VYRŲ IR MOTERŲ LŪKESČIŲ, SUSIJUSIŲ SU ALKOHOLIO VARTOJIMU, IR ŠIO ELGESIO KEITIMO SĄSAJOS

Šiandien vis daugiau žmonių neįsivaizduoja savo laisvalaikio be kai kurių psichoaktyviųjų medžiagų, pavyzdžiui, tabako, alkoholio, „žolės” ar kitų. Sunkaus ir įtempto darbo metu tampa įprasta surūkyti vieną kitą cigaretę, o po darbo ar mokymosi savaitės -atsipalaiduoti su draugais laikant rankoje alaus bokalą ar gurkšnojant brendžio taurę. Manoma, kad tai padeda nurimti, atitrūkti nuo nepageidaujamų minčių, pailsėti. Tai priimtiniausia bendravimo forma. Tokia nuomonė apie psichoaktyviųjų medžiagų teigiamą poveikį organizmui tėra klaidingi įsitikinimai. Tačiau faktas yra tas, kad būtent alkoholį teigia vartojantys 85 % Lietuvos žmonių – vyrų ir moterų (Narkotikų kontrolės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės atlikto tyrimo 2004 m. pabaigoje duomenimis). Tai yra didžioji šalies gyventojų dalis.

Dauguma kartais alkoholį vartojančių asmenų yra įsitikinę, kad jie niekada netaps priklausomi nuo alkoholio ir nepasidarys alkoholikais. Jie tiki savo neliečiamumu: tai, kad geria kaip visi ar net daugiau, dar nieko nereiškia, nes jiems tiesiog nieko negali nutikti bloga (Lapinas, 2005). Tačiau 10-15 % išgeriančių asmenų tampa priklausomi nuo alkoholio (Nissen, 1997). Ir tai nepriklauso nuo jų finansinės ar socialinės padėties. Daugelis jų turi mylinčią ir darnią šeimą, mėgstamą darbą, artimų draugų.

Alkoholio vartojimas sukelia didelių problemų įvairiose gyvenimo srityse. Intensyvus alkoholio vartojimas susijęs su žmogaus fiziologinių, psichologinių ir socialinių funkcijų pakitimais: stiprėja įvairios baimės, nerimas, atsiranda vienatvės jausmas, stiprėja emocinė įtampa bendraujant su kitais žmonėmis, mažėja savigarba, dėl sutrikusios kraujotakos mėlsta veidas, pažeidžiamos kepenys, skrandžio gleivinė, didėja pulsas ir kraujospūdis, blogėja atmintis, degraduoja asmenybė, galiausiai – susergama psichikos ligomis (Woititz, 1999; Gasiliauskas, Levickaitė, Našlėnas, 2001). Visa tai neigiamai susiję su tokiais psichologiniais faktoriais kaip gyvenimo kokybė ar pasitenkinimas savo egzistavimu. Be to, geriantis žmogus stipriai veikia artimųjų kasdienybę: visos jų mintys nukreiptos į tai, ką jis daro ir ko nedaro, kaip priversti sumažinti alkoholio vartojimą ir šeimą vėl sugrąžinti į pusiausvyros būseną (informacinis leidinys „Jei geria artimas žmogus”). Tuo tarpu šeimoje ima dominuoti vidinė sumaištis, baimė ir pyktis, beviltiškumas ir nusivylimas, artimieji ima itin rūpintis alkoholiu piktnaudžiaujančiu šeimos nariu, keičiasi jų šeimos aplinkoje atliekami vaidmenys (Woititz, 1999).

