Pereinamuoju laikotarpiu moksleiviams tapus studentais, pakinta gyvenimo sąlygos, keičiasi ir asmens vertybių sistema, o tuo pačiu ir jų požiūris į sveiką gyvenseną ir mitybą. Tarp akademinio jaunimo daugėja sveikatai rizikingos elgsenos atvejų. Dėl stresų, menkos fizinės veiklos ir netinkamos mitybos jaunų žmonių tarpe padažnėjo nusiskundimų sveikata.

Šiuolaikiniame technizacijos amžiuje labai pasikeitė žmogaus fizinis aktyvumas. Žmonės dirbdami daugiausia sėdi arba užima pasyvią statinę būseną. Per daugelį žmogaus organizmo vystymosi metų susiformavo poreikis aktyviai fizinei veiklai. Fiziškai nejudant, žmogaus organizme vyksta sudėtingi deadaptaciniai reiškiniai – nyksta atskiri organai ir sistemos, sutrinka jų funkcijos, atsiranda struktūrinių ir funkcinių pokyčių, galinčių trikdyti normalią žmogaus egzistenciją (Willmore , Costill , 1994). Studentų santykis su kūno kultūra, jų fizinis aktyvumas pastaraisiais metais plačiai nagrinėjamas (Dadelo, 2000; Poteliūnienė, 2001; Tubelis, 2001; Tamošauskas, 2006). Pereinamuoju laikotarpiu moksleiviams tapus studentais, pakinta gyvenimo sąlygos, keičiasi ir asmens vertybių sistema, o tuo pačiu ir jų požiūris į sveiką gyvenseną ir mitybą.

Tarp akademinio jaunimo daugėja sveikatai rizikingos elgsenos atvejų (Von Ah et al., 2005; Von Bothmer, Fridlund, 2005). Dėl stresų, menkos fizinės veiklos ir netinkamos mitybos padažnėjo nusiskundimų sveikata (Bray, Bora, 2004). Vyresniųjų kursų studentai skundžiasi miego stoka (Lee
et.al., 2007).

Nurodoma, kad studentai savo sveikatą gali pagerinti tobulindami valgymo įgūdžius, rinkdamiesi kokybiškesnį maistą, vadovaudamiesi propaguojamais sveikos mitybos principais (Alves, Boog, 2007). Akcentuojamas profesionalus požiūris į sveikatos ugdymą nuo pirmo kurso
(Olckers et.al, 2007).

Apklausos rodo, kad nors nemaža dalis Lietuvos studentų mano, kad jų sveikata gera, kas dešimtas ir daugiau nurodo vienokius ar kitokius nusiskundimus sveikata bei negalavimus (Vaščila, 2003, Skirius, Karpavičienė, 2005; Grinienė, 2006). Nemaža dalis studentų neturi išsiugdę sveikatai naudingų įpročių. Didžioji dauguma Vilniaus pedagoginio universiteto studentų nurodo, kad jų mityba yra nesveika, nepakankamas ir judėjimo aktyvumas (Proškuvienė ir kt., 2006), Kauno tech¬nologijos universiteto studentų sveikatos būklė vis blogėja (Grobovienė ir kt., 2003), Lietuvos žemės ūkio universiteto studentai linkę išbandyti sveikatą žalojančius veiksnius (Vaščila ir kt., 2007). Keturių aukštųjų mokyklų trečių kursų studentų apklausa parodė, kad studentai vis dar sunkiai renkasi sveikatą tausojantį ir stiprinantį gyvenimo būdą (Grinienė, 2006).

