Informacinių technologijų, informacinės visuomenės ir žinių ekonomikos sąlygoti nauji socialiniai santykiai ir reiškiniai, nepilnai paaiškinami standartinėmis tapusių, praeityje perversmus kėlusių idėjų ir teorijų. Šiuolaikiniai socialiniai santykiai ir reiškiniai turi daug savitumo ir jiems reikia naujomis žiniomis besivadovaujančių specialistų. Žinių ekonomikoje įmonėms reikalingi ne tik išsilavinę ir kvalifikuoti, bet ir versliai mąstantys darbuotojai. Būtent jie dabar dažniausiai būna pagrindinis įmonės turtas ir pajamų srauto kūrimo šaltinis. Jie taip pat dažnai gali prisidėti prie įmonės veiklos tobulinimo, produktų savybių gerinimo ir naujų idėjų, labai reikalingų įmonėms, generavimo. Būtent į verslumą linkę žmonės dažniausiai sugalvoja naujas, niekur nematytas, idėjas, kurios ir padeda kurti pridėtinę vertę visiems. Be to, verslumas yra svarbi šalies piliečių savybė, kuri dažnai apibūdinama kaip vienas iš faktorių, skatinančių šalies ekonominį augimą, ir stipriai lemia šalies vystymąsi, jos darbo rinką bei socialinį stabilumą. Tokia žmogaus savybė yra jam dar naudingesnė, jeigu jis ja pasinaudoja kurdamas savo nuosavą verslą. Būtent šis aspektas dažniausiai ir yra minimas kaip pagrindinis verslumo suteikiamas privalumas ar nauda asmeniui – galimybė pasinaudojant esančia proga kurti naują verslą.
Lietuvoje didžiąją dalį verslo atstovų sudaro smulkaus ir vidutinio verslo įmonės. Būtent nuo tokių įmonių kūrimo prasideda visi bandymai sukurti savo verslą ir pasiūlyti vartotojams kažką naujo, ko dar nėra rinkoje, ar šiek tiek geresnio už rinkoje jau esančius pasiūlymus. Kurti savo verslą labiausiai yra linkę jauni žmonės, tarp jų studentai, nes dažniausiai jie siekia tobulėti, gauti daug naujų ir naudingų žinių, patirčių bei nebijo rizikuoti. Pagrindinis aukštojo mokslo įstaigų tikslas – formuoti asmens žinias ir įgūdžius. Daug abiturientų kiekvienais metais studijuoti pasirenka vadybos studijas. Didelis aktyvumas renkantis tokio tipo studijas parodo studentų domėjimąsi galimybėmis, kurios atsiveria baigus tokias studijas. Tikriausiai nemaža dalis jas pasirenkančių abiturientų siekia gauti naudingų žinių apie verslą ir jo kūrimą, kad vėliau patys galėtų bandyti kurti verslus, ar padėti kitiems juos kurti ir įgyvendinti savo idėjas. Šiame darbe atliekamame tyrime analizuojamas studentų verslumas, ypač kiek jis susijęs su elektroniniu verslu, ir verslumo įgyvendinimui esančios galimybės bei trukdžiai.
Daugelis mokslininkų, (tarp jų Kuratko ir Hodgetts, 2007) teigia, kad verslumas yra asmens savybė, kurią galima išugdyti. Į universitetus studijuoti susirenka „šviesiausias”” jaunimas ir ten juos supa tinkama aplinka, leidžianti ugdyti jų verslumą ir kitas verslo kūrimui reikalingas savybes. Studijų metu yra tinkamos sąlygos ne tik išmokti daugelio dalykų, bet ir susipažinti su entuziastingais
žmonėmis, atrasti galimybes, kuriomis galima pasinaudoti kuriant verslą. Župerka (2010) teigia, kad svarbu ugdyti verslumą, „bet tai yra mažai suprastas reiškinys” [18, p.12], nes esami rezultatai yra nepakankamai geri. Studentų verslumo ugdymas ir skatinimas Mykolo Romerio universitete yra šių mokslo metų prioritetas.
Šiuo metu ekonomika, paveikta finansinės krizės, yra sulėtėjusi. Dėl to yra iškilę daug socialinių ir ekonominių problemų gyventojams ir valstybei. Valstybės, kuriose verslumas yra labiau paplitęs, nedarbo lygis mažėja greičiau [23, p.9]. Novatoriai, kuriantys ir rinkai pristatantys naujus produktus ir paslaugas, kuria naujas darbo vietas ir prisideda prie socialinių problemų sprendimo. Dėl to verslumo įtaka šiuo sunkiu ekonominio nuosmukio laikotarpiu yra labai svarbi. Kaip buvo paminėta anksčiau, jaunimas yra aktyviausiai verslumą išreiškianti ir įgyvendinanti visuomenės grupė, o informacinių ir elektroninių technologijų išsivystymas ir paplitimas tam sudaro labai palankias sąlygas. Studentų verslumas, susijęs su informacinių ir elektroninių technologijų panaudojimu, Lietuvoje yra iš esmės netyrinėtas. Tokia tyrimo tema buvo pasirinkta siekiant geriau suprasti, kaip studentai vertina savo galimybes pradėti verslą, kokias problemas jie vertina kaip pagrindines kliūtis, galinčias sutrukdyti jiems įkurti nuosavą verslą, ir kaip studentai vertina galimybes verslą kurti elektroninėje erdvėje. Taip pat buvo įdomu sužinoti, kaip studentai vertina universitete suteikiamas sąlygas jų verslumui ugdyti ir ką norėtų pasiūlyti, kad būtų pagerinta verslumo ugdymo padėtis su verslu ir vadyba susijusiose bakalauro ir magistro studijose.
Tyrimo objektas – Vilniaus m. socialinių mokslų studentų verslumo suvokimas ir galimybių bei trukdžių, susijusių su elektroniniu verslu, vertinimas.
Tyrimo problema – kokie veiksniai padeda arba trukdo studentams realizuoti savo verslumą, ypač verslumą elektroninėje erdvėje?
Tyrimo metodologija – informacijai apie studentų nuomonę verslumo elektroninėje erdvėje klausimais surinkti atliktas anketinis duomenų rinkimas, apklausiant reprezentatyvią tikslinės tyrimo grupės imtį. Surinkti duomenys apdoroti naudojant kiekybinių duomenų apdorojimo metodus.
Studentų verslumą analizavę autoriai
Su verslumu susijusių darbų yra, tačiau, kaip teko pastebėti, nemaža dalis jų tenka kolegijose
esančiai situacijai nagrinėti; naujausius straipsnius parašė Jakiūnienė, Rekašiūtė (2011), nagrinėjusios
vadybos specialistų bendrųjų kompetencijų ugdymo svarbą; Gedmintienė, Ginevičienė (2011),
analizavusios studentų pajėgumo kurti verslą kriterijus. Apie universitetuose esančią situaciją darbų
pavyko surasti mažiau. Vienas naujausių yra A. Župerkos (2010) daktaro disertacija „Studentų
verslumo ugdymo plėtra Lietuvoje”. Joje autorius taip pat teigia, kad yra mažai literatūros ir tyrimų
susijusių su pačia verslumo analize. Daugiau vyrauja sąlyginiai, tik į tam tikrą aspektą orientuoti
5
darbai. Šie trukdžiai neleidžia efektyviau parengti ugdymo programų Lietuvos švietimo įstaigose ir geriau tenkinti atsirandantį verslumo ugdymo poreikį. Lietuvos autoriai, atlikę tyrimus ar rašę straipsnius apie verslumą, yra Lydeka (1996), Valuckienė, Ruškus, Balčiūnas (2004), Strazdienė (2006) [32, p.132]. Naujausios knygos, parašytos apie verslumą, yra Gegieckienės, Graikšienės (2009), Kiškio, Lunevičiūtės (2011). Kadangi verslumo tema nėra plačiai išanalizuota ir nemažas dėmesys darbuose yra skirtas kolegijoms, verslumo situacijos analizė universitetuose yra aktuali ir nauja tema, kuria atliekamas šis magistro baigiamojo darbo tyrimas.
Remiantis anksčiau suformuluota problema – kas padeda ar trukdo studentams realizuoti savo verslumą, ypač verslumą elektroninėje erdvėje, nuspręsta išanalizuoti literatūrą, susijusią su verslumu ir elektroniniu verslu. Išanalizavus literatūrą, atliktas tyrimas, kuriuo analizuojamos studentų nuomonės apie universitetuose esančią situaciją, apimančią verslumo ugdymo prielaidas, verslumo trukdžius ir paskatas, požiūrį į verslą elektroninėje erdvėje.
Darbo tikslas – ištirti, kaip studentai vertina galimybes ir trukdžius savo verslumui ir kaip verslumo realizavimą jie sieja su elektroniniu verslu.
Siekiant iškelto darbo tikslo atlikti šie uždaviniai:
1. Išanalizuoti teorines studentų verslumo prielaidas ir e-verslo galimybes.
2. Surinkti duomenis apie studentų požiūrį į verslumą ir verslumo galimybes elektroninėje erdvėje.
3. Apdoroti ir išanalizuoti tyrimo informaciją ir pateikti pasiūlymus studentų verslumo, ypač elektroninėje erdvėje, gerinimui.