Vis dėlto, kai kurie ilgiau ar trumpiau intensyviai alkoholį vartojantys žmonės pasiryžta atsisakyti tokio savo elgesio. Tai – ilgas ir sudėtingas procesas, kuriam būdingi keli persipinantys, pasikartojantys etapai: gerai apmąstęs situaciją, priėmęs sprendimą, asmuo nustoja vartoti alkoholį, tačiau stipri fiziologinė ar psichologinė priklausomybė nuo tokio elgesio, nuolatiniai „draugų” raginimai „nekvailioti” ir sugrįžti į jų, ištikimų alkoholio vartotojų, gretas neretai sugrąžina į tą pačią pradinę stadiją (Gasiliauskas, Levickaitė, Našlėnas, 2001). Alkoholis vėl pradedamas vartoti iki kito bandymo ištrūkti iš uždaro rato.

J. O. Prochaska ir C. C. DiClemente (1992), apibendrinę kelias teorines perspektyvas, pasiūlė elgesio keitimo modelį, kuris laikomas vienu geriausiai paaiškinančių alkoholio vartojimo atsisakymo procesą: elgesio keitimas sąlyginai čia skaidomas į tokius esminius komponentus kaip svarstymas apie keitimąsi, pasirengimas keisti elgesį, pats keitimosi procesas, pasikeitimo išlaikymas ir atkrytis (Fleming, Murray, Subata, Valius, 1999). Kiekvienam iš šių etapų būdingi specifiniai veiksmai ir mintys. Įvairūs su alkoholio vartojimu susiję įsitikinimai kinta sudėtingame elgesio keitimo procese.

Šiame darbe kaip tik ir domimasi, kaip šie lūkesčiai apie alkoholio vartojimą susiję su tokio elgesio keitimu. Ypatingas dėmesys skiriamas asmenims, priklausomiems nuo alkoholio vartojimo ir lankantiems AA grupes, kurių pagrindinis tikslas yra būti blaiviems ir padėti kitiems, turintiems priklausomybę, sveikti nuo alkoholizmo (informacinis leidinys „Jei geria artimas žmogus”).

Taigi šio darbo objektas – vyrų ir moterų lūkesčiai, susiję su alkoholio vartojimu. Darbo tikslas yra nustatyti vyrų ir moterų lūkesčių, susijusių su alkoholio vartojimu, ir šio elgesio keitimo sąsajas.

Šiam tikslui atskleisti keliami tokie uždaviniai:
1. aptarti alkoholio vartojimo elgesio keitimą (pagal Prochaska, DiClemente teorinį
modelį, 1992);
2. išanalizuoti vyrų ir moterų lūkesčius, susijusius su alkoholio vartojimu;
3. parengti metodiką įvertinti lūkesčius, susijusius su alkoholio vartojimu (pagal Lūkesčių apie alkoholi klausimyną (Brown, Christiansen, Goldman, 1987));
4. atlikti tyrimą, siekiant nustatyti vyrų ir moterų lūkesčių, susijusių su alkoholio vartojimu, ir šio elgesio keitimo sąsajas;
5. statistiniais metodais patikrinti tyrimo metu iškeltas hipotezes apie vyrų ir moterų lūkesčių, susijusių su alkoholio vartojimu, ryšius su elgesio keitimu.
Išanalizavus literatūrą, iškeltos tokios tyrimo hipotezės:
1. Vyrų lūkesčiai, susiję su teigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis, išreikšti stipriau, o lūkesčiai, susiję su neigiamomis vartojimo pasekmėmis, išreikšti silpniau nei atitinkami moterų lūkesčiai.
2. Anoniminių alkoholikų (vyrų ir moterų) lūkesčiai, susiję su neigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis, yra išreikšti stipriau, o lūkesčiai, susiję su teigiamomis pasekmėmis, išreikšti silpniau nei alkoholį vartojančių vyrų ir moterų atitinkami lūkesčiai.

3. Alkoholį vartojančių vyrų ir moterų lūkesčiai apie alkoholio vartojimą yra susiję su vartojimo elgesiu: kuo stipresni lūkesčiai apie teigiamą ir silpnesni apie neigiamą alkoholio vartojimo poveikį, tuo vyrai ir moterys labiau linkę vartoti alkoholį.
4. Vyrų ir moterų lūkesčiai apie alkoholio vartojimą yra susiję su vartojimo elgesio keitimu: kuo silpnesni lūkesčiai apie teigiamą ir stipresni apie neigiamą alkoholio vartojimo poveikį, tuo vyrai ir moterys labiau linkę keisti vartojimo elgesį.
Taigi šiame darbe tyrinėjami ryšiai tarp įvairių vyrų ir moterų lūkesčių apie alkoholio vartojimą ir šio elgesio keitimo.