Lietuvoje atliktų mokslinių tyrimų apžvalga rodo, kad jaunų, neseniai pabaigusių vidurinę mokyklą, žmonių, studentų, mityba ir fizinis aktyvumas analizuojami ir vertinami dažnumo aspektu. Ypač pasigendama mokslinių darbų, kurie tyrinėtų nesveikos mitybos, dar konkrečiau -greito maisto vartojimo – ir fizinio aktyvumo sąsajas. Antra vertus, trūksta duomenų, neabejotinai įrodančių glaudų minėtų veiksnių ryšį.
Minėti teiginiai pagrindžia mitybos ir fizinio aktyvumo sąsajų ir jų aktualumo tyrimų svarbą. Išsamesni šios srities tyrimai yra reikšmingi sprendžiant nesveikos studentų mitybos ir mažo fizinio aktyvumo problemas.
Darbo naujumą lemia tai, kad veiksniu, darančiu įtaką studentų fiziniam pasyvumui yra greito maisto patiekalų vartojimas.
Tyrimo tikslas – išanalizuoti greito maisto vartojimo ypatumus tarp skirtingo fizinio aktyvumo 19-30 metų amžiaus studentų.
Darbo objektas – mitybos ir fizinio aktyvumo sąsajos.
Tyrimo uždaviniai:
1) išanalizuoti 19-30 m. amžiaus studentų greito maisto vartojimo ypatumus;
2) aptarti 19-30 m. amžiaus studentų greito maisto vartojimo ypatumus lyties ir amžiaus aspektu;
3) nustatyti 19-30 m. amžiaus studentų fizinio aktyvumo sąsajas su respondentų lytimi bei amžiumi;
4) nustatyti sąsajas tarp 19-30 m. amžiaus studentų fizinio aktyvumo ir greito maisto vartojimo ypatumų.
1. LITERATŪROS ŠALTINIŲ APŽVALGA