Atliekamu darbu siekta patvirtinti arba paneigti šias hipotezes:
1. Studentai yra labiau verslūs negu statistinis Lietuvos gyventojas.
2. Tarp studentų vyrauja nuomonė, kad elektroninį verslą kurti yra lengviau nei tradicinį verslą.
3. Vienas didžiausių trukdžių studentų verslumui elektroninėje erdvėje yra specialių žinių trūkumas.
Magistro baigiamojo darbo struktūra
Darbą sudaro įvadas, trys skyriai bei išvados ir pasiūlymai. Pirmoje dalyje yra analizuojamos verslumo ir elektroninio verslo sąvokos, nagrinėjama verslumo situacija Lietuvoje ir elektroninėje erdvėje, jam esančios galimybės ir trukdžiai. Antroje dalyje yra aptariamas darbe atliekamas tyrimas ir priemonės, kuriomis surinkta ir analizuota informacija, pateikta tyrimo metodika. Trečioje dalyje analizuojami surinkti duomenys, sisteminama, interpretuojama turima informacija apie studentų verslumą jo ryšį su elektroniniu verslu. Paskutinėje dalyje pateikiamos išvados apie tai, kokios yra studentų verslumo galimybės ir trukdžiai, bei pateikiami pasiūlymai, kaip būtų galima universitetuose pagerinti studentų verslumo ugdymą ir skatinimą.
1. TEORINIAI VERSLUMO ELEKTRONINĖJE ERDVĖJE ASPEKTAI
1.1. Verslumo sąvoka
Verslumas yra priskiriamas prie svarbiausių veiksnių lemiančių šalies ekonominį augimą, jos konkurencingumo didinimą, naujų darbo vietų kūrimą, ir visuomenės gyvenimo gerinimą. Dėl savo svarbos verslumas yra aktyviai analizuojamas mokslininkų, tiriančių jo įtaką, svarbą, verslumo skatinimo ir ugdymo galimybes. Nors verslumas analizuojamas jau pakankamai ilgai, tarp autorių nėra vieningos nuomonės verslumo sampratos atžvilgiu ir jie pateikia skirtingus verslumo sąvokos apibrėžimus. L. Juozaitienė ir J. Staponkienė [21, p.12] verslumą apibūdina kaip naujų galimybių, naujų technologijų panaudojimo procesą verslo kūrimui, sujungiant visus kitus veiksnius ir užtikrinant efektyvų išteklių naudojimą. Plačiau verslumą apibrėžia D. F. Kuratko ir R.M. Hodgetts [24, p.47] apibūdindami jį kaip inovacijų ir naujos rizikingos veiklos sukūrimą, atsižvelgiant į asmeninius, organizacinius, aplinkosauginius ir verslo raidos aspektus, įvertinant esamus „mikro” ir „makro” aplinkos veiksnius, pasinaudojant susidariusia galimybe, ją įgyvendinant ir pritaikant šiandienos ekonomikoje. L. Sodžiūtė [33, p.35] verslumą apibūdina kaip priemonę užtikrinti inovacijų atsiradimą ir jų taikymą gerinant teikiamas paslaugas ir produktus. L. Gegeckienė ir A. Graikšienė [15, p.15] verslumą apibūdina kaip įgimtas ir įgytas savybes, leidžiančias žmogui novatoriškai mąstyti ir aktyviai bei rizikingai veikti visose gyvenimo situacijose. M. Kiškis ir G. Lunevičiūtė [23, p.7] individo verslumą apibūdina kaip rinkoje esančių galimybių pastebėjimą ir pasinaudojimą gebėjimais prisiimti riziką, imtis iniciatyvos ir suburti bendraminčius tam, kad būtų pasiektas užsibrėžtas tikslas tas galimybes išnaudoti.
Išanalizavus skirtingas verslumo sąvokas, pastebėta, kad jos skiriasi tam tikrais aspektais. Dalis autorių (Juozaitienė, Staponkienė, Kuratko, Hodgetts, Kiškis, Lunevičiūtė) verslumą sutapatina su verslo veiklos kūrimu, skirtu naujos idėjos įgyvendinimui. Kiti autoriai (Sodžiūtė, Gegeckienė, Graikšienė) verslumą apibūdiną kaip inovacijų atsiradimo veiksnį, ar asmeninių savybių panaudojimą siekiant užsibrėžtų rizikingų tikslų. Autoriaus manymu, verslumą galima apibūdinti kaip žmogaus asmeninių gebėjimų ir turimų resursų panaudojimą siekiant inovacijas pritaikyti versle, kad būtų išnaudojama rinkoje esanti galimybė patenkinti esamą, bet kol kas niekieno nepastebėtą ar besiformuojantį poreikį, kuriant socialinę ir ekonominę naudą.
Šiuolaikinė ekonomika, priklausanti nuo informacinių technologijų, kinta labai sparčiai, sudarydama sąlygas nuolat atsirasti naujiems tiek nišiniams tiek globaliems vartotojų poreikiams. Žmonės, sugebantys laiku pastebėti ir sugalvoti kaip patenkinti naujus poreikius, yra tie verslūs žmonės, kurie prisideda prie nuolatinio visuomenės vystymosi ir tobulėjimo. Technologijų vystymosi ir
paplitimo dėka, jiems dabar kurti naują verslą patogiausia elektroninėje erdvėje, todėl elektroninis verslumas bus didžiausias naujų darbo vietų šaltinis ateityje.
1.2. Elektroninis verslas ir jo samprata
Elektroninio verslo terminą pirmoji sukūrė ir pasiūlė naudoti kompanija IBM 1997 metais [18]. Paliulis ir kt. [30 p.125] nurodo, kad elektroninio verslo „termino esmė – įvairios verslo veiklos aspektai nuolat tobulinami pasitelkiant skaitmenines technologijas. Mėginant apibrėžti e. verslą, galima teigti, kad tai sprendimai, kurie diegiami išnaudojant informacinių technologijų galimybes”. Davidavičienė ir kt. [9, p.16] elektroninį verslą apibrėžia kaip verslą, „kuriame informacinių technologijų infrastruktūra naudojama verslo efektyvumui didinti ir sukurti pagrindą naujiems produktams ir paslaugoms”. Taigi, visi elektroninio verslo aspektai yra paremti informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis, kurios leidžia vystyti verslą mažesnėmis sąnaudomis, su mažesniu skaičiumi darbuotojų. Elektroninio verslo galimybė technologijų pagalba artimiau bendrauti su vartotoju, lengviau išsiaiškinti ir geriau patenkinant jo poreikius suteikia tokiam verslui suteikia geras sąlygas kurti naujus produktus ir paslaugas pasinaudojant inovatyviomis idėjomis.
Anot Davidavičienės ir kt. [9, p.22], elektroninis verslas, lyginant su tradiciniu verslu, turi privalumų ir trūkumų. Suteikiami privalumai yra greita komunikacija su darbuotojais, klientais, partneriais; didesnis prekių ir paslaugų pasirinkimas mažesnėmis kainomis; patogesnis vartotojo aptarnavimas, informacijos apie konkretų vartotoją rinkimas ir individualizavimo galimybė; išteklių taupymas ir sąnaudų mažinimas; paprastesnė įmonės infrastruktūra, tiekimo sistema; atsiveria verslo galimybės. Elektroninio verslo trūkumai: ne visi potencialūs vartotojai turi galimybę naudotis internetu, dalis gyventojų nemoka naudotis kompiuterinėmis technologijomis arba kompiuterinis raštingumas yra mažas. Taip pat vartotojams negalima apžiūrėti fizinių prekių prieš jas įsigyjant, ne visada yra patogus atsiskaitymo būdas. Nepasitikėjimas elektroniniu verslu ar informacija, kurią vartotojai gauna iš verslo atstovų, saugumo elektroninėje erdvėje užtikrinimo sunkumai taip pat gali kelti problemų. Taip pat prekių pristatymas kiekvienam vartotojui yra ilgesnis ir sudėtingesnis, reikia investicijų informacinių technologijų plėtrai, atnaujinimams ir kitiems elektroninio verslo aspektams.
Nors elektroninio verslo trūkumų yra, dalį jų galima pašalinti perduodant juos siejančią veiklą įmonėms, kurios specializuojasi tokioje veikloje. Prekių pristatymą galima vykdyti per siuntų gabenimo įmones, tokias kaip Lietuvos paštas [28], DPD [11], TNT [36]. Išlaidas, susijusias su techninės ir programinės įrangos įsigijimu ir išlaikymu, galima sumažinti iki minimumo, naudojantis įvairių serverių nuoma, debesų kompiuterija [10]. Plačiajuosčio interneto plėtros projektas RAIN (angl. Rural Areas Broadband Internet Network) siekia suteikti visiems Lietuvos gyventojams prieigą prie
8 spartaus interneto ir didinti gyventojų kompiuterinį raštingumą [12]. Sistemų apsaugai užtikrinti tenkantys didesni kaštai yra atsveriami taupant išteklius, kurie būtų išleidžiami fizinėms parduotuvėms išlaikyti ir papildomiems darbuotojams samdyti. Be to, reikia nepamiršti, kad elektroniniame versle, susijusiame su skaitmeninių produktų kūrimu, produktas sukuriamas tik vieną kartą, o jį parduoti galima begalę kartų. Visi šie teigiami elektroninio verslo aspektai daro jį patraukliu ir vertu dėmesio studentams, siekiantiems kurti nuosavą verslą ir realizuoti savo verslumą.
1.3. Verslumas elektroniniame erdvėje
Dėl minėtų privalumų elektroninio verslo kūrimas suteikia galimybę šiuolaikiniams versliems žmonėms sparčiai kintančiame verslo pasaulyje pakankamai lengvomis sąlygomis įgyvendinti gerą idėją. Nepaisant kiekvienais metais įkuriamų tūkstančių naujų elektroninių verslų, sukurti išskirtinį ir potencialą augti galintį turėti verslą yra įmanoma.
