lyginamąją analizę išsiaiškinta, kad bendrai elektroninės prekybos vartotojo teisės Lietuvoje yra užtikrintos. Visgi yra sričių, kuriose, norint efektyviau užtikrinti elektroninės prekybos vartotojų teisių apsaugą, reguliavimas turėtų būti keičiamas. Visų pirma rekomenduotina praplėsti elektroninio parašo naudojimo galimybes, įtvirtinant vartotojų teisę elektroniniu būdu sudaryti ir sutartis, kurioms įstatymo yra reikalaujama notarinė forma. Be to rekomenduotina pakeisti šiuo metu naudojamą elektroninės prekybos vartotojo teisės į privatumą užtikrinimo modelį tokiu būdu, kad jis būtų patrauklesnis verslininkams ir neatgrasytų jų nuo prekybos vykdymo elektroniniu būdu. Galiausiai, kad vartotojui būtų aišku, kurios valstybės teismuose jis gali ginti savo teises, turėtų būti nustatytos aiškesnės taisyklės, nustatančios ginčų, kilusių iš tarpvalstybinių elektroninių sutarčių, teismingumą.
SUMMARY
JAUNIMO EDUKACINĖ EMIGRACIJA
Šiandieniniame pasaulyje per sienas liejasi tokia gausybė idėjų ir žmonių srautų, kokių istorija dar neregėjo. Tokie procesai iš pagrindų keičia mūsų visuomenes. Visose visuomenėse vieni individai ima nuolatos bendrauti su kitais, kurie kitaip mato, kitaip mąsto, kitaip atrodo ir kitaip gyvena. Didelėms ekonomiškai stiprioms valstybėms, globalizacija – naudingas dalykas, skirtingai nei mažoms šalims, kurios dėl šio proceso netenka dar daugiau savo piliečių. Akivaizdu, kad visuotinės globalizacijos procesas spartina ne tik kapitalo, bet ir darbo jėgos migraciją. Atsiranda naujos galimybės įsilieti į kitų šalių darbo rinką ir realizuoti savo tikslus. Išvykus dirbti ar mokytis į kitas šalis, neišvengiamai susiduriama su skirtingomis kultūromis, nes globalizacija atvėrė sienas, suvienodino galimybes.
Taigi keičiantis istoriniams laikotarpiams, keitėsi ir migracijos požymiai. Migracijos procesų dinamikoje išskiriami keli periodai: migracija pirmykštėje bendruomenėje; senovės pasaulio migracija; migracija viduramžiais; migracija naujųjų laikų; migracija po I Pasaulinio karo; tarpukario migracija; migracija po II Pasaulinio karo iki 1990 m. ir šiuolaikinė migracija iki XXI a. Vienuose perioduose migracija buvo aktyvesnė, kituose perioduose buvo pasyvesnė, tačiau ji vyko nuolat. O šiuolaikinė globalizacija suteikia tokias galimybes, kad dabar būdami namuose galime stebėti visą pasaulį. Atsivėrė sienos, laisvas žmonių judėjimas tapo visiems prieinamas. Lietuvai įstojus į ES, tapus laisvai kertamoms sienoms, svarbi tapo darbo jėgos migracija.
GINKLAS KAIP BŪTINOSIOS GINTIES PRIEMONĖ
Didžiausią pavojų žmogui kelia jo paties veikla ir kiti žmonės. Nedaugelis žmonių daro nusikaltimus, tačiau jų padariniai – tiesioginiai arba susiję su netikrumu dėl asmens ir jo artimųjų saugumo – nuodija daugelio žmonių gyvenimą.
Valstybė, vykdydama nusikaltimų kontrolės ir prevencijos funkcijas, nepajėgi numatyti ir užkardyti kiekvieną konkretų nusikaltimą, taip pat negali padaryti to, kas neįmanoma – apsaugoti kiekvieną individą kiekvienu jo gyvenimo momentu.
