1-2 Argi nerūpi bent retsykiais sielą apvalyti?
2-4 Atleistas paties prašymu.
3-4 Bendrai aš su tavimi nenoriu kalbėti.
4-5 Darbuotojams teisėtai kyla abejonių dėl premijų skyrimo.
5-2 Gavau per šimtą litų.
6-3 Gi tu dar jaunas!
7-5 Irma nusipirko naujas šliures.
8-5 Iki vakaro turite patuštinti salę.
9-4 Iš to išeina, kad būtina sušaukti klasės susirinkimą.
10-1 Jei neklausysi, teks nuo tėvo.
11-3 Jeigu patikėsime žurnalistais, viskas buvo kitaip.
12-3 Jeigu seniesiems patinka melodingos dainos, tai jaunimui – tranki muzika.
13-5 Man patiko jūsų rutuliojama mintis.
14-1 Mums kalba nesirišo
15-5 Neatidžiai rašant, randasi įvairių klaidų.
16-4 Pasigydyk, kol tapsi sveikas.
17-5 Per du metus išėjome visą literatūros kursą.
18-3 Per neatidumą prasprūdo klaida.
19-5 Suk po kairei.
20-5 Šįsyk, reikia pastebėti, jau nepadarei grubios klaidos.
Šeiniaus asmenybė ir jo charakterio savybės
1. Šeinius buvo jautrus. Jis jautriai išgyveno Lietuvos nepriklausomybės praradimą, vėliau savo pergyvenimus ir politinius įvykius atvaizdavo knygoje Raudonasis tvanas.
Deprivacijos įtaka vaiko psichosocialinei radai
Paplitusi nuomonė apie deprivacijos pasekmių neišvengiamumą ankstyvame amžiuje šiuolaikiniame pasaulyje ginčytina. Tačiau akivaizdu, kad deprivacija daugiau ar mažiau sąlygoja atsilikimą arba lėtesnį kalbos vystymąsi, socialinius, higieninius įgūdžius, motoriką, intelektą (I. Leliūgienė, 2002).
Erotinės meilės samprata
Gyvename globalizacijos amžiuje, kuomet nyksta ribos tarp kultūrų ir mus vis dažniau pasiekia atgarsiai iš mažai pažintų kraštų. Ypač yra domimasi Rytais, o Rytų tradicijos, religijos bei išmintis gyvybingai įsitvirtina mūsų krikščioniškuose kraštuose, kuomet savosios vertybės yra pernelyg pasenusios ar pabodusios. Taip pat vis aktualesnis tampa dialogas tarp Vakarų ir Rytų, bandoma kuo geriau suvokti, pažinti, palyginti ir pasisemti naujų idėjų. Vakariečius ypač stebino išpuoselėtas ir ištobulintas meilės menas, subtilus erotikos supratimas rytuose. Šiame darbe bandysime įsigilinti į erotikos supratimą tiek Vakarų krikščioniškoje , tiek Rytų induistinėje kultūrose , bandysime atrasti sąsajas tarp kultūrų, religijų erotikos suvokimo kontekste.
Verbalinis ir neverbalinis bendravimo būdai
Bendravimo reikšmė žmogaus gyvenime. Kiekvienas iš savo patirties žinome, kokie įvairūs, nepanašūs vienas į kitą būna žmonės, todėl nenuostabu, jog jie gali būti orientuoti į nevienodas vertybes. Bendravimas tai tikrai universali vertybė – ji būdinga visiems arba beveik visiems žmonėms. Antra, tai vertybė, kurios nepasiekus, sunkiai įgyvendinami kiti svarbiausi žmogaus poreikiai – poreikis gerai vertinti ir gerbti save, pasiekti visišką asmenybės saviraišką. Jeigu žmogui nesiseka bendrauti, jeigu jam sunku patenkinti priklausymo grupei ar grupėms poreikį, mylėti ir būti mylimam, jam vargu ar pavyks gerai save vertinti, jis negalės atskleisti visų savo talentų ir sugebėjimų (Psichologija studentui ).
Bendravimą galėtume apibrėžti kaip žmonių sąveiką, kai apsikeičiama mintimis, emocijomis, susipažįstama ir pasiekiama socialinio bendrumo. Bendravimas yra daugialypis reiškinys: bendravimu vadiname ir daugelį metų trunkančią draugystę, ir susirašinėjimą paštu, ir aktoriaus pasirodymą publikai. Todėl skiriamos įvairios bendravimo rūšys. Dažniausiai kasdieniniame gyvenime minėdami bendravimą, turime galvoje bendravimą žodžiais. Jis mums geriausiai žinomas. Tačiau psichologiniai tyrimai parodė, jog įprasto, normalaus pokalbio metu tarp dviejų žmonių tik apie trečdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais, o maždaug du trečdalius – kitais būdais. Taigi, bendravimas būna verbalinis ir neverbalinis.
