Pereinamųjų slopinimų priklausomybėnuo linijos ilgio ir dažnio. Pereinamųjų slopinimų priklausomybės nuo linijos ilgio. Elektromagnetinio ryšio prigimtis ir parametrai. Optinės gijos kritinis dažnis ir normuotas dažnis. Pirminių parametrų priklausomybė nuo dažnio, atstumo tarp laidininkų ir laidininkų diametro. RL skirstymas.
Impusliniai ir skaitmeniniai įtaisai, užrašai
I. IMPULSINIAI ĮTAISAI.
1. Bendros žinios
2. Impulsiniai ir skaitmeniniai signalai.
3. Standartiniai stačiakampio impulso parametrai.
4. Impulsinių įtaisų rūšys.
5. Impulsinių įtaisų taikymo sritys.
6. Laboratoriniai impulsiniai įtaisai.
7. Pereinamieji procesai (pp) grandinėje su vienu reaktyviniu elementu.
8. Tarpdecilinė eksponentinio fronto trukmė.
9. Impulsų formuotuvai
10. Impulsai diferencijuojančiose ir integruojančiose grandinėse.
11. Impulsai realiose diferencijuojančiose grandinėse.
12. Kompensuoti įtampos dalikliai.
13. Pereinamieji procesai vėlinimo linijose.
14. Vėlinimo linijų tipai
15. Impulsinių transformatoriai.
16. Netiesiniai formuotuvai – jungikliai.
17. Diodiniai jungikliai.
18. Impulsiniai diodai ir jų ypatybės
19. Pereinamo proceso skaičiavimas diodiniame jungiklyje.
20. Tranzistoriniai jungikliai.
21. Tranzistorių apibūdinantieji parametrai.
22. Pereinamųjų procesų skaičiavimas įsotintam tranzistoriniam jungiklyje.
23. Jungiklio greitaveikos padidinimo būdai.
24. Jungiklis su forsuota rc grandine.
25. Neįsotintas tranzistorinis jungiklis.
26. Relaksatoriai.
27. Tranzistoriniai multivibratoriai.
28. Simetrinis multivibratorius.
29. Multivibratoriaus frontų korekcija.
30. Multivibratorius su emiterio ryšiu
31. Bloking-generatoriai.
32. Laukiantysis bloking generatorius.
33. Bloking–generatorius autorežime.
34. Trigeriai.
35. Simetriniai trigeriai.
36. Simetrinio trigerio paleidimo būdai.
37. Trigeriai su emiterio ryšiu.
38. Relaksatorių sinchronizavimas ir dažniu dalijimas juose.
39. Stabilaus sinchronizavimo ir dažnių dalijimo sąlygos.
40. Relaksatorių stabilizavimo būdai.
41. Bloking generatorius su vėlinimo linija.
42. Impulsų dažnių dalijimas kaupimo schemose.43. Relaksatoriai su negatronais.
44. Relaksatoriai su td.
45. Laukiantysis multivibratorius su td
46. Trigeris su td.
47. Relaksatoriai su tiristoriais.
48. Relaksatorius su tiristoriumi ir vėlinimo linija.
49. Pjūklinių impulsų generatoriai.
50. Pjūklinės įtampos impulsų gavimas
51. Įtaisas su srovės stabilizatoriumi
52. Kompensuojančios evj metodas pjūklinei įtampai gauti.
53. Fantastronas.
54. Pjūklinės srovės formavimo principai.
Skaitmeninio perdavimo sistemos
1. Eksploatuojamos ryšio linijos
1.1. Reikalavimai ryšio linijoms
2. Kreipiančiųjų sistemų elektrodinamika
2.1. EMB klasės ir tipai
2.2. Fizikiniai procesai KS
2.3. Elektromagnetiniai procesai laidininkuose ir dielektrikuose
2.4. EML energetiniai santykiai
2.5. Perdavimo režimai KS
3. Ryšio linijų konstrukcijos
3.1. Ryšio kabelių skirstymas ir žymėjimas
3.2. Kabelių pagrindiniai elementai
3.3. Tarpmiestiniai simetriniai kabeliai
3.4. Tarpmiestiniai bendraašiai kabeliai
3.5. Miesto tipo kabeliai
