Visuomenės komunikacija autobuse

Žmogaus egzistencija apibrėžia mus kaip socialias būtybes, kurios savo esybę ieško komunikavimo ir bendravimo su visata, žmonėmis, gamtos kūriniais. Tuo tarpu menas, nebegalintis būti statišku ir tarpstantis nuolat besikeičiančioje aplinkoje, įgyja vis naujas „judrumo” formas. Didelę reikšmę šiame procese įgyja ne tik kūrybos procesas, tačiau ir aplinkos ir publikos dalyvavimas jame. Informacinės technologijos meno paradigmose pasėja naują sąvoką -interaktyvumas. Jis leidžia dalyvauti procese, o ne tik stebėti ar sekti jį, taigi stebėtojo pasyvumą keičia jo aktyvumas (interaktyvumas).

Diplominio darbo tema „ Visuomenės komunikacija autobuse” tiesiogine prasme nurodo į vaizdą , kuomet žmonės bendrauja ar komunikuoja tarpusavyje autobuse, šiuo atveju mano sukurtos iliustracijos tai ir atvaizduoja su mano, kaip menininko, interpretacija, žmonių tarpusavio komunikavimą menininko ir technologijų komunikavimą bei supažindina su kompiuterinę tapybą ir iliustraciją.

Iliustracijų kūrimas įgauna ir komunikavimo reikšmę su visuomene ir technologijomis. Aš kaip menininkas dalyvauju ir komunikuoju su autobuse esančiais žmonėmis. Fotografuojant juos ir piešiant jų eskizus vyksta mano, technologijų ir žmonių tarpusavio komunikavimas. Tai – lyg komunikavimo procesas, kuris turi galutinius rezultatus. Keturios atspausdintos iliustracijos/paveikslai, ir tuo pačiu darbai, patalpinti internetinėse svetainėse toliau tęsia mano autoriaus reprezentavimą ir išlieka kaip komunikavimo priemonė su kitais interneto naudotojais.

Kursiniame darbe atlikau skaitmeninės tapybos analizę, susipažinau su jos galimybėmis. Sukaupta informacija bus panaudota ir diplominiame darbe, aptariant skaitmeninės tapybos rūšis bei panaudojant skaitmeninės tapybos rūšių technikas.

Diplominio darbo praktinį darbą sudarys keturios iliustracijos, atspausdintos ant tekstilės (134 cm x 90 cm) ir aptrauktos ant rėmelių. Iliustracijose vaizduojami įvairūs piliečiai esantys autobuse, užfiksuotos jų povyzos ir veidai, kurie pagal mano interpretaciją, neturi akių ir visi personažai yra sustilizuoti į kaukes dėvinčius monstrus. Paveiksluose išlieka realistiškumo ir fantazijos mišinys.

Aktualumas:
Bendravimas ir komunikavimas – viena svarbiausių žmogaus ir menininko išraiškų. Šiuolaikinė visuomenė, kuri yra kamuojama įvairių problemų ir tragedijų yra neigiamai paveikta ir psichologiškai žlugdoma. Įtakodamas tokios situacijos, kiekvienas žmogus sudaro bendrą visuomenės veidą, pagal kurį galime spręsti apie vyruojančias žmonių nuotaikas. Visi įvykiai ir žmonių santykiai veikią menininką, kuris iliustruoja šį procesą savo vizijose.

Tyrimo objektas:
Kompiuterinės iliustracijos technologijų taikymas visuomenės komunikavime viešajame transporte. Tikslas:
Išanalizuoti kompiuterinės iliustracijos technologijų taikymo galimybes visuomenės komunikavime viešajame transporte.

Darbo uždaviniai:
1. Išnagrinėti kompiuterinės iliustracijos rūšių ir technikų įvairovę.
2. Teoriniu aspektu išnagrinėti bendruomenės komunikacijos rūšis ir problematiką.
3. Atskleisti kompiuterinės tapybos bendruomenių, menininkų bei interneto tinklapių svarbą.
4. Naudojant skaitmeninės tapybos technikas sukurti kompiuterines iliustracijas, kurios išreikštų visuomenės komunikavimą viešajame transporte.

1. KOMUNIKACIJOS PROBLEMATIKA

Komunikacija yra vienas iš XX a. Sąvokų. Ji tapo svarbiausia svarstymų apie demokratiją, meilė ir mūsų kintančią epochą kategorija. Kai kurios svarbiausios mūsų amžiaus dilemos – viešos ir privačios – siejamos su komunikacija arba jos žlugimu. Nesėkmingos komunikacijos tragediją, komediją bei absurdą nagrinėjo patys įvairiausi mąstytojai – nuo marksistų iki kalbos filosofų ir kitų. Mes kasdien patiriame bendravimo sunkumų dėl įvairių socialinių perskyrų – lyties, klasės, rasės, amžiaus, religijos, regiono, valstybės bei kalbos. Taip komunikacija interpretuoja Komunikacijų studijų katedros profesorius, vienas geriausių šiuolaikinės komunikacijos filosofų – John Durham Peters, savo knygoje „ Kalbėjimas vėjams”.

Žmogaus egzistencija apibrėžia mus kaip socialias būtybes, kurios savo esybę ieško komunikavimo ir bendravimo su visata, žmonėmis, gamtos kūriniais. Mūsų kūnas yra netik kaip gyvas organizmas bet ir komunikabilus pasaulio suvokėjas, asmenybė, su duotomis įvairiomis galimybėmis suprasti savo buvimą, matyti, jausti, girdėti ir užuosti esamą pasaulį. Bet savo egzistencija, buvimą gyvenime ir pačių savęs atspindžius matome kitame žmoguje, bendraudami ir pažindami vienas kitą. Žmogaus ryšys su žmogumi – viena iš didžiausių socialinių savybių. Be jos neįmanoma jokia visuomenė ar civilizacija nei praeityje, dabartyje ir ateityje. Tai mūsų visų bendras bruožas jungiantis dviejų žmonių bendravimą tarpusavyje, bandymą suprasti vienas kitą, pasikeisti informaciją, atpažinti sukurtus simbolius ir idėjas ir tai auga nuo dviejų žmonių dialogo iki masinių komunikacijų kaip; televizijos transliacija, galime teigti, kad net negyvi daiktai atlieka komunikavimo esmę, viskas ką matome yra mūsų bendravimas su visata.

Tačiau ne komunikabilumo problema visada buvo opi ir svarbi individui, kadangi tik mes patys esame visada su savimi ir realiai, tik vienas asmuo pastoviai bendrauja su savimi ir pasauliu, deja mes fiziškai negalime pajusti kito žmogaus, daikto, nesuvokiame pasaulio kaip visumos ir negalime matyti visko vienu momentu. Mes, suprasti galime tik bendrinius nustatytus simbolius kaip kalbą, daiktų funkcijas ir tai ką matome, tai priklauso nuo individo supratimo ir žinojimo, kiekvienas iš mūsų žodžius ir prasmes interpretuoja skirtingai. Taigi visiškas komunikavimo supratimas ar pajautimas neįmanomas, tai tik keitimasis sukurta informacija ir simboliais tarp dviejų ar daugiau žmonių, siekiant bendro suvokimo. Taipogi yra išskiriami kiti smulkesni komunikacijos apibrėžimai:

bendravimas, keitimasis patirtimi, mintimis, išgyvenimais
• pasikeitimas prasme tarp individų, naudojant bendrą simbolių sistemą
• procesas, kai vienas žmogus ar grupė perduoda informaciją kitam žmogui ar grupei, kurie ją suvokia ir perduoda atgal
• užbaigtos žinios perdavimas iš siuntėjo gavėjui.

„Komunikacija” yra marga intelektualių ir kultūrinių srovių sampyna, mūsų laikmečio konfrontacijų su savimi pačiu kodas. Suprasti komunikaciją reiškia suprasti daug daugiau. Tarytum aiškus atsakas į skausmingą pasidalijimą į save ir kitą, viešumą ir privatumą, vidinę mintį ir išorinį žodį, ši sąvoka iliustruoja mūsų keistą gyvenimą dabartiniu istorijos tarpsniu.