1.1. Studentų mitybos įpročiai

Studentų mitybos įpročius pagrindžiančių darbų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje yra atlikta pakankamai nedaug. Dažniausiai analizuojami (Zaborskis ir kt., 2006; Grinienė, 2005; Vaitkevičius, Miliūnienė , Vaitkevičienė, 2005; Škėmienė ir kt., 2009; Powell et.al, 2009; Warwick, Mcllveen, Strugnell, 1997; ir kt.) moksleivių sveikos ir nesveikos mitybos įpročiai, kaip lemiantys veiksniai, įtakojantys jų tolimesnio gyvenimo nusistovėsiančius mitybos įpročius (Currie et.al., 2004).
Kita vertus, taip pat atlikta nemažai darbų, liudijančių bendrai apie suaugusių asmenų mitybos įpročius, neakcentuojant studentiško, 19-30 metų amžiaus. Pavyzdžiui, V. Grabauskas ir kt. (2004) analizuoja bendrai visų šalies gyventojų mitybos įpročius, A. Baubinas ir kt. (2009) įvardina suaugusiųjų dirbančių Vilniaus miesto gyventojų mitybos ypatumus, F. McCullough, S. JOnes ir D. Vignali (2003) tyrė, ar šiandieniniai visuomenės nariai labiau vertina sveiką, ar greitą maistą ir pan.
Taigi, analizuodami studentinio amžiaus (19-30 metų) asmenų mitybos įpročius, iš dalies galima priskirti ir vyresnio mokyklinio amžiaus moksleivių mitybos ypatumus bei suaugusių, t.y. įvairių amžiaus grupių, gyventojų mitybos ypatumus.
Remiantis A. Zaborskio ir kt. (2006) atlikto tyrimo rezultatais, vyresnio amžiaus moksleiviai rečiau renkasi ne tik tarp jaunesnių populiarius „madingus”, plačiai reklamuojamus maisto produktus, bet ir „sveiko” maisto kategorijai priskiriamus maisto produktus, tokius kaip vaisiai, žalios daržovės, sultys . Nepaisant to, daugelio autorių darbai įrodo, kad vis tiktai, bet kurio amžiaus moksleiviai tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio šalyse, vartoja pernelyg daug nerekomenduotinų maisto produktų ir per mažai – sveikų (Grinienė, 2005; Wildey et.al, 2000; McPherson, 2000; Šurkienė, Stukas, 1996; Vaitkevičius, Miliūnienė, Vaitkevičienė, 2008; Zaborskis, Lenčiauskienė, Klibavičius, 2005 ir kt.). Moksleiviai per daug vartoja maisto produktų, kuriuose yra gyvulinės kilmės riebalų, cukraus ir per mažai vaisių, daržovių. Dažniausiai valgomi mažos mitybinės vertės patiekalai – bandelės su arbata bei picos. Padaugėjo užkandžiaujančių greitu maistu bufetuose (Vaitkevičius, Miliūnienė, Vaitkevičienė, 2008). Panašios tendencijos stebimos ir kitose Europos šalyse: Vokietijoje kas antras moksleivis kas dieną valgo saldainių, geria „Coca-Colos”, mažiausiai vaisių vartoja (iki 54 proc.) Grenlandijos, Norvegijos ir Velso vaikai (Kolip, Schmidt, 1999).
Taigi, peržvelgus pagrindines vyresniųjų klasių moksleivių mitybos tendencijas galima daryti prielaidą, kad bent jau jaunesnieji studentai ir įstoję į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas staiga nepakeitė savo mitybos įpročių ir maitinasi panašiai, kaip ir vyresniųjų klasių moksleiviai.
Įvertinus tai, kad vyresniųjų klasių moksleivių mitybos racionas yra pakankamai skurdus jo naudingumo organizmui požiūriu, tikslinga apžvelgti autorių, analizavusių suaugusių asmenų mitybos įpročius, tyrimų rezultatus. Remiantis daugeliu autorių darbais nustatyta, kad ir suaugusieji Lietuvos gyventojai maitinasi nesveikai – per daug vartoja riebalų, ypač gyvūninės kilmės, ir angliavandenių, ypač monosacharidų (Baubinas ir kt., 2009; Barzda ir kt., 2004; Petkevičienė, Kriaučionienė, Klumbienė, 2004; Grabauskas ir kt., 2004; ir kt.). Taigi, galima daryti prielaidą, kad ir daugumos Lietuvos studentų maisto produktų racionas yra pakankamai nesubalansuotas ir „nesveikas”.
Šiame darbe aptariamai temai reikšmingiausi, aptikti Lietuvoje atlikto tyrimo rezultatai – R. Jonaitienės (2007) „Šiaulių kolegijos studentų mitybos analizė”. Remiantis šio tyrimo rezultatais, vidutiniškai per parą studentai gauna 19-108g baltymų. Net 23,07 proc. visų tyrime dalyvavusių studentų su maistu gavo pavojingai mažus baltymų kiekius, kurie neužtikrina pagrindinių gyvybinių funkcijų, gresia rimtais sveikatos, reprodukcinės sistemos sutrikimais.
