Gaminių projektavimo pagrindai

Špera. § Isardomos jungtys

Pasižimi tuo, kad juos galima nesugrąžinant išardyti ir sulipdyti.
Prie jų priskiriamos sekančios jungtys: srieginės, savaržynės, profilynės, su pleištais, su kaičiais, su išdražomis, su deformojamais elementais.
Srieginės jungtys – vadinamos jungtys sudarytos, panaudojant sriegines tvirtinimo detales arba sriegius tiesiog isregtus mašinų elementuose.
Tvirtinimo elementai : varžtas, sraigtas, sneigė, veržlė.
Privalumai -Varžtinė jungtis pranašesnė tuo, kad nereikia isriegti jungiamų detalių. Tai yra labai svarbu, kai jungiamoji detalių medžiaga yra nestipri.
Trūkumai:
1) Turi būti pakankamai vietos veržlei.
2) Užsūkant ir atsukant reikia prilaikyti varžtuvo galvutę.
3) Padydėja jungties masė.
Sraigtinės smeigės naudojamos kai truksta vietos veržlei.
Smeigės naudojamos, kai jungiamoji detalė yra stora, ir reiketų labai ilgo varžto.
Judesio sraigtai – jie paverčia sukamąjį judėsį slenkamuoju arba atvirksčiai.
Galimi 2 variantai:
1) Ašine kriptimi sukasi nejūdrus sraigtas, slenka veržlė.
2) Veržlė nejuda, sukdamasis slenka sraigtas.
Rutulinių sriegių perdavos – naudojamos norint sumažinti elemento išyrimą ir energijos nuostolius. Jungtys susideda iš sraigto ir veržlės. Jose yra apskritimo formos grioveliai, kuriais juda rutuliukais
Privalumai: maža trintis, nedidelis išyrimas, netrukčiojamas judėsis.
Velenų ir stebulių jungtys: pleištinės , profilinės, jungtys su deformojamais elementais, savaržinės jungtys.
Jungties parinkimą lemia:
1) perduodamos apkrovos.
2) centravimo tikslumas.
3) detalės medžiaga.
4) techninės galimybės.
5) kaina.
Pleištinės jungtys – (pleištė) tai yra detalės įstatomos į griovelius, esančios veleno ir steblio sandaroje ir įgalinčios vieno elemento sukimo momentą perduoti kitiems.
Pleištai būna: nuožulnoji, prizminiai, segmentiniai.
Profilinės išdrožinės jungtys – pasižimi tuo, kad veleno ir stebulio skerspjūvis yra ne skritulio formos, o sukimo momentai.
Profilinės jungtys būna 2-jų tipų: išgrožinės ir poliganinės. Velene ir stebėlyje padaromi // su ašimi vienodo skerspjūvio grioveliai. Jie išdėstomi lygiais atstumais veleno ir stebulio paviršiuose. Grioveliai vadinami išdražomis.
Profilinės poligoninės jungtys – perduoda sukimo momentą simetriniais makrogeometriniaias šoniniais veleno ir stebelio šonomis. Šios jungtys yra daug patikimesnės, patvoresnės ir funkciškesnės nei pleištinės ar išdrožinės jungtys.
Jungtys su deformojamais elementais – būna: su kūginiais žiedais, su žvaigždiniais įtempimo žiedais, su hidraulinėmis įtempimo įvorėmis.
Jungtys su kūginiais žiedais – veleno ir steblio jungtį sudaro 2 vienas į kitą įeinantys ir surinkimo momentu veržomi kūginiai žiedai. Jungtys dažnai naudojami krumpliaračiams, žvaigždutėms, stabdžiams, diskams ir movoms, patikimai pritvirtinti prie velenų.
Jungtys su žvaigždiniais įtempimo žiedais – savo forma panašūs į spiruoklinę lėkštę. Žvaigždiniai žiedai turi vydnes ir išorines radialines išpjovas, kurios suteikia žiedui tamprumą. Žiedo išorinis skersmuo didesnis už skilės skersmėnį. Vidinis skersmuo mažesnis už veleno skersmenį.
Juntys su hidraulinėmis įtempimo įvorėmis – sudaro įvores su dvigubomis senelėmis, erdvė tarp kurių pripildomi skisčiu (sandarinimo žiedas, žiedinis stumoklis, flančas, varžtai). Įveržiant varžtus įvorės senelės prispaudžiamos prie veleno ir stebulio paviršiaus. Atsukus varžtus įvorė susitraukia, todėl jungtį galima išardyti. Jungtys yra lengvai surenkamos, išcentrojamos.
Sąvaržinės jungtys – tokiose jungtyse stebule ant velenų įtvirtinama įveržant varžtuvus. Jungtys būna 2-jų tipų: 1) su išardomų stebulų 2) su prapjautų ištesinių stebulų. Tokios jungtys naudojamos nedidelėms sukimo momentams perduoti.
Kaištinės jungtys – kaisčiai naudojami mašinų elementams sujungti, įtvirtinti, centruoti,fiksuoti,apkrovai perduoti, bei kitiems tikslams. Jungtys būna: 1) cilindriniai 2) kūginiai 3) įkerstiniai.
Prie kaisčių priskeriamos ašelės. Jos dažniausia naudojamos šarniriniuose jungtyse. Į jungiamus elementus ašialiai įstatomi su tarpeliu. Skaityti viską

Elektrinis faksimilinis ryšys

Elektrinis ryšys, kuriuo perduodami nejudantys vaizdai elektrinio ryšio kanalais vadinamas faksimiliniu ryšiu. Faksimilinis informacijos perdavimo būdas yra universalus. Juo patogu perduoti bet kokius nejudančius vaizdus: spalvotus ir juodai baltus, brėžinius, grafiką bei laikraščius ar kita. Faksimilinis ryšys, kuriuo perduodami juodai balti vaizdai vadinamas fotofaksimiliniu ryšiu, o kai perduodami spalvoti vaizdai – spalvotu faksimiliniu ryšiu. Skaityti viską

Kanalų komutacija

Vienetų ir nulių perdavimas laiko intervalais yra vienas iš būdų, kuriuo galima perduoti informaciją telefonijoje. Duomenų komunikacijose, informacija dažnai yra perduodama paketais. Vienas paketas turi tam tikrą kiekį baitų, paprastai nuo dešimt iki tūkstančio. Ląstelė – duomenų paketas, turintis pastovų baitų skaičių, pvz., 53 baitų paketas naudojamas asinchroninio perdavimo būdo sistemose ATM (Asynchronous Transfer Mode) .Tokiu būdu dvejetainė informacija, prieš ją perduodant, gali būti formuojama baitais, kadrais, ląstelėmis, t.y. paketuojama. Skaityti viską

Mokslo darbai ir informacija