1.1 KOMUNIKACIJOS ISTORIŠKUMAS IR RAIDA

Walteris Benjaminas pabrėžia „… istorija traktuojama kaip iš anksto suformuota duotybė, nenutrūkstama priežasčių ir padariniu grandinė, besidriekianti homogeniškame erdvės ir laiko kontinuume. Dabartis pažįstama per sąsają su praeities momentu, su kuriuo turi slapto kontakto…” pagal teiginį istorija galime suvokti kaip kontaktavimo praeitį, mūsų komunikavimo pasekmes ir sprendimų aktualumą. Svarbu komunikacijai ne įvykiai, o komunikacijų tobulėjimas ar kitimas žmogaus gyvenime kaip technologijų patobulėjimas, kai kontaktuoti ir bendrauti žmonės gali įveikdami tiesioginį ryšį ar atstumą. Technologijos XX a. Keičia mūsų komunikavimo suvokimo bei informacijos perteikimo galimybes, atsiranda net virtuali realybė, kuri bando imituoti mūsų jutimus. Tokie įvykiai keičia mūsų komunikavimo ryši, dabar nereikia išeiti iš namų ar sutikti žmogaus, kad tiesiogiai perduotum informaciją ar žinią pasauliui, kad tu egzistuoji. Tačiau visa tai vis labiau atitolina žmogų nuo kitos žmogaus fizinio ar tiesioginio kontakto, pati komunikacija jau savaime yra problematika, o technologijos tuo pačiu tolina ir supaprastina tokį komunikavimą. Galime net teigti tokią mintį, kad jai šiandien aš nemačiau žmogaus, ar tada išvis aš esu gyvas ir egzistuoju? Taip, mes suvokiame savo kūno jutimų ir protu, kad esame ir mąstome, tačiau mes negalime be bendravimo ir komunikavimo suteikti mūsų mintims, darbams, kūrybai kažkokią reikšmę be kito žmogaus. Tam tikru požiūriu tikra tiesa yra tai, kad bendravimo nesklandumai yra neatsiejama žmogaus egzistencijos ypatybė. Williamas Jamesas tai aprašė savo veikale Psichologijos principai:

„.. Kiekvienas mes atliekame didįjį visatos padalijimo į dvi dalis judesį; ir kiekvienas iš mūsų beveik visą savo dėmesį skiria vienai iš dalių; tačiau mes visi šią perskyrą brėžiame vis kitoje plotmėje. Jei pasakyčiau, kad mes abi šias dalis vadiname tais pat vardais, ir kad šie vardaiyra atitinkamai „aš” ir „ne aš”, iš karto taptų aišku, ką turiu galvoje. Tai, kad kiekvieno žmogaus protas domisi visiškai skirtingais kūrinijos, kurią galima įvardyti kaip aš ar mano, aspektais, yra ir moralinė mįslė, ir svarbiausias psichologijos faktas…Visi mes dichotomizuojame Kosmosą skirtingoje plotmėje. „ – taigi galime teigti, kad žmogus suvokia tik savo mintis ir esamą būseną ir jo kontaktavimas su paties savo mintimis ir reikšmėmis ir pirminis kontaktas. Dėl patyrimo privatumo žmonėms neišvengiamai kyla susikalbėjimo problemų.

Tačiau tik XIX a pabaigoje, komunikacijos sąvoka buvo pradėta nagrinėti ir linksniuoti su didele aistra ir svarba visuomenėje, įvedus tokias sąvokas kaip solipsizmas ( ontologinė ir epistemologinė pozicija, teigianti, kad neįmanoma žinoti nieko tikro apie už savo proto ribų esančią visatą, todėl gali būti, kad išorinis pasaulis ir neegzistuoja. Solipsizmą galima trumpai nusakyti filosofine fraze „mano protas yra vienintelis dalykas, kuris tikrai žinau, kad egzistuoja”. )( 1874) ir telepatija (yra menamas žmogaus sugebėjimas per atstumą siųsti informaciją arba ją gauti nesinaudojant jutimais, neturint jokių techninių priemonių ar technologijų (pvz., IT), nenaudojant juslių (optinių, akustinių, lytėjimo, skonio, organoleptinių). ( 1882). Nuo to laiko komunikacija tapo žmogui svarbi susivokimo savyje riba, tuo pačiu ir svajonę pajausti tiesioginę prieiga ir žmogaus kaip individo amžinąjį vienišumą.

Telefonas, televizorius, kompiuteris pakeitė komunikacijos sąvoka, kaip kadaise vartotą bet kokiam fiziniam perdavimo ar siuntimo veiksmui nusakyti, pritaikė naujo tipo laiko ir erdvės kliūtis įveikiančiam fiziniam ryšiui apibūdinti. Taip postmodernus žmogus įsiterpė į dar vieną erdvę, savotiška iliuzija tarp žmogaus ir negyvų daiktų bendravimo. Tokios priemonės kaip telefonas ar internetas padarė komunikaciją įmanomą ( kaip konceptą) su visais jai būdingais užsikiritmais, paklaidomis ir neatitikimais. „…Nesusikalbėjimas yra skandalas, pagrindžiantis visų pirma pačią komunikacijos sąvoka…”.

1.2 KOMUNIKACIJOS REIKŠMĖ IR RŪSYS

Filosofiniu požiūriu vertingiausias samprotavimas apie komunikavimą, laikomą intersubjektyvumo ar tarpusavio supratimo žlugimo problema, tačiau tai retai sutinkamas apibūdinimas. „Komunikacijos” sąvoka kilusi iš lotyniško žodžio communicare reiškiančio bendras, Lietuvių kalboje tai būtų bendravimas. XIV – XV a. Ji buvo pradėta vartoti anglų kalboje, jos pagrindinė šaknis mun ( ne uni) siejama su tokiais žodžiais kaip munificent (dosnus), community (bendruomenė), meaning (prasmė).
„ Žmogus negali realizuoti savo egzistencijos, neatsižvelgdamas į esamybės sąlygas. Tai aiškiausiai matyti žmogaus istoriškume kaip esamybės ir egzistencijos, būtinybės ir laisvės, laiko ir amžinybės vienovėje. Žmogus negali realizuoti savo egzistencijos vienas pats, šiai realizacijai būtini ir kiti žmonės. Todėl didelę reikšmę įgyja komunikacija. Tik per kitą žmogus susivokia savyje. Egzistencinė komunikacija yra abipusis savęs paties išskleidimas kitame žmoguje. Vien paprasta esamybė negali pagrįsti egzistencijos, todėl ji turi turėti kitokį pagrindą.” – taip teigė egzistencializmo filosofas, Karlas Jaspersas (1883-1969).
Viena iš vyraujančių komunikacijos reikšmių žymi perteikimo, ji tolima kokiai nors dialoginio ar interaktyvaus proceso reikšmei. Šiuo aspektu komunikacija gali reikšti kokį nors dalyvavimą renginyje ar visuomeniniame veikloje.
Kita reikšmė žymi skleidimą ar siuntimą. Tai idėjų, minčių, simbolių ir žodžių perdavimas kitam, galime ir tiesiogine prasme teigti, kad tai gali būti ir dvasinis kaip pvz.; blogos nuotaikos perdavimas kitam žmogui. Arba vienkryptė reklamos komunikaciją, kuri yra adresuota tiesiogiai adresatui ir lyg negali sulaukti atsako į ją.
Trečioji – tai komunikacijos kaip mainų ar abipusio apsikeitimo reikšmė. Abu individai suvokia ir komunikacija vyksta, kai abu žino, kad pranešimas atėjo. Kaip teigia Leo Lowenthalis: „ Tikroji komunkacija reiškia emocinį ryšį, vidinės patirties bendrumą’. Pagal jo teiginį galime teigti, kad komunikacija vyksta ir be žodžiu ar simbolių reikšmės, bet kaip ir jausminė dviejų žmonių būsena; pvz. kai du žmones apsikabinę apraudą mirusįjį, jų vienodas jausminis dažnis suartina ir padeda suvokti kito būsena per save patį. Taipogi komunikacija galima skirstyti į rūšis:11 Intraasmeninė socialinė komunikacija. Žmonės, panaudodami savo neurofiziologinę energiją, apdoroja gautą informaciją savo vidinėje sistemoje, tai yra, komunikuoja patys su savimi. Intraasmeninė komunikacija yra tarpasmeninės, grupinės ir masinės komunikacijos pagrindas, nes žmogaus gebėjimas komunikuoti su kitais priklauso nuo jo sugebėjimo komunikuoti su pačiu savimi. • Tarpasmeninė socialinė komunikacija. Ši komunikacija vyksta tarp dviejų ar daugiau asmenų. Čia būtinas dvipusis ryšys, nes kalbinė veikla – ne vieno žmogaus savybė.
• Asmens – grupės komunikacija. Tai tiesioginis vieno asmens ir reliatyviai homogeniškos auditorijos komunikavimas. Čia informacija dažniausiai perduodama viena kryptimi – iš siuntėjo/kalbėtojo – auditorijai.
• Masinė komunikacija. Tai komunikacija su didelėmis, skirtingomis, nutolusiomis auditorijomis. Informacijai perduoti naudojamos priemonės: radijas, televizija, laikraščiai, žurnalai, reklamos lankstinukai ir t. t. Šiuo atveju problema yra ribotas grįžtamasis ryšys.
• Verbalinė ir neverbalinė komunikacija. Komunikacija apima rašytinę, sakytinę kalbą, muziką, teatrą, baletą ar tiesiog žmogaus elgesį. Verbalinė komunikacija – informacinis elgesys, tarpusavio sąveika, kai kalbos ženklai, žodžiai vartojami kaip simboliai išreikšti idėjas. Neverbalinė komunikacija apima visas kitas informacijos perdavimo formas. Tai gali būti: ženklų kalba, veiksmų kalba, išvaizda, balso kokybė, veido išraiška, erdvės sutvarkymas, laiko paskirstymas ir t. t.
• Rašytinė ir nerašytinė komunikacija. Nagrinėjant socialinę komunikaciją, dažniausiai išskiriami šie du komunikacijos tipai. Rašytinei priskiriama komunikacija, kai informacijos kodavimui naudojamas raštas. Komunikacija, kai informacija koduojama kalbos garsais, gestais, sutartiniais ne rašto ženklais, kitais būdais, priskiriama nerašytinei. Rašytinei komunikacijai būdinga galimybė grįžti ir taisyti pateikiamą pranešimą, yra galimybė apmąstyti ir įvertinti savo komunikacinę veiklą. Nerašytinė komunikacija vyksta „čia ir dabar”. Sąveika tarp pranešėjo ir pranešimo yra glaudi ir momentinė, todėl sunkiau vertinti ir pastebėti komunikacijos klaidas.
• Asmeninė ir dalykinė komunikacija. Asmeninė komunikacija yra neformali, įtakojama „tarpusavio patrauklumo” bei vyksta tada, kai partneriai „vienas kitą laisvai renkasi”. Tai pasikeitimas informacija asmeninio pobūdžio klausimais, kurios tikslas – draugystė, bičiulystė. Dalykinė komunikacija dažniausiai pasireiškia formalioje organizacijos veikloje arba santykiuose su formalia organizacija. Ši komunikacija padeda organizacijos nariams tinkamai reaguoti į pokyčius organizacijos gyvenime, suteikia jiems galimybę pažinti situaciją, prisitaikyti prie besikeičiančių užduočių, spręsti iškylančias problemas.

