Radioaktyvių izotopų kaupimasis Drūkšių ežero žuvų organizmuose

Branduolinė energetika yra viena sričių, į kurias nuolat nukreiptas visuomenės dėmesys. Lietuva turi vieną iš galingiausių pasaulyje atominių elektrinių – Ignalinos atominę elektrinę (toliau IAE). Mūsų šalies gyventojai nuolatos domisi kaip saugiai ši jėgainė yra eksploatuojama ir ar nedaroma žala gamtai, žmogui. Kartais pasigirsta nuomonių apie tai, kad, galbūt, jėgainė teršia aplinką ir tuo pačiu neigiamai veikia žmogų per aplinkos objektus -dirvožemį, orą. Skaityti viską

Mikotoksinų kaupimasis koncentruotuose pašaruose

Gyvulių sveikatai įtaką daro daugelis veiksnių. Svarbiausi jų – laikymo sąlygos, priežiūra ir pašarai. Pastaruoju metu, pasikeitus ūkininkavimo sąlygoms, suaktyvėjo mikroskopiniai grybai, kurie produkuoja, parazituojant ant augalų, toksiškus gyvuliams ir žmonėms junginius-mikotoksinus. Jie labai neigiamai veikia organizmą: hepatotoksiškai, nefrotoksiškai, imunosupresyviai, citotoksiškai, estrogeniškai, kancerogeniškai, tad vis didesnis dėmesys skiriamas pakenktiems mikroorganizmų grūdams ir pašarams. Skaityti viską

Aukos ir nusikaltėlio interakcija nužudymų ir gyvybės atėmimų atvejais

Nužudymų ir neatsargių gyvybės atėmimų atvejais nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio interakcijos turinys bei jo išaiškinimas reikšmingas visų pirma dėl šio nusikaltimo negrįžtamų padarinių. Aukos ir nusikaltėlio santykių išaiškinimas turėtų būti neatsiejamas nuo žmogžudystės išaiškinimo, ypač kai veikos metu nepaliekama jokių nusikaltimo padarymo pėdsakų. Taip pat nusikaltimo subjektų interakcijos turinio pobūdis laikytinas viena viktiminio įvykio atsiradimo ar bent jau baigties sąlygų. Tai svarbus ir nagrinėtinas dalykas, nes konflikto metu potenciali nužudymo auka gali apsisaugoti tiktai savo jėgomis.
Vis dažniau nužudymų ir neatsargių gyvybės atėmimų aukomis tampa nepilnamečiai. Pažymėtina, kad nepilnamečiai taip pat vis dažniau padaro nusikaltimus žmogaus gyvybei. Valstybė privalo apsaugoti labiausiai pažeidžiamą visuomenės grupę nuo tokių nusikaltimų ir svarbiausia keisti dar jauno ir nepatyrusio asmens iškreiptą požiūrį į gyvybę, stabdyti jaunuolių nusikalstamą elgesį apskritai.
Reiktų pripažinti, jog viktimologiniai ir sociologiniai tyrimai nagrinėjama tema nėra tiesiogiai atliekami tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje. Atlikti tyrimai yra bendro pobūdžio, siekiant atskleisti nusikaltėlio ir aukos sąveikos turinį apskritai. Nors kai kurie tų tyrimų sietini su nusikaltimo įvykdymo priežasčių išaiškinimu.
Svarbu atlikti tyrimą, kur galima būtų atskleisti specifinius interakcijos turinio bruožus nužudymų ir gyvybės atėmimų atvejais. Pažymėtina, jog tam tikras interakcijos pobūdis gali lemti patį nusikaltimą ar bent jau nusikaltimo mechanizmo pobūdį.
Lietuvoje jaučiamas mokslinių tiriamųjų darbų tiriama tema trūkumas. Apie nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio interakciją dažniausiai kalbama bendrąja visiems nusikaltimams prasme, ir kaip apie vieną viktimologijos institutų. Didesnis dėmesys nusikaltimo subjektų interakcijos turiniui neskiriamas dėl to, kad teisingumą vykdantys teismai vadovaujasi baudžiamuoju įstatymu, ir nusikaltėliui nubausti visai nebūtinas gilinimasis į interakcijos turinį. Šis klausimas dažniausiai lieka nepaliestas nagrinėjant ir sprendžiant baudžiamąsias bylas.
Tyrimo problema;
Lietuvoje nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio interakcija domimasi jau kelis pastaruosius dešimtmečius. Moksliniuose V. Justickio, G. Babachinaitės, A. Dapšio bei kitų mokslininkų darbuose nagrinėjami tam tikri nusikaltėlio ir aukos sąveikos aspektai. Tiesioginius tyrimus šia tema atliko R. Uscila. Būtent nužudymų ir neatsargių gyvybės atėmimų atvejais tyrimai nusikaltėlio ir aukos interakcijai nustatyti Lietuvoje dar nebuvo atliekami.
Nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio sąveikos problema pirmieji domėtis pradėjo H. Hentingas, H. Schultzas ir kiti. Konkrečiai nužudymų atvejai buvo nagrinėjami bei tyrimai atliekami užsienio mokslininkų: H. Ellenbergerio, M. E. Wolfgango, A. P. Goldsteino, S. Schaferio, V. I. Polubinskio, T. D. Mietheaso, D. Pokornyo, H. Garfinkelio ir kitų.
Tyrimo objektas:
Nusikaltimo aukos ir nusikaltėlio interakcija, jos turinys, specifika, įtaka aukos viktimizacijai nužudymų ir neatsargių gyvybės atėmimų atvejais. Konflikto šalių santykiai iki viktiminio įvykio ir viktiminio įvykio metu, santykių kintamumas. Nusikaltėlio ir aukos asmenybės bruožai, gyvenimo būdo ypatybės, sąlygojančios aukos viktimizaciją. Skaityti viską