Paprasto elektroninio verslo kūrimo procesas nereikalauja didelių finansinių išteklių. Nuolatos kuriamos vis galingesnės kompiuterinės technologijos, o kiek senesnės sparčiai pinga. Anot Hollen, „įrangos, reikalingos nesudėtingo elektroninio verslo valdymui, reikia visai nedaug, todėl pradėti kurti verslą yra labiau prieinama nei kada nors anksčiau” [17, p.5]. Elektroninį verslą galima vykdyti iš namų, turint kompiuterį, prieigą prie interneto, gerą idėją ir produktą ar paslaugą, kuriuos galima pasiūlyti vartotojams. Verslus žmogus, būdamas išmintingas, gali įkurti elektroninį verslą savo kambaryje, nusipirkdamas produktų valdymo ir logistikos paslaugas iš besispecializuojančių tose srityse kompanijų. Plečiantis verslui, gali tekti perkamas paslaugas pradėti atlikti pačiai įmonei, tačiau pradinėje verslo stadijoje tai nereikalauja didelių investicijų ir suteikia versliam žmogui didesnes galimybes įkurti sėkmingą elektroninį verslą.
Norint pasiūlyti produktą ar paslaugą nereikia sukurti kažko visiškai naujo. Pakanka pritaikyti inovaciją ar inovatyvią idėją ir esamą produktą ar paslaugą šiek tiek pagerinti, kas padidintų patrauklumą ir vertę vartotojui. Vartotojai yra skirtingi ir jų poreikiai taip pat skiriasi. Dažniausiai pasiūlyti kažkiek kitokius produktus ar paslaugas, reikalingas tam tikrai daliai vartotojų, pilnai užteks nedideliam, bet sėkmingam elektroniniam verslui sukurti, nes veikla bus orientuota į rinkoje esančią nišą ir joje esantys vartotojai naudosis specialiai jiems sukurtais ar patobulintais produktais ar paslaugomis. Naujas elektroninis verslas, pritaikius inovatyvias idėjas, galėtų būti: įvairių materialių produktų pardavimas (mažmeninė prekyba); informacijos suteikimas (paieškos varikliai (angl. search engines), nuorodų puslapiai (angl. links pages), asmeninių rekomendacijų tinklapiai (angl. personal recommendation sites)); profesionalių paslaugų pardavimas ar papildomas būdas specialistams pasiekti potencialius vartotojus (advokatams, gydytojams, psichoterapiautams ir kitiems specialistams);
9 prekyba kompiuterine įranga (kompiuteriai, kompiuterių dalys, programinė įranga); interneto teikiamos galimybės menininkams (meno galerijų kūrimas, rašto darbų publikavimas, sukurtų muzikos kūrinių pardavimai) [17, p.8-13].
Lietuvoje elektroninis verslas dar nėra plačiai paplitęs ir populiarus. 2009 metų duomenis tik 54 proc. namų ūkių turėjo interneto prieigą ir tik 10 proc. buvo pirkę ką nors internetu [27, p.2]. Lietuviai dažniau elektroniniu būdu įsigyja prekes ar paslaugas iš užsienio, nes Lietuvoje paprasčiausiai nėra verslų, siūlančių prekes ar paslaugas, kurias nori pirki vartotojai. Tokią elektroninio verslo populiarumo situaciją Lietuvoje lemia didelis vartotojų nepasitikėjimas e. verslu – ypač lietuvišku, nepakankamas vyresnių žmonių kompiuterinis raštingumas, nepakankama plačiajuosčio interneto skvarba, patogių atsiskaitymo būdų ir prekių pristatymo infrastruktūros nebuvimas bei komplikuotas teisinis reguliavimas [23, p.88].
Galima teigti, kad elektroninio verslo potencialas smulkaus ir vidutinio verslo kūrimui yra didžiulis, tačiau Lietuvoje sąlygos jam aktyviai vystytis šiuo metu dar nėra puikios. Gyventojų pasitikėjimas elektroniniu verslu yra svarbus tokio verslo plėtrai, todėl saugumo užtikrinimas ir jo akcentavimas yra būtinas siekiant didesnio vartotojų aktyvumo naudojantis elektronini verslo paslaugomis. Be to, verslumui elektroninėje erdvėje įgyvendinti yra svarbios ir verslaus žmogaus asmeninės savybės, kurios lemia norą imtis elektroninio verslo kūrimo. Kitame skyrelyje analizuojama, kokios asmeninės savybės ir aplinkos veiksniai lemia žmonių verslumą.
1.4. Žmonių verslumą lemiantys veiksniai
Vien noro būti versliu žmogumi nepakanka. Yra daug sąlygų ir veiksnių, kurie lemia žmogaus gebėjimą būti versliu ir savo verslumą išreikšti bei įgyvendinti. Dalis veiksnių yra žmogaus viduje, kiti – jį supančioje aplinkoje.
1 paveiksle parodyti veiksniai, lemiantys verslius žmones. Schemos viršuje esančios asmeninės savybės yra labai svarbios versliems žmonėms. Visų pirma, labai svarbu atskirti įmonių vadovus, valdančius įmones, nuo verslių žmonių, kuriančių naujas įmones pasinaudojant inovacijomis ir savo kūrybiškumu. Vadovai ir verslūs žmonės atlieka skirtingas funkcijas ir jų asmeninės savybės skiriasi, tiksliau – papildomos versliems žmonėms reikalingos savybės papildo vadovams reikalingų savybių sąrašą. Burns [5, p.32] įvardina tokias vadovui reikalingas savybes: noras būti nepriklausomu, noras siekti tikslo, tikėjimas, kad žmogus pats kontroliuoja savo gyvenimą, gebėjimas gyventi esant nedideliam neužtikrintumui dėl ateities ir gebėjimas prisiimti nedidelę, pamatuotą riziką. Prie šių savybių, anot autoriaus, versliems žmonėms reikalingos papildomos asmeninės savybės: galimybių ieškojimas ir išnaudojimas, pasitikėjimas savimi, aktyvumas, ryžtingumas, vidinė energija ir
10 motyvacija, įžvalga ir nuojauta, pasiryžimas esant reikalui rizikuoti, gebėjimas gyventi esant dideliam neužtikrintumui dėl ateities ir inovatyvumas. Autorius nurodo, kad žmogaus inovatyvumas pasireiškia per kūrybingumą, o „kūrybingumas yra bet kurio tikrai verslaus žmogaus pagrindas” [5, p.32]. Jeigu dalies asmeninių savybių pas žmogų nėra, tapti sėkmingu versliu žmogumi jam yra sudėtingiau, tačiau jei žmogus nėra kūrybingas, vargu ar jam pavyks sukurti ar pasinaudoti kokia nors inovacija tam, kad jis sukurtų inovatyvų verslą.
Kiti autoriai gali kiek kitaip išvardinti versliam žmogui reikalingas asmenines savybes. Kiškio ir Lunevičiūtės knygoje yra apibendrinamos mokslinėje literatūroje minimos verslaus žmogaus savybės. Anot jų, verslus žmogus turėtų pasižymėti tokiomis savybėmis: atsakomybės jausmu, protingos rizikos įvertinimu, pasitikėjimu savo gebėjimais ir sėkme, poreikiu pasinaudoti iš aplinkos gaunamu grįžtamuoju ryšiu, didele vidine energija, orientacija į ateitį, kompetencija ir organizaciniais gebėjimais bei orientacija į pasiekimus, o ne į pinigus. Taip pat labai svarbu būti inovatyviam, o „pagrindinė verslaus žmogaus savybė yra įvairiapusiškumas” [23, p.9]. Teisingai išnaudojant turimas galimybes ir išteklius, visos šios savybės leidžia versliems žmonėms pasinaudoti rinkoje esančiomis galimybėmis kuriant naują verslą.
Žmogaus individualios savybės gali kisti veikiamos 1 paveiksle parodytų pirminių veiksnių ir kultūrinės aplinkos. Pirminiai veiksniai yra: šeima (jei bent vienas iš tėvų užsiima ar užsiėmė verslu, tikimybė yra didesnė, kad ir individas, užaugęs tokioje šeimoje, užsiims verslu), etninė grupė, kultūra, švietimas. Burns pažymi, kad anksčiau buvo manoma, jog mokymosi perteklius gali neskatinti verslumo, tačiau dabar manoma priešingai. Dar vienas svarbus veiksnys yra žmogaus užimtumas – ar jis turi darbą ar ne. Pagal atliktus tyrimus padarytos išvados, kad nedarbingumas skatina imtis verslo kūrimo, tačiau sukurti sėkmingą, plėtros galimybes turintį verslą didesnius šansus turi dirbantis žmogus, kuris palieka savo darbą tam, kad imtųsi nuosavo verslo [5, p.41]. Toks žmogus pats nori imtis iniciatyvos, o nėra verčiamas aplinkybių – darbo neturėjimo. Panašus skirtumas yra ir tarp gerą išsilavinimą turinčių ir jo neturinčių žmonių. Išsilavinę žmonės, dažnai motyvacijų skatinami, gali palikti turimas vadovų pareigas ir kurti savo verslą. Be to jie yra labiau pasiryžę pasidalinti savo įmonės valdymo teisėmis ir įmonės akcijų dalimi su partneriais ar investuotojais, nes supranta, kad dirbant keliese sudaromos geresnės sąlygos verslui augti [5, p.45]. Autorius nurodo pirminius veiksnius, kurių įtaka naujų įmonių kūrimui nėra įrodyta yra: šeimyninis statusas, vaikai šeimoje, buvęs atlyginimas, turima patirtis, amžius, etninė grupė, lytis, socialinė klasė, baigtos švietimo įstaigos tipas, asmenybės tipas, darbas vadovaujančiose pareigose [5, p.43]. Taip pat įvardijami pirminiai veiksniai, kurių įtaka įsteigtos naujos įmonės augimui nėra įrodyta. Tai lytis, buvusios įmonės, kurioje žmogus
Kultūrinė aplinka, kurios yra apsuptas žmogus, yra kitas svarbus veiksnys. Kultūrinėje aplinkoje gali egzistuoti teigiamas arba neigiamas požiūris į verslumą. Galima teigti, kad toks reiškinys, kaip verslumui tinkama aplinka ar kultūra neegzistuoja, tačiau tai yra bendras socialinių, politinių ir ugdymo veiksnių junginys, vienas kitą papildančių ir sugebančių puoselėti verslumą. JAV esanti kultūra yra laikoma tinkamiausia verslumui ir ji išsivystė dėka individualizmo kultūros ir į materialų turtą orientuotos visuomenės. Paul Burns mini Welsh (1998) mintis apie verslumo skatinimą Jungtinėse Amerikos valstijose. JAV verslumas skatinamas nuo mažens. Dar prieš pradėdami eiti į mokyklą, vaikai pardavinėja limonadą gatvės praeiviams. Mokykloje verslumo mokymas ir skatinimas trunka visus 12 metų, universitetuose verslumas taip pat studijuojamas. Verslumas yra skatinamas per masines informavimo priemones, nuolat pateikiami sėkmingų verslių žmonių istorijos ir pavyzdžiai. Verslumo tema taip pat yra gvildenama net prie pietų stalo šeimos rate. JAV yra įsteigta daug smulkaus verslo centrų, vykdomos įvairios verslumo skatinimo programos. Amerikiečiai pasižymi noru tobulėti ir kurti inovacijas, jie labiausiai brangina savo laiką ir toleruoja kitų padarytas klaidas, jeigu iš padarytų klaidų yra pasimokoma.