1.3 VISUOMENE IR ŽMONIŲ SOCIALINES GRUPES

Visuomenė yra bendras ryšis tarp žmonių, apimdamas jų socialinę padėtį ir vaidmenis. Tęsiant, visuomenė reiškia žmonių regioną ar šalį, kartais net visą pasaulį, paimta visumoje. Visuomenė yra grupė asmenų, nubrėžtų bendrais bruožais ribų funkcinės tarpusavio priklausomybės, apimdama tokias savybes kaip nacionalinis ar kultūrinis tapatumas, socialinis solidarumas, kalba ar hierarchinė organizacija. Žmogaus visuomenės yra charakterizuotos struktūros santykių tarp asmenų, turinčių savitą kultūrą ir įstaigas. Kaip kitos bendruomenės ar grupės, visuomenė leidžia jos nariams pasiekti poreikį ar norą, kurio jie negalėjo įvykdyti vieni. Plačiau, visuomenė yra ekonominė, socialinė ar pramoninė infrastruktūra, sudaryta iš įvairios žmonių grupės. Visuomenės nariai gali būti skirtingų tautinių grupių. Visuomenė gali būti tam tikra tautine grupė, nacijos valstybė, tokia kaip Butanas; platesnė kultūrinė grupė, tokia kaip Vakarų visuomenė. Žodžio visuomenė gali taip pat kreiptis į organizuotą savanorišką asociaciją žmonių religiniais, geranoriškais, kultūriniais, moksliniais, politiniais, patriotiniais, ar kitais tikslais. „Visuomenė” gali net, nors daugiau su metaforos pagalba, kreiptis į socialinį organizmą tokį kaip skruzdės kolonija. Toks visuomenės aiškinimas mus visus sujungia į įvairiausias grupes, tačiau žmones išlieka kaip individai, svarbiausioji visuomenės dalelė.
Mūsų visų charakterius, elgesį ir vertybės pirmiausią formuoja tėvai ir giminės, toliau įsijungia draugai, mokykla, įvairūs užsiėmimo būreliai, šiuolaikinę visuomenę stipriai veikia ir masinės technologijos kaip; filmai, laikraščiai, internetas, taip formuodami mūsų asmenybės, mes tampame tuo kuo dabar esame. Vienas iš veiksnių, kurie tampa svarbiu individui tai tapti socialinės grupės nariu ir būti priimtam, sutapatinti savo interesus su kitais ir tapti socialinės grupės nariu. Žmonės siekia informacijos apie objektyvią tikrovę, nagrinėdami kitų veiksmus. Visais laikais žmonės nori būti suprasti kitų, ir laikosi grupės normų, kad gautų socialinį pritarimą. Šitos dvi socialinės įtakos formos vadina mos informacine ir normatyvine socialine
Definition of Society from the OED
Blackwell Handbook of Social Psychology: Group Processes 245 – 248 psl

Informacinė socialinė įtaka – kai žmogus abejoja tam tikru savo sprendimu ar jam trūksta informacijos priimti sprendimui, jis nagrinėdamas aplinkinių elgesį ir sprendimus pasinaudoja jų priimtais sprendimais ar elgesio motyvais. • Normatyvinė socialinė įtaka – kai žmogus elgiasi ir sprendžia pagal nustatytus socialinės grupės normatyvus.
Šiuo atveju galime teigti, kad žmonės esantis viešajame transporte (autobuse) elgiasi pagal informacine ir normatyvine socialinė įtaka, bei viešojo bendravimo etikos normas. Kaip žmogui elgtis autobuse jis mato ir nusprendžia iš kitų elgesio; pvz. berniukas iš suaugusiųjų elgesio . Kiekvienas individas turi savo asmeninę erdvę, kurią peržengus yra pažeidžiamos to žmogaus fizinis ir psichologinis saugumas, tai laikytis atstumo ir ypač kai autobusas pilnas nepažįstamu žmonių yra normalu. Įdomu tai, kad viešajame transporte esantys žmonės dažniausiai nėra labai artimi socialiai ( išskyrus jų rasę, pilietybę, kalbą ) jie yra neutralus vienas kitam, žinoma dažnai žmonės sutinka savo kolegą, bendramokslį ar kaimyną. Viena iš pagrindinė viešojo transporto esmė, tai pervežti suinteresuota pilietį iš taško A į tašką B, o iš kitos pusės viešajame transporte yra pilna individų kurie socialiai bendrauja vienas su kitu.

1.3.1 BENDRAVIMO PSICHOLOGINĖ REIKŠMĖ ŽMOGUI

Bendravimas tai universali vertybė – ji būdinga visiems arba beveik visiems žmonėms. Antra, tai vertybė, kurios nepasiekus, sunkiai įgyvendinami kiti svarbiausi žmogaus poreikiai – vertinti ir gerbti save, pasiekti visišką asmenybės saviraišką.
Tenka rinktis, kuri iš bendravimo gijų turi gauti pirmenybę, kuris priklausomybės ryšys mums pasirodys besąs vertingesnis. Daugelis psichologinių problemų kyla dėl tokio pasirinkimo sudėtingumo, ypač paaugliams ir jaunuoliams. Dažniausiai kasdieniniame gyvenime minėdami bendravimą, turime galvoje visų pirma bendravimą žodžiais. Tačiau psichologiniai tyrimai parodė, jog įprasto, normalaus dialogo metu tarp dviejų žmonių metu tik apie trečdalį informacijos perduodame ir priimame žodžiais, o maždaug du trečdalius – kitais būdais. Iš jų svarbiausi yra:14
Asmeninės erdvės valdymas – erdvė, kuri susidaro tarp mūsų ir kitų žmonių, yra išorinė vidinių jausmų išraiška. Ji daug ką pasako apie tai, ką jaučiame kitų žmonių atžvilgiu, ir ką, savo ruožtu, jie jaučia mums.
Akių kontaktas – yra labai aiškus mūsų ketinimo bendrauti su kitu žmogumi požymis. Akių kontaktu parodomas ketinimas užmegzti bendravimo ryšį, tačiau mes nežinome ką jis reiškia.
Veido išraiška – mums padeda orientuotis, ko reikia vengti, kam turėtume padėti, su kuo verta užmegzti pokalbį, o ko geriau nekalbinti