3.6. Kaimo ryšio kabeliai
4. Kreipiančiųjų sistemų teorija
4.1. Ryšio linijos ekvivalentinė schema ir lygtis
4.2. Banginė varža
4.3. Sklidimo koeficientas
4.4. Antrinių parametrų priklausomybė nuo dažnio
4.5. Elektromagnetinės energijos sklidimo greitis
5. Elektriniai procesai simetriniuose kabeliuose
5.1. Energijos perdavimas simetrine grandimi su nuostoliais
5.2. Simetrinių kabelių talpumas ir laidumas
5.3. Pirminių parametrų priklausomybė nuo dažnio, atstumo tarp laidininkų ir laidininkų diametro
6. Elektriniai procesai bendraašiuose kabeliuose
6.1. Energijos perdavimas bendraašiais kabeliais su nuostoliais
6.2. Bendraašių kabelių talpumas ir laidumas
6.3. Bendraašių kabelių antriniai parametrai
6.4. Geriausi bendraašių kabelių laidininkų santykiai
7. Signalai optinėje gijoje
7.1. Fiziniai procesai optinėje gijoje
7.2. Signalų slopinimas optinėje gijoje
7.3. Lūžio rodiklių pasiskirstymas optinėje gijoje
7.4. Optinės gijos kritinis dažnis ir normuotas dažnis
7.5. Modos optinėje gijoje
7.6. Signalų dispersija optinėje gijoje
7.7. Skaitinė apertūra
8. Grandžių elektromagnetinis ryšys
8.1. Elektromagnetinio ryšio prigimtis ir parametrai
8.2. Pagrindinė grandžių tarpusavio ryšio lygtis
8.3. Simetrinių grandžių pereinamieji slopinimai
8.4. Pereinamųjų slopinimų priklausomybė nuo linijos ilgio ir dažnio
8.5. Papildomi ryšiai tarp grandžių
8.6. Bendraašio kabelio tarpusavio ryšys
8.7. Ryšio varža
8.8. Bendraašių kabelių pereinamasis slopinimas
9. Ryšio kabelių simetrizavimo principai
9.1. Kabelio grandžių susukimas
9.2. Kabelio grandžių simetrizavimas
9.3. Žemo dažnio kabelių simetrizavimas kryžminimo būdu
9.4. Kondensatorinis simetrizavimas
9.5. Koncentruotas simetrizavimas
9.6. Aukšto dažnio kabelių simetrizavimas pagal kompleksinius ryšius
9.7. Žemo dažnio kabelių simetrizavimas
10. Išorės šaltinių ir ryšio linijų elektromagnetinis ryšys
10.1. Išorės trukdžių šaltiniai, klasifikacija, tipai
10.2. Žaibo įtaka
10.3. AĮL įtaka
10.4. EG įtaka
10.5. Įtakos į ORL ir KL ypatybės
10.6. Elektrinės įtakos skaičiavimas
10.7. Magnetinės įtakos skaičiavimas
10.8. Radijo stočių įtaka RL
10.9. Ryšio įrenginių apsauga nuo išorės poveikių
10.10. Apsaugos schemos, iškrovikliai, saugikliai
10.11. ORL apsauga
10.12. KL apsauga
10.13. Miesto tinklų apsauga
10.14. Kaskadinė apsauga ir žaibolaidžiai
10.15. Apsauginiai trosai
10.16. Ekranavimas
10.17. Redukciniai transformatoriai
10.18. Ryšio linijų metalinių apvalkalų korozija ir apsaugos priemonės
10.18.1. Korozijos rūšys
10.18.2. Dirvos elektrocheminė korozija
10.18.3. Tarpkristalinė korozija
10.18.4. Elektrinė korozija
10.18.5. Apsaugos priemonės nuo korozijos
10.18.6. Elektrinis drenažas
10.18.7. Katodinės stotys
10.18.8. Protektoriai
11. Ryšio linijų statyba
11.1. Paruošiamieji darbai
11.2. Kabelių paruošimas klojimui
11.3. Statybinių ilgių grupavimas
11.4. Trasos žymėjimas
11.5. Požeminių kabelių tiesimas
11.6. Perėjimų per autokelius ir geležinkelius įrengimas
11.7. Matavimo stulpelių pastatymas
11.8. Kabelinė kanalizacija
11.9. Kabelių tiesimas kanalizacijoje