Pagrindinių sąvokų žodynėlis

Alkoholio vartojimas (angl. alcohol consumption) – tai etilo alkoholio, narkotinio veikimo medžiagos, galinčios lemti pripratimą ir priklausomybę nuo jos, vartojimas (Lietuvos Respublikos Alkoholio kontrolės įstatymas, 1995; Gasiliauskas, Levickaitė, Našlėnas, 2001). Pagal alkoholio vartojimo sukeltas problemas asmenys yra skirstomi tokiu būdu:
■ žemos rizikos grupė: alkoholis vartojamas mažai, jo ragaujant ar eksperimentuojant, jokių žalingų pasekmių dėl savo paties vartojimo nepatiriama;
■ rizikos grupei priskiriami asmenys dažniausiai vartodami alkoholį siekia atsipalaiduoti; tai – situacinis vartojimas (per šventes, savaitgaliais ir pan.), dėl kurio neretai kyla tokios problemos kaip konfliktai namuose, vairavimas neblaivios būklės ir pan.;
■ problemiški vartotojai – tai asmenys, piktnaudžiaujantys alkoholiu, kuris pamažu tampa būtinu pagerinti savijautą; vis daugiau kyla sveikatos problemų, daugėja sunkumų šeimoje, darbe ir kt.;
■ priklausomi vartotojai turi daugiausiai problemų: jie priklausomi nuo alkoholio tiek fiziškai, tiek psichologiškai; dėl nepakeliamos abstinencijos yra priversti alkoholį vartoti nuolat (Fleming, Murray, 1999).
Anoniminiai alkoholikai (AA; angl. alcoholics anonymous) – tai asmenų grupė, kurie pripažįsta, kad yra bejėgiai kovoti su alkoholiu. Draugijos nariai dalyvauja susirinkimuose, norėdami pasidalyti patyrimu, viltimi ir išmokti gyventi blaiviai. Tapti ir būti šios draugijos nariu keliamas vienintelis reikalavimas – noras nustoti vartoti alkoholį. AA draugijos veikla pagrįsta 12 žingsnių ir 12 tradicijų programa, kurie naudojami gyvenime tikint, kad tai padės sveikti nuo alkoholizmo (Anoniminiai alkoholikai, 1991).
Elgesio keitimas (angl. change of behavior). Elgesys – tai gyvų būtybių sąveika su aplinka, pasireiškianti jų išoriniais (motoriniais) veiksmais, kuriuos reguliuoja psichika. Šie veiksmai gali būti įvairaus sudėtingumo – nuo nesąlyginių refleksų iki sąmoningos, tikslingos žmogaus veiklos (Psichologijos žodynas, 1993). Keisti – daryti kitokį, perdirbti, permainyti (Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, 2000). Šiame darbe analizuojamas alkoholio vartojimo elgesio keitimas (pagal J. O. Prochaska ir C. C. DiClemente (1992) elgesio keitimo modelį).
Lūkestis (angl. expectancy/ belief) – tai asmens įsitikinimas apie tai, kad objektas ar asmuo turi tam tikras savybes ar yra susijęs su kitais objektais, asmenimis (Ajzen, Fishbein, 1975). Lūkesčiais, susijusiais su alkoholio vartojimu, vadinami įsitikinimai apie alkoholio poveikį daugumos žmonių elgesiui, nuotaikai ir/ ar emocijoms (Perez-Aranibar, Van de Broucke,
Fontaine, 2005).