Verslumui tinkamos kultūros bruožai [5, p.46-48]: o Individualizmas prieš kolektyvizmą. Kolektyvizme, vieni kitais rūpinasi, žmonės dirba kartu ir
nori, kad jais kiti rūpintųsi, o individualizme viską reikia daryti pačiam, ir pasiekimai yra tokie,
12 kokių žmogus savo atliekamu darbu yra vertas. Dėl to individualizmas skatina žmonių verslumą.
o Visuomenėje esantis skirtumas tarp turtingųjų ir vargšų. Kuo didesnė turtinė atskirtis tarp visuomenės sluoksnių, tuo prastesnės sąlygos žmonių verslumui skatinti ir įgyvendinti.
o Neapibrėžtumo vengimas. Kuo labiau visuomenėje yra vengiama neapibrėžtumo, tuo verslumui sąlygos joje yra prastesnės. Dideliu neapibrėžtumo vengimu pasižyminčioje visuomenėje egzistuoja tokios sąlygos: baudimas už padarytas klaidas, giriamas žmonių paklusnumas, pirmenybė teikiama taisyklėms ir nurodymams, skatinamas lojalumas ir dėmesys detalėms. Jeigu visuomenėje nevengia neapibrėžtumo, joje sąlygos verslumui yra geros. Tokioje visuomenėje egzistuoja tokios sąlygos: toleruojamos dviprasmybes, vertinamas lankstumas, asmeninis pasirinkimas ir sprendimų priėmimas, skatinama iniciatyva, darbas komandoje, pabrėžiama analitinių gebėjimų ugdymo svarba.
o Vyriškos dorybės prieš moteriškas dorybes. Jeigu visuomenėje vyrauja vyriškos dorybės: atkaklumas, konkurencija, varžymasis, finansiniai ir materialūs pasiekimai, socialinis statusas ir prestižas – verslumui sąlygos joje yra geros. Jeigu visuomenėje svarbios moteriškos dorybės: kuklumas, kompromiso siekimas, bendradarbiavimas, gyvenimo kokybė, šiluma, asmeniniai santykiai ir paslaugumas – sąlygos verslumo išraiškai visuomenėje yra prastenės.
o Trumpalaikė orientacija prieš ilgalaikę orientaciją. Trumpalaikė orientacija skiria dėmesį praeičiai ir dabarčiai, todėl vertina pastovumą, nekintamumą, pavyzdžiui, besąlyginę pagarbą, socialinius ir turimo statuso įpareigojimus bei teises. Ilgalaikė orientacija dėmesį kreipia į ateitį, todėl tokioje kultūroje vertybės yra labiau susijusios su dinamiškumu, pavyzdžiui, tradicijų adaptavimu remiantis šiuolaikinėmis sąlygomis ir tik kompetentingu požiūriu pagrįsta pagarba socialiniams ir statusiniams įpareigojimams bei teisėms. Kultūra su ilgalaike orientacija yra labiau tinkama visuomenės verslumui.
Apibendrinant galima teigti, kad dalis verslių žmonių savybių yra turimos nuo gimimo, o kitos įgyjamos gyvenimo eigoje. Žmonės gimsta su turimomis charakterio savybėmis ir bruožais. Prie jų verslumo saviraiškos prisideda ir daug išorinių veiksnių tarp jų ir šeima, kurioje žmogus gimė ir augo, formuojanti žmogaus asmenybę, požiūrį, mąstymo būdą ir kitus dalykus. Sudėtinga susidaryti nuomonę apie individą pagal visus išorinius faktorius. Žmogus gali keistis, nes dabar jam didelę įtaką daro globalizacijos procesai. Burns teigia, kad atliekant tyrimus dažnai pasitaiko subjektyvaus vertinimo momentų, o atliekami matavimai dažnai ignoruoja kultūrinius ir aplinkos veiksnius. Tyrimuose nepakankamai įvertinama ugdymo ir pasirengimo įtaka verslumui, įvairūs veiksniai: lytis, amžius, rasė, socialinė klasė – gali būti neįvertinti. Švietimo ir darbo turėjimo įtaka verslumui yra svarbi, tačiau
13 elektroninės komercijos populiarėjimas ir plitimas keičia šią situaciją. Šiais laikais atsiranda daug jaunų, sėkmingų verslininkų milijonierių, kurie nebaigė studijų ir nedirbo samdomo darbo prieš pradėdami savo verslą. Kultūra taip pat daro didžiulę įtaką ir jeigu joje yra stiprus individualizmo vertinimas, maža atskirtis tarp turtingųjų ir vargšų, žmonės yra pasiryžę toleruoti nežinomumą, vertinamos vyriškos dorybės ir orientuojamasi į ateitį, verslumui klestėti tokioje kultūroje yra sudarytos puikios sąlygos. Jungtinėse Amerikos valstijose visi šie aspektai yra labiausiai tinkami verslumo įgyvendinimui, todėl, norint pasiekti kuo geresnių rezultatų verslumo srityje, reikia stengtis sudaryti kuo palankesnes sąlygas ir ugdyti bei skatinti reikiamas vertybes visuomenėje.
1.5. Verslumo ugdymo svarba
Žmogaus verslumą lemia didelis kiekis įvairių veiksnių ir asmeninių žmogaus savybių. Išsiaiškinta, kad dalis asmeninių savybių yra įgimtos ar susiformuoja augant. Kitos savybės formuojasi ir kinta veikiamos žmogų supančios išorinės aplinkos. Prie jų formavimo labai prisideda mokyklinis ir universitetinis ugdymas, todėl siekiant būti kuo verslesne visuomene būtina skirti dėmesį verslumo ugdymui švietimo įstaigose. Šiame skyrelyje yra aptariama verslumo ugdymo svarba.
Pasak mokslininko Paul Reynold, pusė visų JAV dirbančių vyrų iki to laiko, kai jie pasiekia pensinį amžių, tikriausiai savo gyvenime turi laikotarpį, kai patys sau yra darbdaviai – užsiima kokia nors versline veikla. 1 iš 4 tokia veikla užsiima 6 ar daugiau metų. Dalyvavimas verslo kūrime yra dažnas reiškinys tarp JAV dirbančių žmonių [31, p.13]. Pastaraisiais metais būtent tokių aktyvių žmonių kuriami smulkūs verslai yra pagrindinė ekonomikos varomoji jėga ir naujų darbo vietų šaltinis tiek JAV, tiek Vakarų Europoje. Dėl to visuomenės verslumas, ypač šiuo metu, yra labai svarbus.
2006 metais buvo publikuotas tyrimas „Europos švietimo struktūrų derinimas” [14], kuriame dalyvavo daugiau nei 100 Europos universitetų studentai, dėstytojai ir absolventai. Darbdaviai tyrime atstovavo verslo sektorių. Tyrimu buvo nustatyta, kokias svarbiausias kompetencijas reikia ugdyti studijų universitetuose metu. Tarp svarbiausių kompetencijų buvo iniciatyvumas, verslumas, gebėjimas spręsti problemas, kokybės siekimas, noras laimėti [20, p.65]. Tai parodo verslumo ugdymo svarbos suvokimą europiniame lygmenyje. Tačiau verslumas nėra traktuojamas kaip individuali asmens savybė, nes verslumui pasireikšti reikia daugelio asmeninių savybių jungties.
Visuomenės verslumo realizavimas yra labai svarbus tiek pačiai visuomenei, tiek valstybės ekonomikai. Anot Kiškio ir Lunevičiūtės [23, p.9-10], naujai susikūrusios ir „jaunos” įmonės sukuria daugiausiai naujų darbo vietų. Pritaikydamos inovacijas versle, įmonės skatina našumą ir konkurenciją, o kurdamos naujus produktus ir paslaugas kuria naujas rinkas. Nuosavos įmonės kūrimas padeda žmonėms save realizuoti – įgyvendinti savas idėjas, kurti ir užsiimti tuo, kas jiems yra įdomu, susikurti
14 sau geras darbo sąlygas. Anot autorių, „33 % turinčių savo įmones (be darbuotojų), net 45 % turinčių savo įmones su darbuotojais” pažymi, „kad yra labai patenkinti savo darbo sąlygomis” [23, p.10].