11.10. Kabelių tiesimas po tiltais, ant sienų ir pakabinimas ant atramų
11.11. Povandeninių kabelių tiesimas
11.12. Optinių kabelių tiesimas
11.13. Stiprinimo punktų ir kabelių numeracija
11.14. Simetrinių kabelių šerdies montažas
11.15. Miesto telefono tinklų galiniai ir skirstomieji įrenginiai, jų montažas
11.16. Kabelių įvedimas į ATS ir TMTS pastatus
11.17. Kabelių įvedimas į NSP
11.18. Kabelių suspausto oro įranga ir palaikymo metodai
12. Ryšio linijų eksploatacija
12.1. Eksploatacijos organizavimas
12.2. Eksploataciniai-techniniai reikalavimai KL
12.3. Techninės eksploatacijos metodai ir uždaviniai
12.4. Linijinių kabelinių įrenginių remontas
12.5. KL apsauga ir avariniai darbai
12.6. Eksploataciniai elektriniai matavimai
12.7. Miesto kabelių eksploatacijos ypatybės
12.8. KL patikimumas
12.9. Patikimumo įvertinimas
13. Ryšio linijų projektavimas
13.1. Ryšio tinklų struktūra
13.2. Techninis darbinis projektas
13.3. Miesto telefono tinklo pagrindinių parametrų nustatymas
13.4. Miesto tinklo magistralinių paskirstomųjų ir jungiamųjų linijų projektavimas
13.5. Kaimo telefono tinklų struktūra
13.6. Techninis-darbinis projektas
13.7. Perdavimo sistemos, linijos, aparatūros parinkimas
13.8. Techninis ekonominis projekto pagrindimas
Eksploatuojamos ryšio linijos
Radijo ryšiui naudojamos ilgos (IB), vidutinės (VB), trumpos (TB) bangos. IB driekiasi nuo 103 iki 105 Hz, VB – nuo 105 iki 106 Hz, TB – nuo 106 iki 107 Hz. Naudojant radijo ryšį jis užtikrinamas dideliais atstumais. Radijo ryšio trūkumas – nedidelis kanalų skaičius, mažas atsparumas trukdžiams.
Keturių lygmenų tinklo valdymo modelis
Bendroji telekomunikacijų tinklo valdymo schema (TMN) gali būti realizuota keturių lygmenų valdymo modeliu, kurio kiekvienas lygmuo vykdo jam skirtas funkcijas, pateikdamas aukštesniam lygmeniui apibendrintą tinklo veikimo vaizdą. Tie lygmenys yra:
– biznio menedžmentas (tinklo ekonominio efektyvumo valdymo aukštesnysis lygmuo BOS);
– paslaugų menedžmentas (tinklo paslaugų valdymo lygmuo SOS);
– tinklo menedžmentas (tinklo valdymo sistemų lygmuo NOS);
– elementų menedžmentas (element-menedžerių (EM) arba tinklo elementų valdymo sistemų lygmuo EOS). Tai žemiausias lygmuo.
Sinchroniniai skaitmeniniai tinklai
Skaitmeniniai tinklai (ST), įdiegti iki sukuriant SONET/SDH, iš esmės buvo asinchroninė sistema, nes nenaudojo išorinio sinchronizacijos šaltinio. Juose bitų praradimas duodavo ne tik informacijos praradimus, bet ir sutrikdavo vidinė sinchronizacija. Priimamajame mazge lengviau buvo išmesti klaidingus ciklus negu atstatyti sinchronizaciją perduodant pakartotinai išmestus ciklus, kaip tai daroma vietiniuose tinkluose.
Perdavimo spartų hierarchijos
Skaitmeninio perdavimo atveju n:1 tipo multiplekseris formuoja vieną grupinę seką iš n skaitmeninių srautų. Grupinis srautas – tai pasikartojančios grupės, kurios sudarytos iš n vienodų blokų (bitų, baitų, keleto baitų), suformuotų viename kanaliniame intervale. Akivaizdu, kad multiplekseris turi užtikrinti perdavimo spartą lygią nv, v – vieno multipleksuojamo kanalo sparta.