Tačiau valstybė, nelaikydama žmogaus tik objektu, kurį nuo pavojingų kėsinimųsi gina jos jėga, privalo įtvirtinti tokią kiekvieno asmens teisę į būtinąją gintį, kurią jis gali įgyvendinti kiekvienu konkretaus kėsinimosi momentu. Tai neapriboja, priešingai – išplečia ir papildo valstybės vykdomas teisėsaugos funkcijas, suteikia kiekvienam visuomenės nariui teisę į tokią gynybą, kurios pati valstybė yra nepajėgi užtikrinti. Asmuo, įgyvendindamas teisę į būtinąją gintį, ne tik atremia užpuolimą, jis, nebent išskyrus išrišimą duodantį kunigą, atlieka taip pat ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, teismo ir nuosprendį vykdančios institucijos funkcijas.
Asmens teisė į būtinąją gintį yra išvestinė iš Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių į gyvybę (21 str.), į laisvės ir asmens neliečiamybę (20, 21 str.), nuosavybės ir būsto neliečiamybę (23, 24 str.), kitų prigimtinių teisių ir yra šių teisių gynimo priemonė.
Taip pat teigiama ir Europos Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių į gyvybę (2 str.), kiekvienas turi teisę į pagarbą jo fizinei ir protinei neliečiamybei (3 str.), kiekvienas turi teisę į laisvę ir asmens saugumą (6 str.).1
Tai pabrėžia, jog žmogus – svarbiausia visuomenės dalis, žmogaus saugumas visuomenėje – viena iš svarbiausių temų. Neabejotinai teisę į būtinąją gintį galima pripažinti, kaip tai daro daugelis autorių, kaip prigimtine teise. Nes teigiama, kad laikantis nuoseklumo, prigimtine žmogaus teise reikėtų pripažinti taip pat ir teisę valgyti, kvėpuoti, atlikti kitas fiziologines funkcijas, įgyvendinti socialines teises. Nes saugumas lemia visavertį gyvenimą, tai – ne tik socialinių ar fizinių interesų apsauga, bet ir savęs realizavimas, visuomenės socialinis stabilumas.
Nūdienos visuomenėje visuomenės saugumo poreikis – ypatingai svarbus. Tačiau kaip apibrėžti saugumo sampratą? Kinta saugumo turinys, jo palaikymo formos, kinta ir pats saugumo suvokimas. Nors kaip minėta saugumas – vienas iš svarbiausių, žmogaus gyvenimo kokybę lemiančių veiksnių, būtent visuomenės saugumas didele dalimi sąlygoja visą žmogaus veiklą.
Kiekvienas mūsų, nepaisant socialinės padėties, esame suinteresuoti gyventi saugioje visuomenėje. Nusipirkti ginklą šiandien nėra labai sudėtinga. Tiesa, pirmiau reikia pabaigti specialius kursus, išlaikyti teorinius ir praktinius ginklo naudojimo egzaminus, pristatyti specialią
Ankstyvosios anglų kalbos mokymosi kokybės veiksniai
Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, užsienio kalbų mokėjimas tapo labai aktualus ir svarbus veiksnys, kuris leistų gyventojams efektingai dalyvauti Europos švietimo, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje erdvėje. Tai skatina aiškintis anglų kalbos mokymo(si) problemas ir ieškoti būdų, kurie užtikrintų galimybes sėkmingai mokytis užsienio kalbos.
6-11 metų mergaičių, lankančių aerobinę gimnastiką, fizinių gebėjimų kaita
Aerobinė gimnastika – tai sporto šaka, reikalaujanti gebėjimo pagal muziką atlikti didelio intensyvumo pagrindinius aerobikos judesius, jungiant (derinant) juos su sudėtingais jėgos, šuolių, lankstumo ir pusiausvyros pratimais. Kaip ir kitos gimnastikos rūšys, aerobinė gimnastika, reikalauja aerobinės ir anaerobinės ištvermės, šoklumo, lankstumo, jėgos ir puikios koordinacijos (Aleksandravičienė et.al., 2012). Visos šios fizinės ypatybės turi būti rodomos varžybinio pratimo metu, atliekant koordinaciniu požiūriu sudėtingus judesius ir sudėtingumo elementus (šuolius, dinaminės, statinės jėgos, lankstumo pratimus) dideliu intensyvumu be poilsio intervalų (Code of Points, 2009). Tam reikia ne tik didelių valios pastangų, bet ir gero širdies bei kraujagyslių, kvėpavimo sistemų pajėgumo.