Studentų racione ypač didelę dalį sudaro riebalai. Net 47 proc. visų R. Jonaitienės (2007) tyrime dalyvavusių studentų riebalų suvartojimas žymiai viršijo rekomenduojamus kiekius. Maistą, turtingą riebalais, daugiausiai renkasi vyriškos lyties studentai, tačiau ir merginos neatsisako riebių, kaloringų patiekalų (kiaulienos kepsnių, įvairių blynų, kiaulienos kotletų, plovo, bandelių su lašinukais).
Mėsos ir žuvies produktų grupėje studentai dažniausiai renkasi patiekalus, kuriuose dominuoja kepti kiaulienos patiekalai (karbonadas, šašlykas, įvairūs kepsniai, kiaulienos kotletai), keptos vištų šlaunelės, taip pat greito paruošimo dešrelės, picos. Studentų tarpe visiškai nepopuliarūs jautienos, veršienos, triušienos ir kitos vertingos mėsos patiekalai. Dauguma studentų mėsos ir kitus patiekalus dažniausiai pagardina pomidorų padažu ar majonezu. Net sumuštiniai su dešra ar sūriu dažnai tepami ne su sviestu, o su majonezu (Jonaitienė, 2007).
Žuvies pasirinkimas taip pat skurdus. Studentai apsiriboja žuvies piršteliais, krabų lazdelėmis bei kitais mažos maistinės vertės, bet greitai paruošiamais patiekalais (Jonaitienė, 2007).
Mėgstamiausi studentų pieno produktai – įvairūs glaistyti varškės sūreliai, jogurtai, tame tarpe ir su bifidobakterijomis, pieniškos sriubos. Tačiau retai vartojamas kefyras ir rūgpienis (Jonaitienė, 2007).
Studentų daržovių mėgstamiausias asortimentas – bulvės, kopūstai, burokėliai, morkos. Labai retais atvejais studentai vartoja salierus, žiedinius kopūstus, brokolius, kiniškus kopūstus (Jonaitienė, 2007).
Vaisių srityje studentų tarpe populiariausi obuoliai, bananai, apelsinai, mandarinai, rečiau -vynuogės, arbūzai. Pasitaiko atvejų, kai studentai visos savaitės bėgyje nesuvalgo nei vieno vaisiaus (Jonaitienė, 2007).
Studentų desertų pasirinkimas daugumoje atvejų apsiriboja šokoladu, įvairiais riebiais pyragais, chalva. Jie nevartoja vaisinių desertų-įvairių putėsių, želė, vaisių asorti ar kitų sveikų patiekalų (Jonaitienė, 2007).
Studentai nepakankamai geria vandens. Dažniausiai apsiribojama puodeliu arbatos, kavos, kartais stikline sulčių, arba nesveiku limonadu. Studentų gėrimų asortimentas yra pakankamai skurdus. Vietoje sulčių ar mineralinio vandens studentai dažniau renkasi gazuotus angliarūgštės prisotintus gėrimus (limonadas „Rasa”, „Coca’Cola”, „Pepsi-Cola” ir kt.).
Pasak R. Jonaitienės (2007) beveik trečdalis studentų kas dieną valgo bulvių traškučius. Kai kurie jų – net po kelis kartus per dieną.
Pasak V. Grabausko ir kt. (2004), Lietuvos studentai maisto produktus dažniausiai renkasi pagal jų kainą. Todėl ir sveikų maisto produktų pasirinkimas studentų tarpe yra pakankamai skurdus. Studentų mitybos asortimentą taip pat lemia sezoniškumas, mitybos įpročiai (Jonaitienė,
2007).
Kai kurie autoriai analizavo jaunų žmonių mitybos įpročių priklausomybę nuo atskirų veiksnių. Pavyzdžiui, L. Škėmienės ir kt. (2009) tyrimo rezultatai įrodė, kad vyresnių klasių moksleivių mitybos ypatumai skiriasi priklausomai nuo jų gyvenamosios vietos: didmiestyje gyvenantys moksleiviai vartoja daugiau nesveikų maisto produktų nei mažuose miesteliuose gyvenantys moksleiviai. Vadinasi, galima daryti prielaidą, kad ir didmiesčiuose gyvenantys ir studijuojantys studentai yra daugiau pripratę prie „nesveiko” maisto nei studentai, atvažiavę studijuoti iš mažesnių miestelių.
Įrodyta ir mitybos įpročių priklausomybę nuo socialinės padėties. Taigi, remiantis WPT James et.al. (1997), G. Roos (2001), I. Lopez-Azpiazu et.al. (2003), R. Prata et.al. (1992) tyrimų rezultatais, geresnę socialinę padėtį užimantys studentai maitinasi sveikiau nei tie, kurių socialinė padėtis blogesnė. Jie valgo daugiau daržovių ir vaisių, mažiau vartoja gyvulinių riebalų. Turtingesnės socialinės grupės studentai dažniau renkasi naujus maisto produktus, o blogiau aprūpinti studentai laikosi tradicinių mitybos įpročių.
R. Jonaitienė (2007) įvertino studentų per dieną gaunamo energijos kiekio su maistu, priklausomybę nuo jų fizinio aktyvumo. Pasak minėtos autorės atlikto tyrimo rezultatų, šis santykis nėra pastovus – jis didėja priklausomai nuo studentų patiriamo fizinio aktyvumo laipsnio. Per parą studentai Lietuvoje gauna 980-4200 kcal (žr.1 lent.).