Mokinių krūvio mokyklose problematika pedagogų požiūriu
Iš pasisakymų internete: „Tėvų netenkina mokymo kokybė: teikiamos ir gaunamos žinios – faktų sankaupa, sisteminio požiūrio nesusidaro dažnas moksleivis“.
Kokia yra gyvenimo prasmė? Ar yra pomirtinis gyvenimas?
Kokia yra gyvenimo prasmė ? Ar yra pomirtinis gyvenimas ? Kaip turime gyventi ? Tai yra klausimai einantys iš lūpų į lūpas, iš kartos į kartą. Nebuvo dar žmonijos istorijoje tokios kultūros, kurios tarpe neatsirastų žmonių gvildenančių šiuos klausimus. Nors ir ne pirmieji, tačiau daugiausiai pasiekę ir padėję pamatus daugumai ateinančių filosofų kartų, buvo pirmieji graikų mąstytojai.
Mirtingumas pagal mirties priežastis Lietuvoje
Bendros sergamumo tendencijos. 1996 m. vyravo panašios sergamumo tendencijos, kaip ir ankstesniais pereinamojo laikotarpio metais. Sumažėjo infekcinių susirgimų bei vaikų sergamumas. Vaikų iki 15 metų amžiaus sergamumas per metus sumažėjo 8%. Tačiau vaikų sergamumas dar tebėra pakankamai aukštas. 1996 m. ligoninėse gydėsi 771 tūkst. ligonių, iš jų vaikai iki 15 metų amžiaus sudarė 17%.
Moralinių vertybių formavimasis paauglystėje
Paauglystė – tai gyvenimo tarpsnis tarp vaikystės ir suaugusiųjų amžiaus. Ji trunka nuo fizinio lytinio brendimo pradžios, iki tol, kol pasiekiamas savarankiško suaugusio žmogaus socialinė padėtis, bei įsisavinamos kultūroje propaguojamos moralinės vertybės. Vienas iš asmenybės moralinio brendimo bei tobulėjimo aspektų yra jos sąmoningumo, savarankiškumo poreikio didėjimas. Taigi paauglystėje žmogus bręsta lytiškai, jo kūnas fiziškai kinta, įgauna suaugusiojo formas, o kognityvinio mąstymo vystymasis leidžia žmogui logiškai mąstyti, įsivaizduoti savo ateitį, ją planuoti. Paaugliai yra linkę eksperimentuoti naujomis idėjomis ir siekia pažinti skirtingus gyvenimo aspektus – tuo jie skiriasi nuo vaikų, kurie dar pasikliauna kitais ir leidžia kitiems vadovauti jų elgesiui. Paauglystėje yra juntamas poreikis atitrūkti nuo šeimos ir pasiduoti bendraamžių įtakai, performuoti savo vertybes. Jei santykiai su tėvais prasti ar jų išvis nėra, dažniau yra linkę paaugliai smurtauti, vartoja alkoholį bei narkotikus, neretai kyla didelė priešlaikinių lytinių santykių, nėštumo bei lytiškai plintančių ligų tikimybė. Tuo labiau, jog ekstremalesnės gyvenimo būdo išraiškos formos tampa moralės etalonu.
Kinikai, skeptikai, stoikai
Žmogus, protas ir norma — trys didieji graikų filosofijos atradimai. Žmogus yra kosmoso, protas — žmogaus, norma — proto esmės. Konkrečiai jos egzistuoja kaip gamta, valstybė ir dorovė. Aiškumo sklidiname gamtos pasaulyje dorai gyve¬nantis žmogus — toks buvo graikų dvasios socialinis užsa¬kymas filosofijai, kurį ji, kurdama pati save, garbingai įvykdė.
Praradus savarankiškumą ir netekus vilties suvienyti grai¬kų miestus valstybes, prarado prasmę ir gamtos bei valstybės teorijų kūrimas. Graikų protas dar labiau susitelkė žmogaus, esančio nebe valstybei, o sau, būnančio akis į akį su savim ir visata, gyvenimo normų kūrimui. Tai — helenizmo epocha, graikų klasikinės kultūros formų plitimo pasaulyje metas, patiems graikams kuriant paskutiniąsias originalias — skep¬ticizmo, kinikizmo, ir stoicizmo — koncepcijas.