Remiantis statistikos departamento duomenimis [19], pateiktų 2 paveiksle, 2009 metais Lietuvoje didžiausią dalį (89%) įmonių Lietuvoje sudarė labai mažos įmonės (su 1-9 darbuotojais). Smulkios (su 10-49 darbuotojais) ir vidutinės (su 50-250 darbuotojų) įmonės sudarė atitinkamai 9% ir beveik 2% visų įmonių. Svarbu tai, kad mažos ir vidutinės įmonės sukuria maždaug 70% visų darbo vietų [23, p.12].
nuo 1 iki 9 nuo 10 iki 49 nuo 50 iki 250 ■ virš 250
2 pav. Lietuvos įmonės pagal darbuotojų skaičių. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas [19]
Verslumas mažose įmonėse yra labai svarbus. Jose yra tinkama aplinka ir sąlygos verslumui pasireikšti. Tokios įmonės gali greitai reaguoti į pokyčius rinkoje, pritaikyti inovacijas savo veikloje ir prisitaikyti prie tų pokyčių. Kasdien naujos įmonės yra steigiamos verslių žmonių idėjoms įgyvendinti. Remiantis Carree ir Thurik, [7, p.559-560] verslumo svarba ekonomikai nuolatos tik didėja -stimuliuojamas ekonomikos augimas, kuriamos darbo vietos, inovacijos, didinama konkurencija tarp įmonių, didėja veiklos našumas. Autoriai akcentuoja du besisiejančius reiškinius aštuntame ir devintame XX a. dešimtmečiuose: smulkaus verslo atgimimas ir verslumo pagyvėjimas. Anot jų, tą įrodo ekonominio aktyvumo perėjimas iš stambių įmonių į mažas įmones septinto ir aštunto XX a. dešimtmečių laikotarpiu. Pati įspūdingiausia šio proceso išraiška buvo darbuotojų, dirbančių didelėse kompanijose, dalies kitimas. 500 stambiausių JAV įmonių, patenkančių į „Fortune 500″ sąrašą, 1970 metais dirbo 20% šalies darbuotojų, o iki 1996 metų tas skaičius nukrito iki 8,5%. Greta kitų šį pokytį įtakojusių veiksnių minimas globalizacijos procesas, didinantis konkurenciją, technologijų vystymasis, leidžiantis smulkioms įmonėms konkuruoti su didelėmis įmonėmis, poreikis kurti naujas darbo vietas ir patenkinti kintančius vartotojų poreikius. Šios ir kitos aplinkybės suteikė vis didesnę reikšmę mažoms įmonėms, kurių steigimas rėmėsi verslumo įgyvendinimu, inovacijų ir technologijų kūrimu, pramonės dinamika ir naujų darbo vietų kūrimu.
Verslumas yra svarbus tiek šalies ekonomikai, tiek visuomenei, o jo įgyvendinimui reikia tam tikrų sąlygų. Be atitinkamų sąlygų reikalingas ir tam tikras žmogaus asmeninių savybių rinkinys. Kuris formuojasi ilgą laiką veikiamas išorinės aplinkos. Būti versliu žmogumi nėra lengva, tačiau elektroninis verslas suteikia daugiau galimybių žmonėms kurti savo verslus. Jie gali konkūruoti siūloma kaina arba išskirtinėmis prekių ar paslaugų savybėmis. Taip pat yra galimybė atrasti ir pasiekti savitą vartotojų nišą arba siūlyti individualius pasiūlymus kiekvienam vartotojui. Galimybių verslumui išreikšti elektroniniame versle yra daug, todėl svarbu, kad jaunimo verslumas, ypač elektroniniame versle, būtų ugdomas ir skatinamas universitetuose.
1.6. Lietuvos ir kitų šalių gyventojų verslumo situacijos palyginimas
Analizuojant literatūrą išsiaiškinta, kad verslumas yra svarbus veiksnys ekonominiam vystymuisi ir socialinės gerovės kūrimui. Žinant verslumo potencialą yra atliekami įvairūs tyrimai, siekiant išsiaiškinti kokia yra verslumo situacija įvairiose šalyse, kaip ją būtų galima pagerinti. Šiame darbe yra analizuojamas verslumo tyrimas, atliktas Europos sąjungoje ir už jos ribų. Siekiama sužinoti tyrime išaiškintą Lietuvos gyventojų verslumo lygį ir palyginti mūsų šalies situaciją su kitomis tyrime dalyvavusiomis šalimis.
2009 metais Eorobarometro publikuotas tyrimas „Verslumas Europos sąjungoje ir už jos ribų” skelbia, kad lietuviai yra mažiau linkę kurti verslą ir savarankiškai dirbti sau, negu statistinis europietis. Lietuvos jaunimas yra verslesnis už savo bendraamžius kitose ES šalyse, tačiau Lietuvos verslininkų vaikai daug rečiau nei ES verslininkų atžalos imasi nuosavo verslo [26]. Kito tyrimo duomenimis (atlikto rinkos tyrimų bendrovės „Rait” 2011 metais), 36 proc. verslu užsiimančius tėvus turinčių jaunų žmonių, nori 4-5 metų eigoje turėsi savo verslą. Minimame tyrime išsiaiškinta, kad vaikinai šiek tiek dažniau nori ateityje imtis verslo (89 proc.) už merginas (79 proc.), o visumoje net 83 proc. 16-25 metų amžiaus respondentų išreiškė norą kurti verslą [29].
Eurobarometro atlikto tyrimo metu išsiaiškinta, kad nuo 2007 iki 2009 metų beveik pusėje ES šalių gyventojų, kurie galėtų siekti nuosavo verslo per ateinančius penkerius metus, skaičius sumažėjo daugiau nei 5 proc., o Lietuvoje, kartu su Latvija ir Slovakija, šis neigiamas pokytis buvo didžiausias. Tyrime skelbiama, kad 21 proc. lietuvių teigiamai vertino tokią savo galimybę [13].
Lietuviai prisipažino, kad imtis nuosavo verslo juos dažniausiai (69-72 proc.) pastūmėdavo nepasitenkinimas esama ar buvusia situacija darbe. Taip pat didelė dalis respondentų (57-59 proc.) teigė, kad pagrindinis nerimą keliantis veiksnys jiems yra bankroto tikimybė. Žmones labiausiai gąsdina asmeninės nesėkmės tikimybė, susijusi su nepasisekusiu verslo kūrimu. Galbūt lietuviai labai jautriai reaguoja į nesėkmes ir patiria didelį nepatogumą dėl savo nesėkmių. Tokią nuomonę galėtų
16 įtakoti mūsų tautinis mentalitetas ir visuomenėje susiformavę stereotipai bei nuostatos, susijusios su verslo bankrotu ir jo mistifikavimu, atbaidančios nuo minties pradėti nuosavą verslą. Šiuo aspektu lietuvių atsakymai buvo artimiausi Kinijos, Pietų Korėjos bei Maltos gyventojams, kurie asmeninės nesėkmės baimę, nurodė kaip didžiausią trukdį verslo pradžiai. 43 proc. Lietuvos respondentų teigė, kad yra pasiryžę prisiimti verslo kūrimo riziką. Stebėtinai mažai lietuvių (tik 8 proc.) nurodė, kad kuriant verslą, jų manymu, tam reiktų skirti per daug laiko ir pastangų, ir dėl šios priežasties jie nenorėtų imtis tokios veiklos. Tai reiškia, kad dauguma žmonių pasiryžtų skirti daug savo laiko ir pinigų, jeigu kurdami verslą tikėtųsi pasiekti gerų rezultatų. Kitas nerimą keliantis veiksnys didelei daliai respondentų (25-26 proc.) buvo neturėjimas pastovių pajamų, kurias gautų dirbdami samdomą darbą. Net ketvirtadalis žmonių negalėtų kurti verslo, nes kurdami verslą, jie netektų savo pajamų šaltinio ir nebegalėtų vykdyti turimų įsipareigojimų ar paprasčiausiai pragyventi. Panašus skaičius respondentų dėl to nerimavo ir Šveicarijoje bei Kinijoje [13]. Didelė dalis studentų, dar neturi finansinių įsipareigojimų ir gali gauti finansinį palaikymą iš šeimos narių. Dėl to jų padėtis šiuo atžvilgiu yra palankesnė nei vyresnio amžiaus žmonių.
49 proc. lietuvių teigė, kad mieliau dirbtų sau negu būtų samdomi kitų, o 43 proc. respondentų teigė, kad mieliau dirbtų samdomą darbą. Ankstesniais metais pastarasis rodiklis buvo mažesnis – 39 proc. 2004 metais ir 30 proc. 2007 metais. Tai reiškia, kad ekonominės krizės metais sumažėjo noras kurti nuosavą verslą ir padidėjo noras būti samdomais darbuotojais. Galima daryti išvadą, kad lietuviai pradėjo labiau bijoti verslo kūrimo rizikos, kilusios su krizės poveikiu ekonomikai. Padidėjęs skaičius norinčių dirbti samdomą darbą, kuris jiems užtikrintų pastovias pajamas, parodo socialinių ir finansinių garantijų svarbos padidėjimą, lyginant su kuriamo verslo perspektyvomis – galimybe uždribti daugiau negu siūlo darbdavys ir susidaryti sau norimas darbo sąlygas. Iš dalies verslumą slopina ir Lietuvos gyventojų nuomonė apie žmones, kurie imasi verslo. Net 79 proc. respondentų teigė manantys, kad verslininkai išnaudoja žmones, dirbančius jiems [13].