Atotrūkis tarp rekomenduojamo ir realiai gauto energijos kiekio didesnis moteriško lyties studenčių. Studentės su maistu gauna mažiau kalorijų nei rekomenduoja mitybos normos. Vyriško lyties studentų dienos raciono kaloringumas nuo rekomenduojamų normų taip ženkliai nenukrypsta, tačiau, remiantis tyrimo duomenimis, dalis pirmos ir antros fizinio aktyvumo grupės studentų su maistu gavo 360-550 kalorijų mažiau nei rekomenduojama (Jonaitienė, 2007).
19-30 metų amžiaus asmenų mitybos kokybė taip pat susijusi ir su jų išsimokslinimo lygiu: aukštesnio išsimokslinimo žmonių mityba daugiau atitinka Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, palyginti su žemesnio išsimokslinimo (Grabauskas ir kt., 2004). Aukštesnio išsimokslinimo gyventojai daugiau žino apie sveiką mitybą ir geriau sugeba tas žinias pritaikyti pasirinkdami sveikesnius maisto produktus (Hupkins, Knibbe, Drop, 2000; Kearney et.al., 2000). Jie sveikai mitybai skiria daugiau dėmesio negu žemesnio išsimokslinimo žmonės (Johansson,
1999).

Taigi, studentų mitybos įpročius pagrindžiančių darbų tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje yra atlikta pakankamai nedaug. Dažniausiai analizuojami moksleivių sveikos ir nesveikos mitybos įpročiai, kaip lemiantys veiksniai, įtakojantys jų tolimesnio gyvenimo nusistovėsiančius mitybos įpročius bei suaugusiųjų asmenų mitybos ypatumai. Vadinasi, analizuodami studentinio amžiaus (19-30 metų) asmenų mitybos įpročius, iš dalies galima vertinti vyresnio mokyklinio amžiaus moksleivių mitybos ypatumus bei suaugusių, t.y. įvairių amžiaus grupių, gyventojų mitybos ypatumus. Atsižvelgiant į tai galima teigti, kad jauni, 19-30 metų amžiaus asmenys vartotoja mažos mitybinės vertės produktus, valgo per mažai baltymų, per daug riebalų, pernelyg gausiai organizmui nenaudingus mėsos ir žuvies produktų ir desertų. Lietuvos studentai maisto produktus dažniausiai renkasi pagal jų kainą. 19-30 metų amžiaus asmenų mitybos ypatumai priklauso nuo jų gyvenamosios vietos, fizinio aktyvumo, socialinės padėties, išsimokslinimo ir kt.
1.2. Greito maisto vartojimo ypatumai 1.2.1. Greito maisto samprata

Greitas maistas – bendras terminas, naudojamas ribotam maisto patiekalų meniu, kuris yra susijęs su produktų linijos technologijomis; tiekėjai specializuojasi tokiuose produktuose kaip mėsainiai, picos, vištiena ir sumuštiniai (Bender, Bender, 1995). J. L. Smith et.al. (2001) greitą maistą apibrėžė kaip produktų liniją, kuri pirmiausiai yra susijusi su įvairių rūšių sumuštinių pasiūla. Greitas maistas yra greita, tinkamai įkainuota alternatyva namie pagamintam maistui. Paprastai tai būna kaloringas, riebus, gausiai praturtintas druska ir cukrumi maistas (Adams, 2005).
Greito maisto pramonė ypač sparčiai pradėjo augti per pastaruosius dešimt metų. Šiuo laikotarpiu ypač sparčiai didėjo greito ir patogaus vartoti maisto poreikis (Traill, 1994; Keynote, 2003). Šiandien šios srities verslo atstovai vartotojams siūlo įvairių rūšių greito maisto asortimentą. Didelė užimama greito maisto dalis maisto pramonėje leidžia šiai mitybos verslo sričiai formuoti pakankamai didelio vartotojų segmento mitybos įpročius (Fieldhouse, 1996).
Populiariausi greito maisto produktai yra Jungtinėse Amerikos valstijose. Europoje greito maisto produktai dažniausiai vartojami Didžiojoje Britanijoje (Schlosser, 2001).
Dažniau greito maisto produktus vartoja moterys nei vyrai. Vertinant šio tipo maisto produkcijos vartotojus pagal amžių, nustatyta, kad daugiausiai greito maisto patiekalus vartoja jauni žmonės (Brown, McIlveen, Strugnell ,2000). Populiariausias greitas maistas tarp 16-20 metų amžiaus asmenų. Taip pat pakankamai dažnai greitą maistą vartoja ir 11-15 metų amžiaus bei 21-25 metų amžiaus asmenys. Visų minėtų amžiaus grupių vartotojai greito maisto produktus vartoja pakankamai retai arba kartą per savaitę (žr.1 pav.).
Įvairiose šalyse, kur greito maisto vartojimas yra pakankamai didelis, yra diskutuojama, ar šio tipo maisto produktai yra priimtini žmogaus organizmui. Sakoma, kad greitas maistas yra patogus vartoti, bet nesveikas organizmui (Schroder, McEachern, 2005). Sveikos mitybos specialistas C. Scott-Moncrieff (1999) teigia, kad greito maisto produktuose yra per daug druskos, riebalų, cheminių priedų, konservantų, cukraus ir per mažai skaidulinių produktų.