Bendravimo psichologija. Kauno technologijos universitetas., 2001 m. Psichologija. Myers G., 2000 m Socialinė psichologija, Vilnius, 1999 m
• Gestai – Gestu galime nutraukti pašnekovą, paraginti jį kalbėti, perduoti žodį kitam, parodyti, jog patys norime kažką pasakyti, ir pan. Kūno kalba skirstoma į keturias pozas:
1. Artėjimas – šilta.
2. Pasitraukimas – atšiauri.
3. Išsiplėtimas – dominuojanti.
4. Susitraukimas – paklūstanti.
Mėgstamam žmogui stengiamės pasirodyti palankiai, todėl kontroliuojame savo kūną tam, kad nebūtume pernelyg atsainūs. Uždaresni, nenorintys atsiveri žmonės sėdi susidėję rankas ant krūtinės ir sukryžiavę kojas.
Apranga bei išvaizda – Drabužiai nusako žmogaus socialinę padėtį, grupinę priklausomybę,
agresyvumo laipsnį, lytinę orientaciją.
Mūsų turimi daiktai. Daiktai gali suteikti informaciją apie mūsų fizinę būseną, sakysim, akiniai rodo silpną regėjimą, o lazda su vaikščiojimu susijusius sunkumus. Jie taip pat atskleidžia ir dvasinę būseną: rankoje laikoma gėlių puokštė – džiaugsmą susitikimo laukimą, kumštyje sugniaužta nosinė – sielvarto ašaras ir pan. • Prisilietimai – tai vienas ankstyviausių ir paprasčiausių noro bendrauti reiškimo būdų.. šiuolaikinėse kultūrose prisilietimų vengiama: jie savotiški tabu, kadangi neišvengiamai pažeidžia mūsų asmeninę erdvę. Atlikti bandymai rodo, jog prisilietimai ypač stipriai išryškina kultūros skirtumus. Vieni prisilietimai yra suprantami kaip artumo arba agresijos pasireiškimas, kiti laikomi priimtinais net ir tarp nepažystamų žmonių. Pavyzdžiui prisilietimai, kuriuos patiriame perpildytame autobuse, stovėdami eilėje arba patekę į spūstį, dažniausiai nėra malonūs, tačiau jie toleruojami, priimami kaip neišvengiama būtinybė. Prisilietimo teisę pripažįstame tam tikrų profesijų žmonėms, prisilietimas laikomas normaliu reiškiniu daugumoje judriųjų žaidimų. Prisilietimai skirstomi į penkis tipus: Garsiniai būdai. Bendravimas su kalba nesusijusiais garsais vadinamas paralingvistiniu bendravimu. Tai – juokas, verksmas, kosėjimas, žiovavimas ir kt. Prie šio bendravimo priskiriamos ir pauzės tačiau ne tarp žodžių ar sakinių, o kalbos pauzės, t, y. tylėjimas.

Sėkmingas bendravimas yra svarbi visaverčio gyvenimo dalis, teigiamų emocijų šaltinis , jaučiame aplinkinių įtaką. Negana to, atsidūrę vienumoj mes imame bendrauti su savimi. Bendraudami galime sėkmingai tenkinti daugelį svarbiausių savo poreikių. Visų pirma, keičiamasi informacija; antra – bendravimas mums suteikia galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius; trečia – bendraudami mes galime dalytis savo mintimis ir jausmais, atskleisti kitiems savo individualybę, daryti aplinkiniams įtaką ir pan.

Norėdami bendrauti su mus supančiais žmonėmis, suprasti juos, padėti spręsti jų problemas, turime pažinti save. Daugelis žmonių mano, jog jie nemoka užmegzti kontakto, nemoka susitaikyti su savo pykčiu, vengia žmonių, su kuriais jaučiasi nepatikimai, nemoka susikaupti, nuvertina savo poreikius ir teises.
Profesorius Williamas Menningeris pateikė kriterijus, pagal kuriuos galima spręsti, ar žmogus emociškai subrendęs. Kai kuriuos panagrinėkime (Z.Plužek, 1996).
Sugebėjimas veikti sunkiose situacijose – pasaulyje yra daug priešiškumo, egoizmo, įtarumo, padėties nesupratimo, nesąžiningumo, nusivylimų, dažnai žmogus nesijaučia saugus, kartais jam kyla noras pabėgti nuo visko, atsiranda pagunda numoti į kitų žmonių pasitikėjimą juo, apsimesti ligoniu ir šitaip išvengti atsakomybės. Tačiau galima ir kitokia reakcija – bandyti grumtis bet kuria kaina. Geriausias būdas padėti sau pačiam net labai sunkioje situacijoje – pritaikyti savo išpažįstamą gyvenimo filosofiją ir religiją.
Sugebėjimas keistis – kartais žmogus sunkioje situacijoje laikosi įsikibęs savo požiūrio ir neįstengia pasikeisti, tada jis daro tik tai, ką jam diktuoja užsispyrimas, ir nemato kitų kelių, kuriais galėtų siekti tikslo.
Bendravimas – tai dviejų, ar daugiau, žmonių tarpusavio sąveika, kurios metu yra perduodama informacija, patenkinami įvairūs poreikiai: tokie kaip saugumas dominavimo saviraiškai ir kt. Bendravimas padeda giliau pažinti save, suprasti tai kas mes esame iš tikrųjų. Mes mokame bendrauti ar ne, esame malonūs ar ne, gauname atsakymus bendraudami ar ne.16
1) Bendravimą kaip žmogaus tarpusavio suvokimą – socialinė percepcija.
2) Bendravimą kaip pasikeitimą informacija.
3) Bendravimą kaip tarpusavio sąveiką.
Žodžiu, žmones, kurie noriai atsiveria , bei noriai priima informaciją apie save iš kitų, turi daugiausiai galimybių ir formuoti brandžius tarpasmeninius santykius, ir giliau pažinti save. Ir atvirkščiai, jeigu mes .užsisklendžiame savyje, negauname atgalinio ryšio, mes blogiau suvokiame save, ir nuo to nukenčia tarpasmeniniai santykiai.

1.4 TECHNOLGIJŲ REIKŠMĖ KOMUNIKAVIME
Plužek, Z. (1996). Pastoracinė psichologija. Vilnius
Bendravimo psichologija. Kauno technologijos universitetas., 2001 m.

Ilgą laiką komunikacijos priemonės buvo išrandamos siekiant patikslinti informacinę komunikacijos funkciją. Taip buvo iki XX a., kuomet masinės komunikacijos priemonės išrastos kaip pramoginės komunikacijos priemonės (kinas, TV). Pramogos pap litimas siejamas su bendra visuomenės raida ir viduriniosios klasės iškilimu nuo XVII a. Iki tol visuomenė buvo arbaaukštuomenė, arba vargšai. XX a. visuomenė dažnai vadinama masine visuomene. Prarasta individualybė – masinės kultūros bruožas. Interneto kaip komunikacijos ypatybės:
1) Individualumas, „numasinimas” – komunikacija nėra masinė, suteikiama galimybė
gauti informaciją pagal poreikius.
2) Asinchroniškumas – komunikacija internete yra nepririšta prie laiko.
3) Interaktyvumas – vartotojo aktyvumas. Galimybė vartotojui prisidėti prie
komunikacijos, dalyvauti pranešimo kūrime. Taip pat galimybė pasirinkti pranešimą.
4) Technologijų integracija – internetas yra pajėgus integruoti visas iki tol buvusias
komunikacijos rūšis (TV, spaudą, muziką) ir lygmenis (e-mail ir pan.).
Internetas susijęs su informacine visuomene. Ji priklausoma nuo informacijos. The medium is the message (priemonė yra pranešimas). Žmones labiau keičia pati komunikacijos priemonė, negu visi pranešimai. Pvz., žodžiai pasakyti telefonu, laišku ar kaip kitaip turi skirtingą poveikį.
Komunikacijos technologijos turi įtakos tam, kaip mes komunikuojame. Vyraujančios komunikacijos priemonės lemia kultūros tipą – kaip žmonės suvokia pasaulį. Tai esminis technologinio determinizmo teiginys.
Pažvelgus iš sociofilosofinės perspektyvos, menas ir technologijos dažnai buvo priešpastatomi. Kuomet technologija buvo suprantama kaip apibendrinimo ir standartizavimo įrankis, menas buvo skirtas vaizduoti socialinės aplinkos individualybei, prieštarybėms ir fragmentiškumui. Tačiau dabartinės informacinės technologijos pateikia paradoksų – jos ne tik neslopina, neapibendrina ir nesuvienodina, tačiau veikia priešingai – suteikia begalinio subjektyvumo, savitumo ir kartu bendrumo per skirtingumą šansą. Jos tampa galingu įrankiu dar labiau plėstis meno paradigmoms. Masinis kompiuterinių sistemų vartojimas veda prie naujos kokybės meno ir technologijų sintezės, kuri suteikia naujas galimybes ir neribotą laisvę. Keičiasi viskas – tiek pats menas, tiek ir jo egzistavimo aplinka. Modernybėje vakarų kultūra (kad ir neoficialiai) buvo laikoma savotiškai privilegijuota. Tuo tarpu likusio pasaulio kultūros užėmė „tautinių” kultūrų vietą. Vakarai siekė viešpatavimo mene, drauge su apsimestu kuklumu pripažindami savo kenksmingą įtaką.
1.5 MENININKO KAIP KUREJO KOMUNIKACIJA