1. LITERATŪROS APŽVALGA 1.1. Alkoholio vartojimo elgesio keitimas pagal Prochaska, DiClemente modelį (1992)

1. 1. 1. Alkoholio vartojimo elgesio keitimo etapai
Intensyviai alkoholinius gėrimus vartojantys vyrai ir moterys palaiko tam tikrą elgesio modelį. Alus ar stiprieji gėrimai jiems padeda atsipalaiduoti. Pokalbiai geriant tampa bendravimo būdu. Galiausiai tai tampa gyvenimo tikslu, nes blaivus gyvenimas pamažu ima atrodyti pernelyg sudėtingas ar nuobodus. Tačiau dažnėjant sveikatos sutrikimams, imant nerimauti dėl vaikų, dalyvaujančių nuolatiniuose tėvo ir/ ar motinos „išgėrimuose”, matant, kaip prarandama visa, kas buvo iki šiol savo pastangomis sukurta, ir dėl kitų priežasčių, kartais nusprendžiama atsisakyti alkoholinių gėrimų ir pakeisti savo elgesį. Deja, tai nėra taip paprasta. Bet kokio elgesio keitimas apskritai yra gana sudėtingas procesas, reikalaujantis daug pastangų atsisakyti įprasto elgesio būdo.
Įvairios teorijos aiškina, kaip alkoholiu piktnaudžiaujantis asmuo keičia vartojimo elgesį. Horn modelis laikomas vienu iš pirmųjų bandymų atskleisti, kas vyksta, kai asmuo mąsto apie problemą, esamą situaciją ir sprendžia, kaip elgtis toliau. Čia skiriamos keturios pagrindinės elgesio keitimo stadijos: (1) mąstymas apie pokyčius; (2) sprendimas pradėti keisti savo elgesį; (3) elgesio modifikavimas; bei (4) naujojo elgesio palaikymas (cit. pagal Hewes, Janikowski,
1998).
Tokie elgesio keitimo principai vėliau patikslinti kitų autorių ir kartu su kitomis teorinėmis perspektyvomis integruoti į vieną požiūrį – transteorinį elgesio keitimo modelį, paaiškinantį, kada, kaip ir kokiomis aplinkybėmis individas keičia savo elgesį (Prochaska, DiClemente, Nocross, 1992; cit. pagal Prochaska et al., 2004). Čia principas išlieka toks pats: priimdamas sprendimą nebevartoti alkoholio ir keisti savo elgesį, asmuo sistemingai pereina kelias elgesio keitimo stadijas nuo problemos nesuvokimo iki pastangų išsaugoti pasikeitimą, vis grįždamas prie vartojimo ir po kurio laiko vėl mėgindamas keisti savo elgesį (žr. 1 paveikslą; Fleming, Murray, 1999; Prochaska et al, 2004).