4. TYRIMO REZULTATŲ APTARIMAS

Atlikus 19-30 metų amžiaus respondentų greito maisto vartojimo ypatumų bei jų fizinio aktyvumo tyrimą pastebėta, kad kai kurie gauti tyrimo rezultatai patvirtino teorinėje darbo dalyje pristatytų kai kurių autorių teiginius ir tyrimų išvadas, kai kuriuos jų – paneigė.
Remiantis daugeliu autorių darbais nustatyta, kad ir suaugusieji Lietuvos gyventojai maitinasi nesveikai – per daug vartoja riebalų, ypač gyvūninės kilmės, ir angliavandenių, ypač monosacharidų (Baubinas ir kt., 2009; Barzda ir kt., 2004; Petkevičienė, Kriaučionienė, Klumbienė, 2004; Grabauskas ir kt., 2004; ir kt.). Įvertinant tai, kad 19-30 metų amžiaus respondentus galima priskirti suaugusiųjų žmonių grupei, mano darbe atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad tiriamųjų grupėje 55 proc. respondentų greito maisto restoranuose lankosi tik kelis kartus per metus ir ten valgo ne pagrindinius dienos patiekalus, o tik užkandžiauja ar vakarieniauja. Taip pat, apibendrinus tyrumo rezultatus paaiškėjo, kad 35 proc. respondentų šiose maitinimo įstaigose lankosi 1 kartą per savaitę, o tai – jau nemaža respondentų dalis.
Mano darbe gauti rezultatai siejasi su A. Zaborskio ir kt. (2006), K. Brown, H. McIlveen, Ch. Strugnell (2000), F. McCullough, S. Jones, D. Vignali (2003) atliktų tyrimų rezultatais, įrodžiusiais, kad vyresnio amžiaus jauni žmonės maitinasi sveikiau. Vyresni asmenys rečiau renkasi ne tik tarp jaunesnių populiarius „madingus”, plačiai reklamuojamus maisto produktus. Mano darbe atlikto tyrimo rezultatai siejasi su kitų autorių duomenimis, kur teigiama , kad daugiau 19-24 metų amžiaus respondentų greito maisto patiekalus renkasi pietums ir užkandžiams nei tai daro vyresni respondentai, patenkantys į 24-30 metų amžiaus grupę. Pastarieji daugiau nei jaunesni respondentai stengiasi greitą maistą vartoti tik užkandžiams.
Tyrimo rezultatai siejasi su R. Jonaitienės (2007) teiginiais, kad studentų desertų pasirinkimas daugumoje atvejų apsiriboja šokoladu, įvairiais riebiais pyragais, chalva. Pasak minėtos autorės, jie nevartoja vaisinių desertų-įvairių putėsių, želė, vaisių asorti ar kitų sveikų patiekalų. Mano darbe įrodyta, kad 19-30 m. amžiaus jauni asmenys suvartoję greito maisto patiekalą dažniausiai desertui renkasi pyragėlį (25 proc.), šokoladą (18 proc.),. tik 2 proc. respondentų nurodė, kad desertui jie įprastai renkasi želė. Kita vertus, daugiau kaip trečdalis (36 proc.) respondentų pavalgę greito maisto restoranuose stengiasi atsisakyti desertų iš viso.
Atlikto tyrimo rezultatai taip pat siejasi su faktu (Jonaitienė, 2007; Bowman, 2005), kad vietoje sulčių ar mineralinio vandens studentai dažniau renkasi gazuotus angliarūgštės prisotintus gėrimus (limonadas „Rasa”, „Coca’Cola”, „Pepsi-Cola” ir kt.).
Įrodyta, kad viena svarbiausių priežasčių, kodėl respondentai renkasi greito maisto produktus, yra jo skonis (91,3 proc.), tuomet kai V. Grabausko ir kt. (2004) atlikto tyrimo rezultatai, teigia, kad Lietuvos studentai maisto produktus dažniausiai renkasi pagal jų kainą.
Mano tyrimo rezultatai susiję su F. McCullough, S. Jones ir D. Vignali (2003) teiginiais, kad svarbiausiais greito maisto neigiamais aspektais vartotojai nurodo per didelį maisto priedų kiekį juose, kad tai – sausas maistas, savyje turintis daug riebalų, druskos ir per mažai vitaminų ir mineralų. Remiantis šiame darbe atlikto tyrimo rezultatais, pagrindinėmis priežastimis, kodėl greito maisto patiekalai yra nesveiki – nuo jo storėjama (37,0 proc.) ir jame yra maisto priedų (38,0 proc.). Remiantis šiame darbe atlikto tyrimo rezultatais galima teigti, kad maisto priedai ir didėjantis antsvoris – lygiavertės priežastys, nusakančios greito maisto neigiamą poveikį.