Aplinkos apsaugos institucijų išduodamų leidimų sistemos

Nuolat augantis gyventojų skaičius, mokslinė pažanga, ekonominis vystymasis pasaulyje sukėlė spartų visuomenės poreikių, kurie neretai yra patenkinami aplinkos sąskaita, augimą. Intensyvus aplinkos teršimas bei gamtos išteklių naudojimas, sukėlę ekologinės krizės grėsmę, pastaraisiais dešimtmečiais tapo aktualiomis problemomis, kurias stengiamasi spręsti tiek tarptautiniu tiek nacionaliniu mastu. Tokių problemų sprendimas yra vienas pagrindinių aplinkos politikos uždavinių. Skaityti viską

Elektroninės komercijos informacinių sistemų architektūrinis aspektas

Šiuo metu vis dažniau ir dažniau girdime sąvokas „e.komercija“, „e.verslas“. Egzistuoja daug šių savokų apibrėžimų. Skirtingi autoriai bei leidiniai savaip traktuoja pačius terminus, požiūrį, nėra vieningos ir nusistovėjusios teorijos. Dauguma žmonių e.komerciją supranta kaip elektronines parduotuves, kur gali įsigyti norimą daiktą intrnetu, bet tai tik labai siaura e.komercijos dalis. Iš tiesų e.verslo sąvoka yra labai plati, o apimami procesai – sudėtingi, todėl negali būti nusakomi vienareikšmiškai, iš vienos perspektyvos. Skaityti viską