Kitas Europos mastu stiprus veiksnys, trukdantis verslo kūrimui, nurodomas tyrime, yra administraciniai sunkumai – biurokratiniai trukdžiai. Tačiau Lietuva tyrime išsiskiria kaip sukelianti mažiausiai administracinių kliūčių verslui įsteigti. Tik 17 proc. respondentų nurodė, kad tokie trukdžiai, jų nuomone, jiems sutrukdytų pradėti nuosavą verslą [13]. Tai reiškia, kad valstybės sudaromos sąlygos norintiems kurti nuosavą verslą, respondentų nuomone, yra labai geros ir priimtinos dideliai daliai verslių žmonių. Pagal kompanijos „Forbes” reitingą Lietuva užima 69 (sąrašo viduryje) vietą pasaulyje pagal biurokratijos sukeliamų problemų kiekį [4]. Dar viena įdomi „Eorobarometro” tyrimo išvada yra ta, kad Lietuviai, pabandę kurti verslą daug rečiau negu kiti pasiduoda. Lietuvoje šis rodiklis buvo vienas žemiausių – tik 4 proc., o kaimyninėje Latvijoje – tik 1 proc. Palyginimui pateikiama, kad
17
Airijoje, Austrijoje ar netgi Kinijoje šis rodiklis siekia 20-25 proc. Todėl mes šiuo atžvilgiu panašesni į Vengrijos ir Slovakijos (po 5 proc.) ar Japonijos (6 proc.) gyventojus. Gali būti, kad didelis nenoras pasiduoti, verslui nesisekant, didina bankrutavusių verslų statistiką. Lietuva yra viena iš 5 ES šalių, kuriose nepavykusio (bankrotą patyrusio) verslo atvejų (18 proc.) yra daugiau negu nebetęsiamo (parduoto, perduoto ar uždaryto) verslo atvejų (12 proc.) [13].
Įvardindami reikalingas sąlygas, galimybes, sąlygojančias sprendimo kurti verslą priėmimą lietuviai pačiu svarbiausiu įvardijo verslo idėją. Gera verslo idėja 90 proc. respondentų manymu yra pats svarbiausias veiksnys verslo pradžiai. Toks pasirinkimas yra logiškas, ir tai taip pat atsispindi kitų šalių gyventojų atsakymuose. Antras pagal svarbą veiksnys, respondentų nuomone, yra finansinių išteklių turėjimas ar gebėjimas juos gauti. Didelė reikšmę pinigų šaltiniui teikia 89 proc. atsakiusiųjų. Lietuviai tinkamą verslo idėją ir finansinių išteklių šaltinio buvimą, vertina vienodai svarbiai, o trečias pagal svarbumą veiksnys (80 proc.) yra įvardijamas gero verslo partnerio turėjimas. Verta paminėti, kad lietuviai visus veiksnius vertina kaip labai svarbius. Netgi noras spręsti socialinę ar ekologinę problemą, 50 proc. respondentų buvo pažymėtas kaip svarbus, kuriant naują verslą. Tai gali rodyti nemažą lietuvių dėmesį aplinkosaugos ir socialinėms problemoms. Verslo kūrimas gali būti vertinamas kaip priemonė spręsti minimas problemas. Tai yra labai geras ženklas, nes verslo kūrimas asocijuojasi ne vien tik su siekiu gauti pelną, tačiau lyginant su kai kurių Azijos – Kinijos (75 proc.), Japonijos (86 proc.), Pietų Korėjos (70 proc.) – ar Europos – Turkijos (79 proc.), Maltos (71 proc.) – šalių gyventojų sąmoningumo lygiu, Lietuvos gyventojų požiūris į šį verslo kūrimo aspektą dar gali gerėti [13].
Paminint vieną naujausių tyrimų, atliktų Lietuvoje, labiausiai verslauti yra linkę jauni 15-34 metų amžiaus vyrai. Visumoje labiausiai verslą kurti lietuvius skatina galimybės būti savarankiškais (40 proc.), užsidirbti daugiau pinigų (26 proc.) ir savirealizacija (6 proc.). Labiausiai verlumui trukdantys veiksniai yra pinigų trūkumas (30 proc.), manymas, kad verslui kurti amžius jau per senas (proc.), poreikio nebuvimas (18 proc.) ir žinių, idėjų bei patirties trūkumas (13 proc.) [3].
1.7. Galimybės verslumui įgyvendinti
Verslo kūrimas yra sudėtingas procesas, todėl versliems žmonėms dažnai reikalinga įvairi pagalba. Norintiems pradėti verslą ir ieškantiems finansinės, konsultacinės ar kitokios pagalbos yra vietų kur galima kreiptis. Lietuvoje veiklą vykdo „7 verslo inkubatoriai, 5 mokslo ir technologijų slėniai Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje bei 3 pagal JEREMIE iniciatyvą įsteigti rizikos kapitalo fondai” [25]. JEREMIE (angl. Joint European Resources for Micro to Medium Enterprises) programa sukurta padėti įmonėms gauti išorinių finansavimo šaltinių panaudojant dalį ES 2007-2013 m. struktūrinės paramos lėšų [25]. Darbe aprašomos kelios galimybės versliems žmonėms, kuriantiems naujus verslus.
18
1.7.1. Verslo inkubatoriai
Informacijos apie verslo kūrimo procesą trūkumas yra viena iš priežasčių, atbaidančių jaunimą
nuo minčių kurti verslą. Verslo inkubatoriai yra smulkaus ir vidutinio verslo paramos struktūros, kuriuose suteikiama informacija ir pagalba kuriant verslą ir kartu skatinamas jaunimo verslumas. Juose veikiantiems verslams yra suteikiamos palankios sąlygos išsinuomoti patalpas verslui mažesnėmis nei rinkos kainomis, naudotis biurui reikalinga technine įranga, kuri kitu atveju būtų per brangi, kad pradedantysis verslininkas galėtų pats ją įsigyti. Greta to, inkubatoriuose yra dauguma verslui reikalingų patalpų, kurių įrengimu nebereikia rūpintis: konferencijų salės, klientų priėmimo patalpos, netgi maitinimo patalpos. Verslo inkubatoriuose dirbantis kvalifikuotas personalas gali suteikti naudingas konsultacijas įvairių verslo sričių klausimais – finansų apskaitos, techninės pagalbos, verslo valdymo, administravimo ir kitais. Naudotis inkubatoriaus teikiamomis paslaugomis ir lengvatomis, naujai sukurtas verslas gali naudotis net iki penkerių metų [24, p.264-266]. Remiantis atliktais tyrimais verslo kūrimas inkubatoriuje, išbuvus visą numatytą inkubacinį periodą, padidina tikimybę verslui sėkmingai vystyti savo veiklą ilgą laiką po išsikėlimo iš inkubatoriaus iki 87%, palyginus su bendru visų įmonių rodikliu – 44% [6]. Dvigubai didesnį verslo sėkmingumą lemia veiksniai susiję su patekimu į verslo inkubatorių. Verslūs žmonės, norintys patekti su savo idėja į inkubatorių turi teikti prašymus. Priėmimo kriterijai gali skirtis priklausomai nuo būsimos verslo veiklos srities ar net inkubatoriaus tipo, tačiau didžiausią reikšmę turi pateikiama verslo idėja, kuri turi įtikinti vertintojus, kad būsimas verslas yra perspektyvus ir reikalingas, ir verslo planas, kuris turi būti išsamus, aiškus ir neprasilenkiantis su realybe. Dėl šių priežasčių verslai, pradedami verslo inkubatoriuose, yra geriau apgalvoti ir sėkmingiau plėtojami, kas lemia daug didesnę sėkmės tikimybę.
2006 metais NBIA (angl. National Business Incubation Association) atliktu tyrimu išsiaiškino, kad daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių inkubatorių aptarnauja ir virtualius klientus [6]. Tokių klientų kompanijos yra įsikūrusios už inkubatoriaus ribų, nes galbūt nuomojasi savo patalpas arba verslas yra įkurtas savininkų namuose. Nepaisant to, įmonės gali naudotis verslo inkubatoriuose dirbančių specialistų konsultacijomis, teikiamomis paslaugomis, sulaukti pagalbos elektroninėmis priemonėmis. Tai parodo, kad verslo inkubatoriai gali aptarnauti ir elektroniniu verslu užsiimti norinčių įmonių kūrėjus, jei jų verslo idėja ir verslo planas atitinka inkubatoriaus reikalavimus.
1.7.2. Verslumo skatinimo renginiai
Verslumo skatinimo renginių yra nemažai. Vieni jų orientuojasi į teorinių žinių suteikimą, kiti į
praktinių įgūdžių, verslo idėjos ir net realaus verslo sukūrimą. Šiame darbe aprašomas vienas renginys – „Startup” savaitgalis (angl. Startup weekend).
„Startup” savaitgalio idėja kilo vienam versliam žmogui Boulder mieste, Kolorado valstijoje 2007 metais. Jo mintis buvo suburti ir motyvuoti žmones, turinčius gerų verslo idėjų, tačiau nežinančių ką reikia daryti, kad tas idėjas būtų galima paversti realiu verslu [32]. Renginys sulaukė labai gerų atsiliepimų ir susidomėjimo, o tokio tipo renginių populiarumas pradėjo didėti.