Tyrimo apžvalgoje pristatyti teiginiai, kad 94,3 proc. respondentų niekuomet nėra pajutę neigiamų šalutinių padarinius (skrandžio skausmo, širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, cholesterolio kiekio padidėjimo, svorio augimo, celiulito ir pan.) dažniau pavartojus greito maisto produktus, paneigia A. Waxman (2004), D. TRibble, R. Krauss (2001), Y. Kim (2001) teiginį, kad greitai pagamintas maistas, savyje turintis daug riebalų, druskos, cukraus, cheminių priedų ir kitų sveikos mitybos principams nepriimtinų komponentų, sudaro sąlygas formuotis nesveikiems mitybos įpročiams, skatinantiems lėtinių neinfekcinių ligų epidemiją.
Netinkami mitybos įpročiai skatina spartų antsvorio paplitimą ne tik JAV, bet ir Europos šalyse, neaplenkiant ir Lietuvos (Sanvik, Bourdeaudhuij, Due, 2005). Greitas maistas didina svorį, kelia nutukimo pavojų, yra pagrindinis tokių ligų, kaip antrojo tipo cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, hipertonija ir insultas, taip pat kai kurių onkologinių ligų rizikos veiksnys (Abaravičius ir kt., 2003). Šiai nuomonei pritaria ir 37,0 proc. respondentų, žinančių, jog nuo greito maisto yra storėjama.
Pasak K. Kadziauskienės (1999),K. Brown, H. Mcllveen, Ch. Strugnell (2000), svarbus greito maisto vartojimą lemiantis veiksnys – jo priimtinos skonio savybės. Ypač šis veiksnys reikšmingas renkantis maisto produktus jaunimui (Petronytė, Vizbaraitė, 2005; Brown, Mcllveen, Strugnell, 2000). Šiame darbe atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad 91,3 proc. respondentų greito maisto patiekalus renkasi todėl, kad jis yra skanus. Be to, net 45,0 proc. respondentų, žinančių apie greito maisto neigiamą poveikį jų organizmui, vis tiek negali jo atsisakyti vien dėl šio maisto skonio savybių.
Reklamą, kaip dar vieną svarbiausių motyvatorių, skatinančių žmones vartoti greito maisto patiekalus, mini ne vienas autorius: C. Currie ir kt. (2004), A. Goyal ir N. P. Singh (2007), L. Škėmienė ir kt. (2009). Darbe pristatomo tyrimo rezultatai taip pat patvirtina faktą: 37,0 proc. tyrime dalyvavusių 19-30 metų amžiaus asmenų greitą maistą vartoja paskatinti reklamos, akcijų, ypač tai pasakytina apie jaunesnio amžiaus (19-23 m.) respondentus.
Pasaulinės sveikatos organizacijos teigimu, žmonių mitybos elgsenai įtakos turi šeima ir bendraamžiai, darbo ar mokymosi įstaiga (Vaitkevičius, Miliūnienė, Vaitkevičienė, 2008; Bere, Klepp, 2005; Lien, Jacobs, Klepp, 2002; Brown, McIlveen, Strugnell, 2000). Tai patvirtino ir tyrimo rezultatai: vieni greito maisto restoranuose lankėsi tik 4,0 proc. respondentų. Tuo tarpu su draugais juose lankėsi 69,0 proc., su bendradarbiais/kolegomis – 14,0 proc. respondentų.
Tyrimai rodo, kad Lietuvos ir kitų šalių aukštųjų mokyklų studentų fizinė būklė nepatenkinama (Armonienė, 1995; Mertinas, Tinteris, 1998). Jų fiziniam aktyvumui trukdo negebėjimas derinti sporto pratybų su studijomis, dažnai jie neturi noro, valios ir energijos domėtis kitomis laisvalaikio praleidimo formomis (Vaščila ir kt., 2007). Panaši situacija ir kitose šalyse (Stock ir kt., 2001; Kramer ir kt., 2004; Bostanci ir kt., 2005). Tuo tarpu mano gauti rezultatai leidžia teigti, kad : 74 proc. tirtų grupių respondentų patenką į vidutinį fizinio aktyvumo lygmenį.
Pasak E. Grinienės (2006), S. Poteliūnienės, R. Veršinsko ir A. Muliarčiko (2006), moteriškos lyties studentės sportuoja mažiau nei studentai vyrai. Mano tirtose grupėse vidutinio fizinio aktyvumo lygmenyje sportuojančių moterų yra daugiau nei vyrų; tačiau aukštą fizinio aktyvumo lygį yra pasiekę didesnis vyrų nei moterų skaičius.
G. Petronytės ir D. Vizbaraitės (2005) atlikto tyrimo rezultatai įrodė statistiškai patikimus fizinio aktyvumo ir mitybos koreliacinius ryšius. Remiantis minėtomis autorėmis, fizinis aktyvumas yra mitybą sąlygojantis veiksnys. Mano tyrimo rezultatai siejasi su anksčiau minėtais rezultatais ir parodo, kad nustatyti tam tikri reikšmingi skirtumai analizuojant studentų lankymosi greito maisto restoranuose dažnį, priežastis, dėl ko jie vartoja greitą maistą bei asmenis, su kuriais jie dažniausiai būdami kartu vartoja greito maisto patiekalus.