Menas ir Internetas yra panašūs savo prigimtimi, kadangi abu jie yra komunikacijos priemonė, kuriai tik sąlyginai egzistuoja kalbiniai, kultūriniai, erdviniai ar kiti barjerai. Menas – tai ypatingai individuali saviraiškos bei komunikacijos su aplinka forma ir priemonė: asmuo, materializuodamas savo idėjas medžiagoje, dalinasi su kitais jį supančio pasaulio, o kartu ir paties savęs suvokimu. Internetas šiam bendravimui leidžia įgyti atsakomąjį ryšį bei padaryti jį vaisingu tiek dvasine, tiek materialia prasme.
Po fotoaparato išradimo kompiuteris tapo antruoju įrankiu žmogaus rankose, įgalinusiu realybę atvaizduoti ir išsaugoti kokybiškai naujame lygmenyje. Tačiau kompiuterinės technologijos vystosi ne išsiskyrimo ir fiksavimo linkme, o greičiau priešingai – kaupimo ir sintezės. Kitaip sakant, specifikos reikia ieškoti ne tradicinėje, o kitoje kultūros nišoje, susijusioje su pokyčiais visuomenėje.
Menas, nebegalintis būti statišku ir tarpstantis nuolat besikeičiančioje aplinkoje, įgyja vis naujas „judrumo” formas. Didelę reikšmę šiame procese įgyja ne tik kūrybos procesas, tačiau ir aplinkos ir publikos dalyvavimas jame. Informacinės technologijos meno paradigmose pasėja naują sąvoką – interaktyvumas. Jis leidžia dalyvauti procese, o ne tik stebėti ar sekti jį, taigi stebėtojo pasyvumą keičia jo aktyvumas (interaktyvumas), arba komunikacija. „Tik natūralus imlumas minties objektui be išankstinio proto parengimo gali būti vadinamas tikru mąstymu.” J.-F. Lyotard Informacinės technologijos keičia pasaulį ir meną
Postmodernizmas yra XX a. pabaigos postindustrinės visuomenės meno tendencijų ir krypčių visuma. Šioje meno rūšyje buvo vertinamas ne originalumas, o kartojimas; ne kūrinys, o kūrybos procesas; ir svarbiausia įvairių meno krypčių susiliejimas (Multimedia).
Svarbus yra santykių su Kitu tyrimas. Būties – kitiems struktūrą Sartre’as atskleidžia analizuodamas žvilgsnį (kuris neapribojamas vien akimi kaip jutimo organu). Buvimas – pamatytu suponuoja, kad individo būtį jau konstatavo Kito dabartiškumas. Pats vienas sau – esantis individas priklauso vien nuo savo paties betarpiško veiksmo, savo sąmonėje jis nesteigia savęs kaip to, kuris tame veiksme yra esantis-savaime. Tuo tarpu tapdamas-Kito-pamatytu jis sustingsta virsdamas objektu; jis atiduotas Kito sprendimui.

2. SKAITMENINĖ TAPYBA IR KOMPIUTERINĖ ILIUSTRACIJA

Skaitmeninė tapyba – meno forma kilusi iš tradicinės tapybos, naudojant tokias technikas kaip akvarelė, aliejinius dažus, ir t.t. Taip pat naudojant skaitmenines priemones: kompiuterį, skaitmeninę tabletę ir adatą, kurių pagalba yra sukuriama skaitmeninė iliustracija. Skaitmeninė tapyba skiriasi nuo kitų skaitmeninių meno formų, tuo, kad skaitmeninėje tapyboje, autorius pats valdo kūrimo ir vaizdo procesą, o kitų meno formų kūrime vien kompiuteris generuoja ir atlieka darbą. Skaitmeninėje tapyboje veiksmų seka yra galutinis darbo variantas, o kompiuteris atlieka tik techninius darbus. Menininkai naudoja tapybos technikas, kad sukurtų skaitmeninės tapybos kūrinius. Visos skaitmeninės tapybos programas bando imituoti ir perduoti įvairias piešimo ir tapymo technikas, bei įvarius teptukus, piešimo priemones, popierių ir faktūras. Į daugelį programų yra įtraukti teptukai, kurių paskirtis – atstovauti tradicinės tapybos ar piešimo reikmenys, pavyzdžiui: šlifavimo, pastelės, anglies, plunksnos ir net technikų, tokių kaip dažų suliejimas ar net galimybę skaitmeniniame darbe sukurti vandens imitaciją, kad būtų galima sulieti dažus. Taip pat tam tikrą poveikį turi unikalios kiekvienos skaitmeninių dažų paletės ar spalvų variacijos, kuriose yra vaizduojamos realios spalvos. Dauguma skaitmeninės tapybos programų vartotojams suteikia galimybę susikurti savo stiliaus derinių tekstūros ir formas. Šis gebėjimas yra labai svarbus mažinanti atotrūkį tarp tradicinės ir skaitmeninės tapybos.
Kompiuterinės iliustracijos atsiradimo pradžią galima sieti su planšetės, programinės įrangos atsiradimu, nes tai leido naudojant šiuos įrankius sukurti tai, ką dabar vadiname skaitmeniniu menu ar skaitmenine tapyba. Pirmoji grafinės manipuliacijos programa buvo vadinama – „Sketchpad” ( galimas vertimas kaip užrašų blanknotas ar sąsiuvinis). Ji buvo sukurta 1963 metais. Kūrėjas – Ivan Sutherland, baigęs MIT institutą (Massachusetts Institute of Technology) sukūrė „Sketchpad” , kuris vartotujui leido manipuliuoti objektais CTR (cathode ray tube) sistemoje. Nuo to laiko technologijos patobulėjo ir buvo pritaikytos bei supaprastintos, kad kiekvienas vartotojas galėtų kurti naudojant skaitmeninę planšetę. Šiuolaikinės planšetes naudojamos pramonėje; ypač kino, bei kompiuterinių žaidimų. Šiuo metu populiariausia ir lyderiaujanti planšečių gamintoja yra Wacom (žr. .1 priedą ) įmonė, kuri gamina įvairių didžių, bei ekranų planšetes, nuo a6 formato iki a3, bei ekranų, kurie reaguoja į skaitmeninio pieštuko paspaudimus. Dabartinės planšečių kainos vyrauja nuo 300 eurų iki 2500 eurų, pagal planšečių dydžius bei jų galimybes. Taipogi svarbi sk aitmeninei tapybai buvo pirmos komercinės skaitmeninės tapybos programa – MacPaint. Ji pirma kartą buvo pristatyta 1982 metais ant Macintosh Lisa kompiuterių. Dabartinėje rinkoje didžiausios ir geriausiyra Corel ir Photoshop programos, tai Adobe Photoshop (naujausioji versija Cs5 ) ,bei Corel Painter (naujausioji versija Painter 11)
Kompiuterinė iliustracija ( žr. 8 priedus) arba kitaip „skaitmeninė”, yra skaitmeninių būdų sukurtas piešinys, tiesiogiai manipuliuojant menininkui su kompiuterinėmis redagavimo programomis (paprastai naudojant tabletė ar pelė). Tai taip pat skirtinga nuo skaitmeninio manipuliavimo fotografijų. Fotografiniai elementai gali būti įtraukti į tokius darbus, bet jie nėra pirminis pagrindas, kitaip tariant fotografiją, gali būtį eskizas, pradinis darbo variantas ar pagalbinė nuoroda kuriant iliustraciją. Iliustracijos vizualizuoja ir iliustruoja informaciją (tokią kaip istorija, poema ar laikraščio straipsnį).
Steve Wilson, iliustratorius, mąsto pozityviai, skaitmeninei tapybai ir kompiuterinei ilisutracijai išstūmus tradicinę, jis teigia: „Visa ko esmė kūryboje, tai sukurti originalų ir įsimintiną kūrinį, kaip jis bebūtų padarytas, ir meno kūrinys negali būti smerkiamas už tai, kad jis sukurtas naudojant įvairias technologijų priemones.” Wilson dar priduria: „Aš niekada nesupratau žmonių, kurie yra nusiteikę prieš kompiuterį ir technologijas. Koks skirtumas , kaip tu kuri ir kuom – tik finalinis darbo vaizdas yra viso ko esmė, o ne kaip tu jį sukūrei ” ir jo finalinis sakinys, užtvirtina mintį: ” Idėja yra karalius. Kai tu turi stiprią idėja ir vizija, visą kita gaunasi savaime.”