Vadinasi, skiriamos tokios esminės elgesio keitimo stadijos kaip (1) nesusimąstymas apie problemą; (2) mąstymas apie permainas; (3) rengimasis keistis; (4) vykdomas keitimasis; ir (5) pasikeitimo išlaikymas (Prochaska et al., 2004).
■ Nesusimąstymas apie problemą (angl. precontemplation). Alkoholį vartojantis asmuo neigia turįs problemą, neįvertina vartojimo rizikos, negalvoja apie neigiamas intensyvaus vartojimo pasekmes, yra įsitikinęs, kad jos nėra tokios nemalonios, kaip kalbama. Vyras ar moteris gali sakyti: „Žinau, kad turiu trūkumų, bet keistis man tikrai nebūtina” (Bulotaitė, 2004). Jei žmogui kartojama, kad jis visgi turi elgesio problemų, tai šis labiau nustemba nei prieštarauja ar netgi stengiasi vengti kontakto su bet kuo, kas kėsinasi jį keisti. Šiame etape visiškai neplanuojama keisti savo elgesio bent artimiausius kelis mėnesius (Thombs, Briddick, 2000; cit. pagal Lewis, 2005; Prochaska et al., 2004). Taip nusiteikusiam asmeniui labai svarbu suteikti informaciją, padedančią įsisąmoninti problemą ir atrasti galimybę keistis (Mobilios paslaugos ypač ŽIV/ AIDS pažeidžiamam jaunimui. Specialisto žinynas, 2005).
■ Mąstymas apie permainas (angl. contemplation). Pamažu problemos bei jų pasekmės pripažįstamos. Imama atrasti vis daugiau elgesio keitimo privalumų, tačiau keitimo trūkumai (ir vartojimo „gerosios” pusės) laikomi pernelyg dideli ir svarbūs. Toks minčių ir jausmų ambivalentiškumas susijęs su tuo, kad žmogus svarsto apie keitimąsi ir tuo pačiu metu jį atmeta (Miller, Rollnick, 1991; cit. pagal Lewis, 2005). Šis svyravimas primena svarstykles tarp priežasčių keistis ir priežasčių nieko nedaryti. Sprendimas būtų gerokai lengviau priimamas, jei asmuo gautų informaciją iš šalies, kuri padėtų „nusverti svarstykles” keitimosi linkme. Šiame etape asmuo gali būti pasiryžęs keisti vartojimo elgesį per artimiausius šešis mėnesius
(Prochaska et al., 2004; Mobilios paslaugos ypač ŽIV/ AIDS pažeidžiamam jaunimui. Specialisto žinynas, 2005).
■ Rengimasis keistis (angl. preparation). Pagaliau apsisprendžiama keisti vartojimo elgesį ir įgyvendinti savo sprendimą per artimiausias 30 dienų. Alkoholį vartojantis asmuo gali netgi imti „žengti pirmuosius žingsnelius” elgesio keitimo linkme, pavyzdžiui, kartais bandyti nevartoti (Prochaska et al., 2004). Svarbiausia pagalba šiame etape esančiam žmogui – tai priimtinos, prieinamos, tinkamos ir veiksmingos keitimosi strategijos radimas (Mobilios paslaugos ypač ŽIV/ AIDS pažeidžiamam jaunimui. Specialisto žinynas, 2005).
■ Vykdomas keitimasis (angl. action) yra sprendimo realizacija: konkretūs poelgiai, veiksmai. Žmogus įveikia kliūtis, trukdančias jam keisti savo elgesį ir imasi veiksmų, kad įvyktų pokytis. Labai dažnai atrasta strategija žlunga ir asmuo grįžta į svarstymo stadiją, tačiau gali būti pasiektas ir sėkmingas perėjimas į kitą etapą, kurio tikslas – išlaikyti naująjį elgesį (Mobilios paslaugos ypač ŽIV/ AIDS pažeidžiamam jaunimui. Specialisto žinynas, 2005).
■ Pasikeitimo išlaikymas (angl. maintenance). Pagrindinis šio etapo tikslas yra palaikyti realizuotą elgesio pokytį ir užkirsti kelią atkryčiui. Manoma, kad sunkiausia susilaikyti nuo vartojimo elgesio pirmuosius šešis mėnesius. Čia ypač reikalinga kitų asmenų parama ir palaikymas. Dažnas ima lankytis savipagalbos grupėse, kuriose susitinkama su panašioje situacijoje atsidūrusiais žmonėmis. Taip sustiprinama motyvacija toliau nevartoti (Prochaska et al., 2004; Mobilios paslaugos ypač ŽIV/ AIDS pažeidžiamam jaunimui. Specialisto žinynas,
2005).
Anoniminiai alkoholikai (AA) kaip tik ir yra viena tokių savipagalbos grupių, kurios svarbiausias tikslas yra išlikti blaiviems ir padėti kitiems nuo alkoholio priklausomiems asmenims pasiekti blaivybę. Kiekviena tokia grupė yra demokratiška ir nepriklausoma. Vienintelis reikalavimas tapti šios grupės nariu yra noras pakeisti savo vartojimo elgesį ir nustoti gerti. Šios grupės taiko AA 12 žingsnių programą, pirmiausiai padedančią keisti požiūrį į alkoholio vartojimą bei skatinančią dvasinį augimą. Esminis AA principas yra tas, kad nevilties, izoliacijos, vienatvės ir kiti neigiami jausmai silpnėja, kai randamas dvasinis bendrumas su kenčiančiais dėl tos pačios priežasties (Bulotaitė, 2004).
Nepavykus išlaikyti pasikeitimą, t. y. vėl pradėjusius vartoti alkoholinius gėrimus, sugrįžtama į vieną ankstesnių elgesio keitimo etapų (Prochaska, DiClemente, Nocross, 1992; cit. pagal Demmel et al., 2004). Toks atkrytis gali būti susijęs su alkoholį vartojančių draugų spaudimu vėl vartoti ar netikėtos asmeninės problemos, kurios sutrikdo organizmo pusiausvyrą. Bet kokiu atveju, atkrytis yra toks dažnas, kad laikomas įprastu reiškiniu, nes naujų elgesio modelių išsaugojimas individualiame lygmenyje yra labai sudėtingas (Mobilios paslaugos ypač ŽIV/ AIDS pažeidžiamam jaunimui. Specialisto žinynas, 2005).
Analizuodami elgesio keitimo procesą, Prochaska ir DiClemente (1992) pabrėžia dar vieną svarbų konstruktą, gerokai padidinantį elgesio keitimo ir jo išlaikymo sėkmės tikimybę. Tai – adekvatus savo efektyvumo suvokimas – pasitikėjimas savimi įvairiose situacijose. Tyrimai rodo, kad palankiai savo efektyvumą vertinantys asmenys, pasitikintys savimi, dažniau išvengia atkryčio, sėkmingai įgyvendindami sprendimą keisti vartojimą bei išlaikydami tokį elgesį (Demmel et al., 2004; Prochaska et al., 2004).