Renginio pradžioje dalyviai pasakoja savo idėjas tam turėdami ribotą laiką, po diskusijų išrenkamos geriausios idėjos ir trijų dienų eigoje komandos, sudarytos iš renginio dalyvių, turinčių verslo idėjai įgyvendinti reikalingų žinių ir įgūdžių, intensyviai dirba su tomis idėjomis, kurdami prototipus, pristatymus ir netgi galutinius produktus. Renginio metu jame dalyvauja didelę patirtį turintys verslininkai, kurie dalinasi savo žiniomis, kalbėdami renginio metu apie įvairius verslo aspektus. Greta jų į renginį kviečiami marketingo, informacinių technologijų ir kitų sričių specialistai, kurie dirba su grupėmis individualiai, patardami ir pasiūlydami geriausią sprendimą. Renginio pabaigoje visos grupės pristato savo projektus, išrenkami nugalėtojai, kurie dažnai sulaukia ir investuotojų pasiūlymų imtis kurti verslą, paremtą paruoštais projektais [8]. Kadangi laiko produkto kūrimui yra nedaug, dažnai projektai yra susieti su elektroniniu verslu, nes sukurti produktą elektroninėje erdvėje (mobiliąją aplikaciją ar internetinį puslapį) gali užtrukti pakankamai trumpą laiko tarpą [32].
Šių renginių dėka dalyviai įgauna verslo kūrimui labai reikalingos patirties. Jie išmoksta dirbti komandoje, supranta, kad genialios idėjos nereikia slėpti nuo kitų, nes vienam visko atlikti neįmanoma. Taip pat jie patiria didelę motyvaciją imtis veiklos, kas skatina juos siekti savo tikslo – įkurti nuosavą verslą. Taip pat yra gaunamas didžiulis grįžtamasis ryšis, galima greitai sužinoti savos idėjos stipriąsias ir silpnąsias puses [32]. Dalyvaujant tokiame renginyje galima greitai suvokti verslo pradžios esmę. Pradėjus savo idėjos įgyvendinimą ir supratus, kad verslas neturi gerų perspektyvų, galima greitai jį baigti ir bandyti imtis kitos veiklos. Teisingą sprendimą gali padėti žinios gautos tokiame verslumo skatinimo renginyje [22, p.43]. Prie gaunamos informacijos apie verslo procesus, teisinius verslo reguliavimo pagrindus, pridėjus galimybę renginyje surasti naudingų kontaktų, bendraminčių verslo kūrimui ir net norinčių investuoti į būsimą verslą žmonių – tokie renginiai yra puiki priemonė verslumui skatinti ir verslių žmonių subūrimui naujų verslų kūrimui.
1.7.3. Verslo idėjos finansavimas: verslo angelai ir rizikos kapitalo fondai
Verslo finansavimas yra vienas iš svarbiausių veiksnių, be kurių verslo sukurti praktiškai
neįmanoma. Jeigu verslas nereikalauja didelių kapitalo išteklių, galima jį finansuoti iš savo ar šeimos santaupų. Norint kurti verslą, reikalaujantį didelių finansinių išteklių, gali nepavykti pradėti veiklos,
nes nebus gautas reikalingas finansavimas. Analizuotame Eurobarometro tyrime lietuviai įvardijo, kad finansiniai ištekliai yra antras svarbiausias verslo kūrimo veiksnys – po verslo idėjos.
Gauti finansavimą elektroninio verslo kūrimui gali būti kiek sunkiau nei tradiciniam verslui, nes visiems investuotojams yra žinomas „dot.com” burbulo sprogimas ir jo pasekmės. Be to, „dauguma ekspertų nepataria siekti finansavimo naujam verslui iš rizikos kapitalo fondų [17, p.109]. Toks finansavimo būdas buvo sukurtas finansuoti verslą, kuriam reikia didelių naujų finansinių išteklių, kad būtų galima pradėti sparčią verslo plėtrą. Dažnai rizikos kapitalas investuoja į tokias įmones, kad būtų pasiruošta viešam akcijų platinimui kapitalo rinkoje (IPO angl. Initial public offering), arba susijungimui su kita įmone [17, p.109]
Dažnai įkurti elektroninį verslą gali pakakti turimų asmeninių santaupų, o esant reikalui sulaukiant pagalbos iš šeimos ir draugų, tikinčių verslo idėjos sėkme ir norinčių padėti bei prisidėti prie verslo kūrimo. Kai neįmanoma surinkti reikiamų lėšų ir artimųjų ir draugų, verslo idėjos įgyvendinimą galima finansuoti skolinantis pinigų, tačiau tada turima skola ir įsipareigojimai bankui ar asmeniui, paskolinusiam pinigus. Bankas labai atidžiai vertina jam pateiktą verslo planą ir gali nesutikti rizikuoti paskolinti pinigų be rimto užstato. Nepriklausomai nuo to ar verslas pasiseks ar žlugs, skolas su palūkanomis teks gražinti, kas nesėkmės atveju gali sąlygoti nuosavo turto praradimą. Jeigu naujam elektroniniam verslui reikia papildomo finansavimo, reikėtų kreiptis į verslo angelus.
Verslo angelu yra vadinamas asmuo, dažnai buvęs sėkmingas verslininkas, kuris yra pasiruošęs investuoti savo uždirbtus pinigus didelį potencialą, jo vertinimu, turinčias naujus ir besisteigiančius verslus [17, p.108]. Daugelis verslo angelų nesiekia teisės dalyvauti įmonės valdyme ir sprendimų priėmime, o tiesiog duoda pinigus už dalį įmonės akcijų ir gali norėti turėti patarėjo-konsultanto vaidmenį įmonėje, kad galėtų pasidalinti savo patirtimi ir žiniomis. Kartais verslo angelas gali sutikti dirbti įmonėje. Visa tai yra neįkainojama nauda, dažnai patirties neturintiems naujiesiems verslininkams. Verslo angelai dažnai ne taip greitai reikalauja finansinės grąžos, tačiau prašo gana didelės įmonės dalies [17, p.108]. Iš pradžių verslo angelas gali pasiūlyti nedidelę pradinę investiciją (angl. seed funding), o vėliau, matydamas, kad komanda ir jų kuriamas verslas tikrai turi potencialo, investuoti daugiau [2]. Norint sulaukti dėmesio iš verslo angelo, reikia turėti gerai parengtą verslą planą, surinktą patikimą komandą ir tvirtai tikėti savo idėja, bei sugebėti įtikinti investuotoją.
Rizikos kapitalo fonduose susirenka investuotojai (verslo angelai) su savo turimu kapitalu, kurį apjungę, kartu investuoja į naujų įmonių kūrimą ar esamų plėtrą, siekdami padidindami savo galimybes investuoti į sėkmingą verslą. Investuojant kartu galima finansuoti daugiau verslų, negu investuojant savarankiškai. Rizikos kapitalo fondai investuoja į verslą, mainais už verslo dalį ir galimybę dalyvauti įmonės valdyme ir svarbių sprendimų priėmime, pasidalindami savo žiniomis, kontaktais ir išmintimi.
21
Auganti įmonės vertė ir dalis pelno yra ta grąža, kurią gauna investuotojai ir jie kartu su verslo kūrėju prisiima riziką, kad verslas gali nepasisekti. Todėl rizikos kapitalo fondai labai atidžiai renkasi iš gaunamų pasiūlymų. Jie ieško unikalių, gerai apgalvotų, ypač taikančių didelę vertę kuriančias inovatyvias technologijas, idėjų, kuriomis remiantis sukurtas verslas, vystomas surinktos profesionalų komandos, turėtų potencialo sparčiai plėstis [37].
Elektroninis verslas dažnai būna paremtas neapčiuopiamomis technologijomis – programine ranga. Inovatyvių technologijų, programinės įrangos reali vertė ir potencialas yra sunkiai nustatomi, todėl tradiciniais metodais gauti paskolą yra sudėtinga [22, p.44]. Rizikos kapitalas yra labai tinkama priemonė finansuoti technologijomis paremto verslo pradžią
1.8. Verslumo įgyvendinimas nuo idėjos iki verslo plano
Aptarus inovatyvaus verslo finansavimo galimybes šiame darbe dar pažvelgiama į procesą nuo verslo idėjos iki verslo plano. Tinkamas verslo planas yra svarbus ne tik visapusiškam idėjos išanalizavimui, bet jis taip pat reikalingas norint gauti finansavimą iš verslo angelo, rizikos kapitalo fondo ar net banko. Dėl to šiame skyrelyje giliau pažvelgiama į procesą, kurio metu elektroninio verslo idėja, tampa verslo planu.
Klaidinga manyti, kad sėkmingų verslų idėjos jų kūrėjams mintyse atsiranda būtent tokios, kuriomis vadovaudamiesi jie įkuria sėkmingus verslus. Verslūs žmonės gali kelis metus užtrukti ieškodami labai geros idėjos, tinkamos įgyvendinimui. Ją suradę, jie skiria daug laiko ir energijos tam, kad atlikdami situacijų analizes, rinkos tyrimus, galėtų išvystyti pradinę idėją, iki jos galutinės versijos, skirtos įgyvendinimui versle [17, p.65].