Duomenų skaitmeninio perdavimo technologijų pagrindai
Ryšio kanalo ypatumai. Balso ar duomenų perdavimui, kurie bendruoju atveju traktuojami kaip signalas, reikalingas ryšio kanalas, sujungiantis siųstuvą su imtuvu. Po to kyla klausimas, ar perduotas signalas gali būti priimtas neiškraipytas. Realiai aišku, kad ne. Tuomet svarbu žinoti, kiek jis yra iškraipomas. Leistinas iškraipymų dydis arba santykis S/N (signalas/triukšmas) pagal Šenono/Hartli formulę be juostos pločio nusako ryšio kanalo talpą arba leistiną perdavimo spartą. Perduodamo analoginio signalo yra iškraipoma amplitudė, fazė, dažnis. Tai susieta su kanalui leistinu dinaminiu diapazonu ar jo pralaidumo juosta.
Šiuolaikinių skaitmeninio perdavimo technologijų apžvalga
Sparti naujų informacinių technologijų plėtra ir vystymasis, savo ruožtu, iššaukė mikroprocesorinės technikos vystymąsi. Visa tai sąlygojo balso ir duomenų skaitmeninio perdavimo vystymąsi. Šios aplinkybės sudarė sąlygas vietinių tinklų (ARCnet, Ethernet, Token Ring ir t.t.), o taip pat didelės spartos globalinių tinklų (PDH, SONET, SDH, ISDN, Frame Relay, ATM) atsiradimą. Pastaruoju metu didelis dėmesys skiriamas asinchroninio perdavimo būdui (ATM) ir sinchroninei skaitmeninei hierarchijai (SDH).
Jungimo / projekcijos priklausomybės ir reliacinių schemų projektavimas
Paimkime dalykinės srities pavyzdį. 6.1 paveikslėlyje pavaizduotas gaminio (GAMINYS) technologinis maršrutas ir to gaminio sandėliavimas: gaminys G1 apdoro-jamas technologinėmis (OPERACIJA) operacijomis O1 ir O2, o po to, kai jau jis yra pagamintas, sandėliuojamas arba sandėlyje (SANDĖLIS) S1 arba sandėlyje (SANDĖLIS) S2. Gaminio G1 sandėlyje S1 likutis (KIEKIS) yra K1, o sandėlyje S2 to pačio gaminio likutis (KIEKIS) yra K2. Paimkime duomenų, kurie charakterizuoja šią dalykinę sritį, reliacinę schemą R = (GAMINYS, OPERACIJA, SANDĖLIS, KIEKIS) ir duomenų santykį, pavaizduotą 6.1 lentelėje. Pažymėsime tokią svarbią šios dalykinės srities savybę, kad informacija apie tai, kokiomis operacijomis gaminys yra apdorojamas, yra nepriklausoma nuo informacijos apie to gaminio sandėliavimo vietas ir to gaminio likučius sandėliuose. Analogiškai, gaminio sandėliavimo vietos ir likučiai sandėliuose yra nepriklausomi nuo gaminio technologinio maršruto. Kitais žodžiais tariant, tarp gaminio technologinių duomenų ir duomenų apie gaminio sandėliavimą nėra tiesioginių asociatyvinių ryšių, nėra kokių nors duomenų priklausomybių, pavyzdžiui, žinomų iš anksčiau, funkcinių priklausomybių. Netiesioginiai asociatyviniai ryšiai tarp nagrinėjamos probleminės srities sandėliavimo ir technologinių duomenų yra. Tačiau šie ryšiai egzistuoja per duomenų atributą GAMINYS, kadangi tas pats gaminys apdorojamas tam tikromis operacijomis, o po apdorojimo tas pats gaminys yra sandėliuojamas tam tikrose sandėliavimo vietose ir tose vietose yra tam tikri gaminio kiekiai. Netiesioginių asociatyvinių ryšių egzistavimas sudaro prielaidas įvesti daugiareikšmes priklausomybes, kurias toliau apibrėšime formaliai.