Remiantis įvairių tyrimų rezultatais, visi anksčiau minėtieji procesai yra stipriau susiję su vienu konkrečiu alkoholio vartojimo elgesio keitimo etapu: pradinėse stadijose individai yra dažniau linkę naudoti kognityvines, emocines ir vertinimo strategijas, vėlesnėse – elgesio technikas (tokias kaip socialinis palaikymas, įsipareigojimas, pastiprinimas ar aplinkos valdymas). Pavyzdžiui, problemos nesuvokimo stadija labiausiai susijusi su sąmoningumostiprėjimu, dramatišku palengvėjimu ir pakartotiniu aplinkos vertinimu; svarstymo apie keitimąsi etapas – su pakartotiniu savęs vertinimu; rengiantis keistis, siekiama išlaisvinti savąjį „aš”; įgyvendinant sprendimą keisti vartojimo elgesį, dažniausiai stengiamasi užmegzti ar stiprinti palaikančius santykius, ieškoma būdų išlaikyti tokį elgesį ir kontroliuoti įvairius stimulus (tai būtent ir yra vieni svarbiausių AA grupių tikslų; Prochaska et al., 2004).
Šiame darbe ypatingas dėmesys skiriamas kognityvinėms ir vertinimo strategijoms -lūkesčių, susijusių su alkoholio vartojimu, formavimuisi.