Galvojant apie tinkamą būsimo verslo idėją reikia orientuotis į nišą – mažą, specifinius poreikius turinčią rinkos dalį. Studento verslo pradžiai tai yra tinkamas tikslas, nes didelėms įmonėms neapsimoka orientuotis į mažus segmentus. Kuriant nedidelį elektroninį verslą reikia skirti daug laiko būsimo verslo planavimui, veiklos pradžiai ir tinklapio lankytojų srauto kūrimui, nes studentai dažniausiai neturi didelių finansinių išteklių. Kadangi orientuojamasi į tam tikrą nišą, verslo kūrėjas turi būti gerai susipažinęs su būsimų vartotojų poreikiais būsimam produktui ar paslaugai (kad galėtų sukurti tinkamą internetinį puslapį, jame pateikti dominančią informaciją ir pasiūlyti reikalingus produktus ar paslaugas). Skiriant pakankamai laiko geriau pažinti būsimus vartotojus, galima sužinoti ar turima e-verslo idėja yra verta dėmesio. Reikia nepamiršti, kadangi internetinį puslapį savo elektroniniam verslui sukurti nėra sunku, gali greitai atsirasti konkurentai, kurie gali pasiūlyti geresnes sąlygas. Todėl reikia sugalvoti kaip greičiau, pigiau ir geriau atlikti tai už esamus ar būsimus
konkurentus. Galiausiai, bet kokią gerą idėją po kurio laiko reikės tobulinti, nes vartotojų poreikiai ir rinka nuolat kinta [17, p.68].
Sugalvojus idėją reikia atlikti planuojamo verslo SSGG (Stiprybės, Silpnybės, Galimybės, Grėsmės) analizę [17, p.71] Atliekant šią analizę galima surasti anksčiau neapsvarstytų veiksnių, galinčių trukdyti verslo sėkmei. Po to reikia apsvarstyti verslo idėjos tinkamumą: planuojamą produktą/paslaugą, turimą patirtį, būsimą rinką, potencialius ir esamus konkurentus, būsimus kaštus. Jeigu segmentas dar nėra pasirinktas reikia išsirinkti rinkos segmentą, į kurį bus orientuota įmonės veikla. Šiems uždaviniams atlikti reikia mokėti tirti rinką, naudotis įvairiais informacijos šaltiniais, sugebėti savarankiškai atlikti tyrimą [17, p.73].
Labai svarbu suvokti verslo plano svarbą visam verslo kūrimo procesui. Greg Holen et al teigia, kad „verslo kūrimas be verslo plano yra labai panašu į užkasto lobio ieškojimą be lobio žemėlapio – kai žinoma, kad lobis yra užkastas kažkur netoli ir tikimasi, kad galiausiai pavyks jį rasti” [17, p79]. Dažnai būsimi verslininkai vengia rašyti verslo planą, nes tai reikalauja daug darbo ir jie nesuvokia jo svarbos. Jeigu verslo idėjos ir kitų verslo faktorių apgalvojimui yra skirta pakankamai daug laiko, verslo planą parašyti nėra sudėtinga, o jį turėti ir juo vadovautis, siekiant užsibrėžtų tikslų, bus labai naudinga. Problema gali kilti, jeigu nežinoma nuo ko pradėti ir kaip rašyti verslo planą. Tokiu atveju pagalbos galima kreiptis į organizacijas, kuruos gali suteikti pagalbą ir konsultaciją pradedantiesiems verslininkams. Viena tokių organizacijų yra „Score” (www.score.org). Joje teikiamos nemokamos konsultacijos, patarimai verslo kūrimo klausimais. Labai svarbu, kad ten patarti gali daug patirties turintys verslūs žmonės [1].
Dar vienas svarbus veiksnys, kurį reikia apgalvoti rašant verslo planą yra būsimi įmonės darbuotojai. Jeigu kuriamas elektroninis verslas yra tiesiog internetinės prekybos tinklapis, jam aptarnauti ir verslo reikalus tvarkyti gali pakakti vieno asmens, tačiau jei kuriamas pilnavertis elektroninis verslas, atliekantis daug funkcijų, atsiras būtinybė samdyti darbuotojus. Darbuotojai smulkiame versle dažnai sudaro didžiąją dalį visų įmonės pastoviųjų išlaidų, todėl samdyti didelį kiekį darbuotojų yra rizikinga. Darbuotojai turi perimti darbus iš įmonės kūrėjo, kad sumažėtų jo darbo krūvis, tačiau turint nemažą skaičių darbuotojų vadovavimas jiems gali užimti daug laiko. Todėl galima, prieš samdant nuolatinius darbuotojus, pabandyti pasinaudoti pagal sutartis laisvai samdomų specialistų, galinčių atlikti programavimo, dizaino, marketingo darbus (angl. Freelancer) paslaugomis [17, p.112].
Rašant verslo planą patartina laikytis verslo plano rašymo formato, naudotis technologiniais įrankiais. Svarbu parašius planą jo nepamiršti ir juo naudotis. Verslo planas padės ateityje priimti sprendimus, siekti užsibrėžtų tikslų, spręsti problemas, sekti verslo progresą pasitikrinant su planuotais
23 rezultatais. Turint gerai parašytą verslo planą galima pradėti ieškoti finansavimo šaltinių supažindinant su juo šeimos narius, draugus, verslo angelus ar net rizikos kapitalo fondų atstovus.
2. TYRIMO METODOLOGIJA
Analizuojant teorinę medžiagą, susijusią su verslumu, išsiaiškinta, kad ankstesni verslumo situacijos tyrimai buvo atlikti naudojant anketinį tyrimą. Tyrimo metu iš aktualios gyventojų grupės buvo surenkami reikalingi atsakymai apie jų nuomonę verslumo atžvilgiu ir toliau analizuojami siekiant pateikti išvadas. Remiantis tuo, nuspręsta magistro baigiamajame darbe taip pat atlikti anketinį tikslinės grupės tyrimą.
Kadangi tiriamas studentų verslumas, buvo apklausiami studentai. Dėl tyrimo laiko ir finansinių išteklių ribotumo, buvo apsiribota Mykolo Romerio universiteto (MRU), Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VTGU) ir Vilniaus universiteto (VU) studentais, studijuojančiais nuolatinėse su verslu ir vadyba susijusiose studijose.
Universitetų atstovai pateikė apytikslę informaciją apie minėtose studijose studijuojančių studentų skaičių: MRU – 250, VGTU – 900, VU 1000. Tyrimo populiacija yra apytiksliai 2150 studentų.
Remiantis mokslinių tyrimų ir metodų paskaitų medžiaga [35] tyrimui reikalinga imtis buvo apskaičiuota pagal žemiau pateiktą formulę:
N-1,962-p-q
n =
e2-(W-1)+1,962 pq
Čia: N – populiacijos dydis; p – numatoma įvykio baigmės tikimybė, kad nagrinėjamas požymis pasireikš tiriamoje populiacijoje; q – tikimybė, kad nagrinėjamas požymis nepasireikš tiriamoje populiacijoje (q=1-p); s – pageidaujamas tikslumas.
Formulėje naudojami dydžiai: N – 2150; p – 0.7; q – 0.3; s – 0.07. Dažniausiai p dydis yra pasirenkama blogiausio varianto tikimybė – 0,5 – požymis būdingas pusei populiacijos. Kadangi tyrimas yra sukoncentruotas į labai tiksliai apibrėžtą ir aiškiomis savybėmis išsiskiriančią visuomenės dalį, tyrime pasirenkama didesnė tikimybė – 0,7. Dėl to pakinta dydis q (vietoj įprasto 0,5 į 0,3). Kadangi tyrimas yra atliekamas magistriniame darbe, pageidaujamas tikslumas šiek tiek sumažinamas (nuo įprastų 0,05 iki 0,07), kad šiek tiek sumažinti reikalingą darbui respondentų dalį. Gautas rezultatas
n = 152,99.
Tyrimui reikalingi duomenys buvo renkami dviem būdais. MRU buvo platinama popierinė apklausos versija studentams paskaitų metu. VGTU buvo platina elektroninė apklausos versija (patalpinta tinklapyje www.manoapklausa.lt), kuri buvo išplatinta per verslo vadybos fakulteto studentų atstovybę. Kadangi VU ekonomikos fakulteto studentų atstovybė, kurioje yra vadybos katedra, atsisakė platinti anketą, dalis atsakymų buvo surinkta išdalinus popierinę apklausos versiją, tačiau jų buvo nedaug. Duomenys tyrimui buvo renkami visą 2011 m. spalio mėnesį, kol pavyko surinkti 152 atsakymus.
Tyrimo anketa buvo sudaryta remiantis Eurobarometro verslumo tyrimo anketa [35]. Išrinkti aktualūs klausimai, kurių dalis buvo adaptuota, atsižvelgiant į pasikeitusią tyrimo populiaciją ir šiam darbui aktualų tyrimo tikslą. Dalis atsakymų buvo papildyti, kad būtų ryšys su studijomis ir paskaitomis. Teko pridėti klausimų apie studijas ir universitetą. Kadangi tyrimas orientuojasi į verslumą elektronikiniame versle, papildomai buvo pateiktą grupė klausimų tiesiogiai susijusių su elektroniniu verslu ir veržlumu elektroninėje erdvėje. Klausimų ir anketos mokslinis pagrįstumas buvo aprobuotas MRU mokslininkų. Galutinė apklausos anketos versija yra pateikta priedų dalyje.
Surinkti duomenys buvo susisteminti, kad būtų galima juos analizuoti. Jie buvo tvarkomi Mircosoft Excel 2007 programa. Duomenys apdoroti taikant matematinės statistikos metodus: sudaryti respondentų amžiaus intervalai, išreikšti įvairių rezultatų procentiniai santykiai, parengtos statistinės lentelės. Naudojantis SPSS Statistics 17.0 programa atlikta dominančių veiksnių Pearsono koreliacija, taikant numatytus nustatymus.
Išanalizavus duomenis, buvo pateiktos darbo išvados, kuriose apibendrinta tyrimo metu surinkta ir išanalizuota informacija. Taip pat įvertintos darbo pradžioje iškeltos hipotezės.
Atsiųsti pilną studentu verslumas