2.1 KOMPIUTERINĖS TAPYBOS IR ILIUSTRACIJOS GALIMYBĖS

Skaitmeninio meno kūriniai yra lengvai prieinami kiekvienam internetinių technologijų vartotojui. Kadangi skaitmeninės tapybos darbų, iliustracijų forma yra skaitmeninė, tai darbus lengvai galima patalpinti interneto svetainėse, bei bloguose.
Kiekvienas menininkas nusiuntęs savo darbų portfolio skaitmeninio meno direktoriui ar įmonei pristato savo darbus, tačiau siunčiant originalaus dydžio formato pats procesas gauti ir išanalizuoti kūrėjo darbus tampa sudėtingesnis. Ir kūrybinės pramonės rinkos susikurtų sau problemą, ieškant ir priimant naujus darbuotojus. Tačiau interneto ir kompiuterio pagalbą , kompiuterinių iliustracijų direktoriai sugeba apžiūrėti darbus per trumpą laiką, skaitmeninės darbų galerijos leidžia taupant laiką, nuspręsti apie darbų kokybę, priimti kūrybiškus sprendimus per minutes. Būtent kompiuterinės tapybos ir iliustracijos programos bei technologijos leidžiapatobulinti ir pagreitinti darbų atlikimą, supatoginti pateikimą ir priartinti prieigą kiekvienam vartotojui. John Warwicker, direktorius kolektyvinio projekto Tomato, pasakė be ironijos: „aš galiu numatyti laiką, kai mums visiems reikės savo asmeninių Mac kompiuterių. Darbo specifika, gyvensena ir gyvenimo įgūdžiai, reikalingi šiandieniniam kūrėjui – tapo: prisitaikyti, suspėti, ir pateikti savo darbus kuo efektyviau ir greičiau. Skaitmeninė revoliucija nepaima jokių kalinių – tai aišku ir paprasta – arba tu prisitaikai ,arba tu miršti kaip kūrėjas! ”
Jason Ford, Royal College of Art Class, Magistro laipsnio absolventas ir iliustratorius bandė įsibrauti į kūrybos pramonė kuriant tradiciškai. Kūrėjas prisimena savą perėjimą iš tradicinės tapybos į skaitmeninę. „ Savo darbais visada bandydavau pasiekti fotografijos suteikiama švaraus vaizdo jausmą …” aiškina jis. ‘”4š bandžiau paslėpti teptuko sukurtus potėpius tiek, kiek aš galėjau. ” „ Dauguma bendradarbių ir žmonių bandė aiškinti man, kad aš galiu pasiekti tai, kas aš dariau su tradiciniais dažais, lengvesniu ir daug greitesniu būdų naudojant kompiuterinės tapybos ir iliustracijos technologijas, bet, žinoma, aš priešinausi tam tiek kiek įmanoma,” Ford prisimena. „Man, atgal tada, skaitmeninis pasaulis buvo nesuvokiamo svaičiojimo tuštuma! Tačiau pabandęs kurti kompiuteriu, supratau kiek aš klydau.” . Kompiuterinės tapybos ir iliustracijų galimybės išplėtė menininkų kūrimo galimybes , netik tapti konkurencingu kūrėjų, bet pakylėjo darbų kokybę į naują lygmenį.

2.2 SKAITMENINĖS TAPYBOS TECHNIKOS

Skaitmeninėje tapyboje kaip ir tradicinėje yra tam tikros darbo atlikimo technikos. Jų yra įvairiausių, kiekvienas menininkas pasirenka sau priimtina ar pats bando sukurti savitą kūrybos procesą. Tačiau labiausiai populiariausios ir dažniausiai naudojamos – šešios:
1. Speed Painting ( greitas piešinys) (žr. 2 priedą) – tai technika, kuri populiari tarp konceptualių menininkų, bei plačiai naudojama kompiuterinių žaidimų industrijoje. Kai yra duotas tam tikras laiko tarpas ar tam tikra kūrybinė užduotis ir ją atlikti reikia per trumpą laiką, taipogi „speed painting” siejamas ir su video. Kai vaizdas sugreitinamas 1000 kartų, ir jame matoma menininko kūrimo procesas.
2. Photo reference – painting (piešimas naudojant fotografiją) ( žr. 3 priedą) – tai technika, kai yra naudojam skaitmeninės fotografijos pagalba arba ji yra skaitmeninio darbo pagrindas arba kaip paišoma kompiuteriu iš foto nuotraukos ir kompiuterinis variantas labai panašus į originalą.
3. Photomanipulation ( foto manipuliacija) ( žr. 4 priedą) – tai technika, kai yra naudojama viena ar keletą skaitmeninių fotografijų, jos tarpusavyje sumaišomos ir tai tampa skaitmeninio darbo eskizo pagrindas ant kurio kuriamas darbas. Galutinis variantas neprimena pradinio varianto.
4. Sketching (eskizavimas) ( žr. 5 priedą) – tai technika kuriama eskizuojant skaitmeniniais teptukais. Tai galutinio kūrinio, pradinis variantas, iš kurio formų ir detalių kuriama darbo visuma.
5. 3D modeling – painting (3d moduliavimas) ( žr. 6 priedą) – tai technika, kai kompiuterinio piešinio pradinis eskizas yra 3d modulis, kurtas 3d kompiuterine programa. Jo skaitmeninė forma pakeičiama į tokią, kurią naudoja skaitmeninės tapybos programos. Pranašumas šios technikos, tas, kad ji leidžia trimatėje erdvėje suprojektuoti kompoziciškai teisinga, bei fizikos dėsniams paklūstantį modelį ar vaizdą, taip iliustraciją įgauna tikroviškumo.
6. Matte Painting ( žr. 7 priedą) – tai tokia technika naudojama dažniausiai peizažų kūrimui. Ši technika paplitusi kino industrijoje, kai reikia sukruti tam tikros vietos iliuzija pvz.; Marso planetos. Dažniausiai pradinė darbo forma būna skaitmeninė fotografiją.