IŠVADOS

1. Daugumos respondentų bendras požiūris į greitą maistą yra teigiamas. Greito maisto restoranuose respondentų dauguma kelis kartus per metus užkandžiauja arba vakarieniauja. Pagrindinės priežastys, skatinančios juos tai daryti – skanu, greita ir todėl, kad taip elgiasi pažįstami. Greitą maistą dauguma respondentų vartoja būdami kartu su draugais. Populiariausi greito maisto patiekalai yra picos, patiekalai iš McDonald’s restorano, kebabai. Beveik pusė respondentų valgydami greitą maistą kartu su juo geria „Coca-Cola”, „Sprite”, „Fanta”. Daugiau nei pusė respondentų pavalgę greito maisto patiekalų mėgaujasi desertais. Daugiau nei pusė respondentų žino, kad tokie mitybos įpročiai daro neigiamą poveikį jų organizmui, tačiau jie nėra įsitikinę, ar jų vartojamas greitas maistas tikrai neturi jokių organizmui naudingų medžiagų.
2. Daugiau vyrų nei moterų turi susiformavę teigiamą požiūrį į „greito maisto” patiekalų vartojimą. Daugiau vyrų nei moterų nekreipia dėmesio į tai, kad „greito maisto” patiekalai žalingi sveikatai. Greito maisto patiekalais dažniau užkandžiauja moterys nei vyrai, o pietums juos dažniau vartoja vyrai nei moterys. Greito maisto restoranuose moterys dažniausiai užkandžiauja su šeima, o vyrai – su bendradarbiais, kolegomis. Jaunesnių respondentų požiūris į greito maisto vartojimą palankesnis nei vyresnių. Su draugais greito maisto patiekalus dažniau vartoja jaunesnio amžiaus respondentai, o vieni arba su šeima -vyresnio amžiaus respondentai. Daugiau vyresnių nei jaunesnių respondentų mano, kad „greitas maistas” kenksmingas.
3. Didžioji dalis respondentų patenka į vidutinio fizinio aktyvumo lygį. Moterų fizinis aktyvumas yra mažesnis už vyrų. Vyresni respondentai fiziškai aktyvesni nei jaunesni.
4. Vidutinio fizinio aktyvumo respondentai lyginant su kitų fizinio aktyvumo lygių respondentais, greito maisto restoranuose lankosi dažniau. Aukšto fizinio aktyvumo respondentai rečiau nei vidutinio ir žemo aktyvumo respondentai greito maisto restoranuose lankosi su draugais; vidutinio fizinio aktyvumo respondentai statistiškai patikimai dažniau juose lankosi su bendradarbiais (kolegomis) nei aukšto fizinio aktyvumo studentai.

Atisiųsti pilną darbą greitas-maistas-mokykloje