Ligoniai sergantys išemine širdies liga

LIGONIŲ SERGANČIŲ IŠEMINE ŠIRDIES LIGA IR BESIGYDANČIŲ II LYGIO REABILITACIJOS LIGONINĖJE DEPRESIJOS, NERIMO, FIZINIO PAJĖGUMO IR
RIZIKOS VEIKSNIŲ SĄSAJOS. Epidemiologinių tyrimų duomenimis patvirtinama, kad kraujagyslių ligos ir išeminė širdies liga (IŠL), bei jos komplikacijos bendrojoje ŠKL mirčių struktūroje yra pagrindinės darbingo amžiaus gyventojų mirties ir invalidumo priežastys Lietuvoje ir kitose šalyse (Vitkauskas ir Gurevičius, 2010; Gaižauskienė ir Gurevičius, 1994; Statistikos departamentas prie LRV, 2003). Lietuvos gyventojų gyvybių daugiausia nusineša išemijos padarinys – miokardo infarktas (MI), vidutiniškai 100 tūkstančių gyventojų nuo 1980 m. iki 2007 m. MI susirgimo atvejų užregistruota 164 (Rinkūnienė ir kt., 2009). Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad IŠL sąlygoja žmogaus gyvensenos ypatumai, kurie apima individualius mitybos, fizinio aktyvumo, svaigalų, tabako vartojimo įpročius. Psichosocialiniai veiksniai vienareikšmiškai veikia žmogaus įpročius. Prie jų priskiriame patiriamą stresą, pyktį, nerimą, depresiją, izoliaciją, gyvenamąją vietą ir kt. (Kristenson and al., 2004). Žmogaus įpročiai, kurie neatitinka sveikos gyvensenos ypatumų, laikomi žalojančiais sveikatą ir išskiriami kaip rizikos veiksniai. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo didesnė tikimybė susirgti IŠL (Petrulionienė, 1999). Tyrimais nustatyta, kad sergantieji ŠKL turi menką supratimą apie jų ligą sukeliančius veiksnius (Šostakienė ir Laurinskaitė, 2007). Skaityti viską

Debesų vaizdinys lietuvių poezijoje

Dažniausiai meninės kūrybos tekstuose vaizduojama perkurta objektyvi tikrovė. Poetinėmis metaforomis, metonimijos ir tiesioginės reikšmės žodžiais perteikiamas tikrovės interpretavimas. Išanalizavus funkcionuojančių pasakymų kalbinę raišką, galima pasakyti, kuo ypatinga asmens pasaulėvoka, koks matomas individualus tikrovės atvaizdas, kitaip tariant, apibrėžti tautos savitumą, apibūdinti žmonių „naivųjį“ pasaulėvaizdį. Skaityti viską

Ergoterapijos poveikis alkoholikams ir narkomanams

ERGOTERAPIJOS POVEIKIO VERTINIMAS PRIKLAUSOMŲ NUO ALKOHOLIO IR NARKOTIKŲ ASMENŲ VEIKLAI, INTERESAMS BEI POMĖGIAMS

Priklausomybė – tai sveikatos sutrikimas, liguistas polinkis kartoti tą patį veiksmą ar vartoti tą pačią medžiagą pakartotinai daug kartų. [16]
Priklausomybių nuo įvairių medžiagų rodikliai visame pasaulyje auga. Dažnai, vartojami narkotikai bei alkoholis, o greta jų, vartojami rūkalai. Auga ir problemų, kaip priklausomybių padarinių skaičius bei įvairovė: ligos, psichikos sutrikimai, socialinės aplinkos priklausomų žmonių rate blogėjimas ir jos įtaka aplinkiniams . Tema vis daugiau nagrinėjama ir jai skiriamas labai didelis dėmesys visame pasaulyje. Skaityti viską

Vyrų ir moterų lūkesčiai vartojant alkoholį

VYRŲ IR MOTERŲ LŪKESČIŲ, SUSIJUSIŲ SU ALKOHOLIO VARTOJIMU, IR ŠIO ELGESIO KEITIMO SĄSAJOS

Šiandien vis daugiau žmonių neįsivaizduoja savo laisvalaikio be kai kurių psichoaktyviųjų medžiagų, pavyzdžiui, tabako, alkoholio, „žolės“ ar kitų. Sunkaus ir įtempto darbo metu tampa įprasta surūkyti vieną kitą cigaretę, o po darbo ar mokymosi savaitės -atsipalaiduoti su draugais laikant rankoje alaus bokalą ar gurkšnojant brendžio taurę. Manoma, kad tai padeda nurimti, atitrūkti nuo nepageidaujamų minčių, pailsėti. Tai priimtiniausia bendravimo forma. Tokia nuomonė apie psichoaktyviųjų medžiagų teigiamą poveikį organizmui tėra klaidingi įsitikinimai. Tačiau faktas yra tas, kad būtent alkoholį teigia vartojantys 85 % Lietuvos žmonių – vyrų ir moterų (Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atlikto tyrimo 2004 m. pabaigoje duomenimis). Tai yra didžioji šalies gyventojų dalis. Skaityti viską

Mokslo darbai ir informacija