2.3 KOMPIUTERINĖS ILIUSTRACIJOS IR SKAITMENINĖS TAPYBOS MENININKAI

Užsienio ir Lietuvos skaitmeninės tapybos menininkai
Andrew Jones – yra JAV skaitmeninės tapybos menininkas, dirbantis kino filmų ir video žaidimų pramonėje, dalyvaujantis įvairiuose projektuose, tapantis ant kūno naudojant įvairias skaitmenines projekcijas, bei tapantis įvairiuose naktiniuose klubuose grojant elektroninei muzikai. Jis pradėjo savo karjerą pas George Lucas „ Light and Magic” projekte, dirbo kaip vienintelis Šiaurės Amerikos skaitmeninės iliustracijos menininkas Japonijos žaidimų kompanijoje Nintendo ir ten dirbo kūrybiniu vadovu, kompiuterinių iliustracijų kompanijos Massive Black Inc įkūrėjas. Jones padėjo, sukurti nekomercinę internetinę meninę bendruomenę, conceptart.org, kartu su Jason
Manley ir menininku Coro Kaufman, sugebėjo pritraukti daugiau kaip 80 000 registruotų vartotojų ir daugiau kaip 1.3 milijonų tarptautinių vizitų per mėnesį. Jis sukūrė savo 1000 autoportretų kiekvieną dieną nupiešdamas po vieną nuo 2002 m. gegužės iki 2005 m. vasario. Jo skaitmeninis menas eksponuojamas įvairiuose San Francisko muziejuose. 2007 m. jo kūriniai publikuoti ant metinio Spektro žurnalo – kaip geriausio fantazijos meno pasirinkimas. Jo darbai pasižymi įvairių formų manipuliavimu taip kuriant iš jų objektus, taipogi jo visi darbai yra ryškus ir dažnai kuriami įvairiuose klubuose, žmonių susibūrimo vietose. ( žr. 10 priedą)
Ryohei Hase – kuria iliustracijas žaidimų pramonėje, dar žinomas kaip Tokijo menininkas, slapyvardžiu „Migla”. Dabar jo kūryba pasisuko į tai, ką jis apibūdina kaip „realistinis fantazijos menas”. Per 2009 m. gruodžio interviu „Migla” pasakė 2d Artist žurnalui: „…internetas skatina žmonių emocijas. Tai aplinka, kurioje žmonės gali lengvai pamatyti kitos šalies, kitokio mąstymo menininkus ir tai gali Įtakoti susikurti naujiems menininkams ir naujoms meno šakoms. Tai yra lengviausia ir artimiausia nuoroda į mano darbų parodą. Mano darbas turi galimybes, būti pamatytas daugelio žmonių visame pasaulyje dėl interneto ir kompiuterinių tinklapių galerijų. Aš neįsivaizduoju, kuo aš būčiau tapęs be to …”. Jo darbai pasižymi tikrovės realistiškumu sumaišytu su fantazijos objektais tokiais kaip žmonės-triušiai kaunantis dėl išlikimo. (žr. 11 priedą)
Michael Kutsche yra daug apdovanojimų laimėjęs, kaip vienas iš geriausių skaitmeninės tapybos kūrėjų. Jis laisvai dirbantis menininkas (freelancer) gyvenantis Berlyne, Vokietijoje, jis dirbo vizualių efektų pramonėje nuo 1998 m. Jo patirtis siekia nuo tokių meno krypčių; kaip reklamą ar muzikinių video klipų kūrimo iki personažų charakterio kūrimo projektų. Jis ką tik baigė savo kompiuterinių iliustracijų kaip charakterio projektuotojas Tim Burton „Alice Stebuklų šalyje” (2010) ir šiuo metu dirba su John Karteriu kino filme „Marsas” (2012). Jis pažymi, kad kurti pramonės rinkai ir kurti asmeninius darbus yra du skirtingi dalykai ir jam pačiam maloniau kurti kompiuterinės tapybos kūrinius ir juos eksponuoti galerijose, tačiau kaip pats juokauja „… gi reikia iš kažko susimokėti už būsto nuomą, tai tenka padirbėti ir komercijos rinkoje…”. Autorius dažnai sumaišo žmogaus ir gyvūnų bruožus, tai jo personažai dažnai yra hibridai, pusiau žmonės, pusiau gyvūnai. Asmeniniuose darbuose jis vaizduoja įvairius žmogaus elgesio ir bendravimo epizodus, kaip visuomenės agresija.( žr. 12 priedą)

Vienas iš žinomiausiu Lietuvos Skaitmeninės tapybos kūrėjų, yra Andrius Zakšauskas, kuris geriau žinomas kaip Anderzak slapyvardžiu, jis slepia bet kokia asmeninę informaciją

internete, tačiau yra aktyvus kompiuterinių darbų bendruomenės artscene.lt dalyvis, ten jis eksponuoja savo kūrinius ir aktyviai dalyvauja diskusijose. Kaip jis pats teigia apie kompiuterinę tapybą, tai kad ji praplečia ir suteikia daugiau galimybių manipuliuoti: „… labai abejotinas teiginys , kad skaitmeninė tapyba varžo menininko laisvę kurti, nes aš esu perėjas nuo tikrosios medijos į skaitmeninę ir apart naujų galimybių jokių varžymų neaptinku…”. Ir priduria „…suvedinėti skaitmeninį meną į vienokią ar kitokia atlikimo sritį irgi nėra korektiška, nes kūryba sprendimuose, o ne amato išmanyme, tai tik instrumentas. Juolab , kad skaitmeninis menas yra sudėtingesnis negu tikra medija ir turi esminį pliusą jis nesensta (fiziškai) dar kompiuterinėje tapyboje daugiau galimybių siekiant įgyvendinti savo idėjų, jis patogesnis, ekologiškesnis ir nereikalaujantis gremėzdiškų pristatymų, vadinasi demokratiškesnis ir greičiau pasiekiantis žiūrovą… „. Jo paties skaitmeninio darbų temos vyraują nuo komiškų ir pašiepiančių iliustracijų iki įvairaus fantastinio žanro veikėjų, taipogi jis darbuose stengiasi kurti taip, kad matytųsi dažų potėpiai.(žr. 13 priedą)

2.4 IT KOMPIUTERINIO MENO TINKLAPIAI IR JŲ SOCIALINIO BENDRAVIMO
REIKŠMĖ

Viena iš didžiausių skaitmeninių darbų tinklapių – cgtalk.com. Ją sudaro milijonai vartotojų, menininkų, bei lankytojų. Į svetainę keliami 2d grafikos ir 3d grafikos darbai, kuriuos įvertinti ir peržiūrėti gali kiekvienas vartotojas, be to joje gausu įvairiausių pamokų, padedančių menininkams tobulinti savo įgūdžius. Šioje svetainėje didžiausios kompiuterinių žaidimų grafikos įmonės pvz.; (kaip Blizzard) siūlo menininkams galimybę dirbti jų įmonėje, rengia įvairiausius konkursus, kurių priziniai fondai siekia ir 100000 tūkstančių Amerikos dolerių. Šios bendruomenės tikslas kaupti pačius geriausius skaitmeninės grafikos darbus, jungti menininkų organizacijas, plėsti vartotojų skaičių. CGSociety yra labiausiai gerbtina profesionalių menininkų ir priimtina globalinė organizacija kūrybiškiems skaitmeniniams menininkams. CGS palaiko menininkus kiekviename lygmenyje, siūlydamas paslaugų diapazoną nuo prisijungimo į savo personalinį CGS puslapį, iki naudingos informacijos apie menininkus, jų kūrybą, produktų pristatymus ir auklėti ir skatinti, kompiuterinio meno pasiekimus, meistriškumą ir naujovę visuose skaitmeninio meno aspektuose.
Dar vienas gigantas tinklapis – conceptart.org. jungiantis geriausius ir talentingiausius skaitmeninius kūrėjus. Šios organizacijos įkūrėjai Jason Manley ir Andrew Jones susibūrė, kad pradėtų ConceptArt.Org. Tinklapis buvo populiarus tik tarp draugų, patalpinti skaitmeniniusdarbus. Kad padidintų veiklą, Manley patarė pridėti forumą, kur kiti menininkai galėjo užsiregistruoti, kad skelbtų ir skleistų savo meną. Tai lėtai išpopuliarino visą tinklapį, kurį dabar sudaro apie 85 tūkstančiai bendruomenės narių. Šiuo metu tai didžiausias ir profesionaliausias skaitmeninių kūrėjų tinklapis, kuriame nuolatos vyksta diskusijos, darbų pristatymai, menininkų pokalbiai. Iš conceptart išaugo ir privati mokyklą su studijomis, kurios yra vienas preztižiskiausių pasaulyje ir į ją įstoti yra be galo sunku, nes yra labai didelė konkurencija ir dėstytojai yra patys geriausi profesionalai. Taipogi tinklapis organizuoja įvairiausias pamokas, leidžia dėstytojų pamokų DVD kompaktus. Vyksta įvairiausi renginiai tiek, Šiaurės Amerikoje tiek Europoje.
Taipogi yra dar keletą populiarių bendruomenių, jungiančių skaitmeninius menininkus pvz.; Deviantart , kuris tinklapis yra paprastesnis bei populiaresnis tarp mėgėjų, nes nėra griežtos atrankos talpinant savo darbus, todėl tinklapio darbų kokybė nukenčia ir paties tinklapio esmė daugiau populiarinti savo darbus tarp vartotojų, nei tobulėti ir mokytis. Dauguma menininkų savo darbų filmukus talpina i Youtube serverį, taipogi tapo populiaru susikurti savo asmeninius blogus ir sukurti savo fanų puslapį facebook.
Lietuviškoji alternatyva, tai artscene.lt svetainė, kuri gyvuoja nuo 1998 m. Dabar užsiregistravę 10 tūkstančių kūrėjų, tačiau realiai jų yra žymei mažiau nes dauguma profilių jau negalioja, arba autoriai tiesiog nebededa savo darbų. Struktūra labai panaši, kiekvienas vartotojas turi savo profilį į kurį gali kelti savo darbus, kuriuos kiti vartotojai gali komentuoti ir vertinti nuo -5 iki 5. Yra vadinamas žinučių forumas, taipogi renginių ir darbdavių skelbimo funkcijos. Populiarus autoriaus darbas dažniausiai susilaukia nuo tūkstančio darbo peržiūrų.
Taigi Kompiuteriniai tinklapiai tapo neatsiejama menininko kūrimo dalimi, tinklapiai netik atlieka reprezentavimo funkciją ir virusinę reklamą, tačiau ir verčia tobulėti patį menininką, jis gauna įvairiausios kritikos, patarimų ir svarbiausia jo darbai atlieką ir komunikacijos funkciją, skaitmeninis darbas tampa bendravimo priemonę tarp bendraminčių kūrėjų. Tai tampa kultūros dalimi ir judėjimu, jungiantis šimtais tūkstančių kūrėjų ir profesionalų siekiant bendro tikslo tobulėti ir sulaukti populiarumo.
2.5 KOMPIUTERINĖS TAPYBOS BENDRUOMENĖS

Viena iš skaitmeninės grafikos kompanijų MassiveBlack ir Conceptart kiekvienais metais organizuoja vadinamus workshop .( žr. 9 priedą) Jų paskirtis surinkti talentingiausius skaitmeninės grafikos menininkus ir visiems kartu dalyvauti projekte. Stambios kompiuterinės grafikos įmonės finansuoja šiuos projektus, bei nuomoja patalpas, dažniausiai apleistus fabrikus. Workshop vyksta įvairios paskaitos, susitikimai su kitais menininkais, darbų bei naujos programinės įrangos pristatymai, įvairus konkursai. Vienas iš svarbiausių projektų tikslų sujungti ir sukviesti kuo daugiau skaitmeninės grafikos kūrėjų, kurie dirbdami tarpusavyje patobulėtų bei atrastų naujų galimybių skaitmeninėje erdvėje. Yra ir kitokios alternatyvos, kaip studijuoti iliustravimą universitete, užsirašyti į kursus, kurie rengiami internete, bei mokytis savarankiškai ir naudotis internete pateiktomis pamokomis.
ConceptArt. Org & Massive Black International Art projektai „workshop” yra šių dienų masinis multimedijos mokymo atvejis, suprojektuotas profesionalų ir pedagogų: video žaidimų, žaislų, komiksų, filmo, iliustracijos – profesionalai moko ir padeda tobulėti menininkams. Ši bendruomenė sutraukia studentus ir profesionalus iš viso pasaulio, nuo JAV iki Azijos šalių. Visi kūrėjai prisijungę prie projekto siekia pagerinti pagrindinius kūrybinius įgūdžius, sukurti naujas idėjas. Mokindamiesi kartu ,vadovaujant pasaulinės šlovės profesionalams menininkams ir projektuotojams, skaitmeninės tapybos menininkai įgauna naujų žinių, bei patarimų kaip prasimušti kūrybos pramonėje tai po gi yra svarbus žmonių ir kolegų bendravimas tarpusavyje, taip sukuriant jaukią ir darbingą atmosferą.
3. KŪRYBINIO DARBO APRAŠYMAS

Kūrybinio darbo praktinę dalį sudaro keturios kompiuterinės iliustracijos, kuriose iliustruojama Šiaulių visuomenė viešajame transporte. Darbuose atvaizduojami žmonės, kurie keliauja autobusu turėdami skirtingus asmeninius tikslus pasiekti tam tikrą miesto tašką. Autobusas taip pat yra neutrali ir vieša visuomenes susibūrimo vieta. Žmonių elgesį viešajame transporte įtakoja lietuvių mentalitetas. . Etišku elgesiu laikoma, kai keleivis nekalbina kito keleivio, o tiesiog elgiasi neutraliai ir mandagiai. Pagrindinė komunikavimo forma tampa neverbalus bendravimas, povyza, veido išraiškos ir gestikuliacija. Visa tai ir leidžia įamžinti žmogaus egzistencija, mano akimis. Keturios kompiuterinės iliustracijos, tapytos naudojant skaitmenines tapybos programas, leidžia interpretuoti ir pateikti visuomenę kūrėjo akimis ir jo požiūrį į žmogų, vienišumą, egzistencija ir mirtingumą. Tai aktualiausi žmogaus gyvenimo klausimai, padedantys ieškoti gyvenimo reikšmių.
Keturios, nespalvotos iliustracijos yra kuriamos naudojant skaitmeninės tapybos programomis tokiomis kaip: Adobe Photoshop C4 ir Corel Painter 11. Atspausdintos ant tekstilės 1,34 x 90 cm formatu jos aptraukiamos ant 2 cm rėmelių.

Tikslas
Praktinio darbo siekis sukurti keturias iliustracijas naudojant kompiuterinės tapybos technikas. Darbus išeksponuoti ant langų, taip sukuriant autobuso langų rėmų koncepciją, taipogi patalpinti darbus į įvairius kompiuterinių iliustracijų tinklapius, taip tęsiant meno, kaip naujos medijos, komunikavimą reprezentuojant menininko, kaip kūrėjo ir komunikatoriaus įvaizdį. Vienas iš tikslų sukūrus iliustracijas jas plėtoti kaip komunikacijos priemone pasitelkus technologijas. Darbai yra patalpinti ir virtualiuose puslapiuose, kur tūkstančiai žmonių mato, komentuoja, ir kritikuoja kūrinius. Visos tinklapių prieigos bus patalpintos ir diplominiame darbe, nes vienas iš menininko tikslų yra ne tik pateikti ir pristatyti savo kūrinius, bet ir reprezentuoti savo kūrybą, užsiimti savo kūrybos marketingu. Visa tai tampa ir menininko kultūros dalimi nes virtualios bendruomenės skatina ir buria tuos pačios vizijos kūrėjus ir verčia tobulėti.

Darbų Vizualumas
Kompiuterinėse iliustracijose vaizduojami įvairūs socialinių sluoksnių piliečiai keliaujantis autobusu. Stengiamasi kuo tiksliau atkurti žmonių apranga ir autobuso vidų, tam, kad būtu sukurtas kuo realistiškesnis aplinkos įvaizdis. Šiaulių miesto autobusai vaizduojami kaip realios aplinkos su realiais žmonėmis, tačiau žmonių vaizdavimas tampa, mano kaip iliustratoriaus, asmeniniu požiūrių į žmogų, jo egzistavimą, bendravimą ir komunikavimą tarpusavyje. Jie tampa personažais, kurie turi savo koncepciją, tokie bruožai kaip akių išėmimas, aštrūs dantys, veido deformacijos, kai kurių veido bruožų panaikinimas, paaštrina komunikacijos problematika, Lietuvos piliečių. Bendravimo subtilybes atskleidžia mano požiūrį į žmogaus gyvenimiškas problemas kaip; mirtis, žmogaus egzistavimo prasmė, vienišumas, neigiamas visuomenės požiūris į mažumas ir kitaip atrodančius.
Praktinio darbo uždaviniai
Sukaupti daug fotografijos pavyzdžių, nufotografuotu autobuse.
• Naudojant kompiuterinės programas, sukurti įvairias iliustracijų kompozicijas. Atrinkti keturis kompiuterinės iliustracijos paveikslus
• Pertapyti darbus pasitelkiant photo referance painting technika.
Atsisakyti nereikalingų detalių piešiniuose ir sukurti savo nuožiūra reikalingas
Sukurti personažus su įvairiausiais veido, kūno defektais, kurie atspindėtų komunikacijos problematika, visuomenės neigiamą bendravimą.

Išvados

1. Išnagrinėjęs kompiuterinės iliustracijos rūšis ir technikų įvairovę galiu teigti, kad jos yra lanksčios, nes yra patogi ir techniška išraiškos priemonė, leidžianti iliustruoti komunikavimo ir bendravimo problemas. Kompiuteriniai kūriniai vizualizuoja ir iliustruoja pateiktą informaciją (šiuo atveju – komunikavimo ir bendravimo problematiką).
2. Teoriniu aspektu išnagrinėjus bendruomenės komunikacijos rūšis ir problematika, galiu teigti, kad komunikacijos problematika yra būdinga ir aktuali kiekvienam individui. Mes kasdien patiriame bendravimo sunkumų dėl įvairių socialinių perskyrų – lyties, klasės, rasės, amžiaus, religijos, regiono, valstybės ar kalbos.
3. Kompiuterinės iliustracijos yra patogios savo lankstumu ir atlieka ne tik komunikavimo, bet ir menininko reprezentavimą virtualiuose galerijose. Kūrėjo sukurtas skaitmeninis kūrinys lengvai pasiekia tūkstančius internetinių galerijų lankytojų. Be to, kompiuterinės tapybos galerijos ir bendruomenės kuria naują kultūros būdą.
4. Naudojant skaitmeninės tapybos technikas sukūriau kompiuterines iliustracijas, kurios atspindi ir perteikia visuomenės komunikavimo problematiką. Mano interpretacijoje žmonės tampa įvairiais individais su komunikavimo defektais (pvz.; veidais be akių, aštriais dantimis ar odos pažeidimais). Kompiuterinė iliustracija, pasitelkus jos technologijas, suteikia galimybę manipuliuoti vaizdu ir paklūsti menininko idėjai.

Darbo autorius: A. Kačinskas
Atsiųsti pilną darbą komunikacija-autobuse