1. 1. 3. Vartojimo elgesio keitimo modelio taikymo galimybės
Elgesio keitimo modelis (Prochaska, DiClemente, 1992) turi didelę taikomąją reikšmę alkoholio vartojimo intervencijos srityje (Davidson, 1998; cit. pagal Demmel, 2004). Tačiau čia susiduriama su keletu praktinių problemų: sunkumų su alkoholio vartojimu turintys asmenys neretai nėra tokie atviri kalbėti apie savo ketinimus keisti elgesį (kaip, pavyzdžiui, priklausomi nuo nikotino asmenys); jie dažnai neadekvačiai vertina problemos aktualumą, pervertina pasirengimą keistis, taip suteikdami specialistams nepakankamai informacijos apie savo būseną (McConnaughy et al., 1989; DiClemente, Hughes, 1990; cit. pagal DiClemente, Schlundt,
Gemmell, 2004).
Neretai kritikuojami ir elgesio keitimo proceso etapai. Kai kurių autorių jie laikomi pernelyg sąlyginiais ir ne visiškai aiškiais: kartais sunku nustatyti, kuriame elgesio keitimo etape individas esąs, nes visi etapai tarpusavyje susiję ir persipynę (Carey et al., 1999; Joseph, Breslin, Skinner, 1999; cit. pagal DiClemente, Schlundt, Gemmell, 2004). Pavyzdžiui, sprendimo priėmimas priskiriamas mąstymo apie permainas stadijai, kai asmuo įvertina elgesio keitimo privalumus ir trūkumus, bet apsisprendimo tvirtumas labai svarbus faktorius planuojant elgesį pasirengimo keitimuisi stadijoje bei pradedant įgyvendinti sprendimą vykdomo keitimosi metu (Prochaska et al., 1992; DiClemente, Prochaska, 1998; Connors, Donovan, DiClemente, 2001; cit. pagal DiClemente, Schlundt, Gemmell, 2004).
Siekiant nustatyti, kurioje stadijoje yra priklausomas nuo tam tikros medžiagos asmuo, sukurta keletas tyrimo metodų (pavyzdžiui, SOCRATES , URICA ar projektas MATCH), tačiau vėl susiduriama su problema tuomet, kai keli metodai to paties individo būseną vadina skirtingomis elgesio keitimo stadijomis (Belding, Iguchi, Lamb, 1996; Rothfleisch, 1997; Carey et al., 1999; Etter, Perneger, 1999; Joseph, Breslin, Skinner, 1999; cit. pagal DiClemente, Schlundt, Gemmell, 2004). Tikėtina, kad taip atsitinka dėl šių priežasčių:
■ sunkumų nustatyti vartojimo elgesio keitimo svarbiausią tikslą;
■ netinkamai sukonstruotų tyrimo metodų;
■ tiriamųjų nesąžiningumo, noro save pateikti iš geresnės pusės (tai gana paprasta padaryti, nes dauguma tyrimo metodų remiasi savianalize);
■ individo judėjimo iš vienos elgesio keitimo stadijos į kitą (priskyrimas tam tikrai stadijai yra labiau kintamas dalykas nei pastovi būsena; DiClemente, Schlundt, Gemmell, 2004).
Vis dėlto, J. O. Prochaska ir C. C. DiClemente transteorinis elgesio keitimo modelis (1992) yra vertinamas ir svarbus praktikoje, dirbant su priklausomybę turinčiais žmonėmis. Remiantis tam tikram etapui būdingais procesais, galima numatyti efektyvias intervencijos priemones, kurios paskatintų individą priimti sprendimą keisti vartojimo elgesį ir pradėti veikti. Dar vienas šio modelio privalumas yra tas, kad jame atsižvelgiama ir į tuos asmenis, kurie alkoholio vartojimą nelaiko problema. Tai gerokai padidina intervencijos galimybes (Prochaska
et al., 2004).

Taigi vyrų ir moterų alkoholio vartojimo elgesio keitimas atskleidžiamas keliais etapais pagal Prochaska, DiClemente transteorinį elgesio keitimo modelį (1992) – nesusimąstymu apie problemą, mąstymu apie permainas, rengimusi keistis, vykdomu keitimusi ir tokio elgesio išlaikymu. Kiekviename tokiame etape asmuo naudoja tam tikras elgesio keitimo strategijas; jam taip pat būdingi įvairūs įsitikinimai, susiję su alkoholio vartojimu. Būtent šie lūkesčiai arba individualus požiūris (platesniame kontekste) gali būti susijęs su vartojimo elgesio keitimo (ne)sėkme ir/ ar spartumu.
Toliau analizuojami asmens lūkesčiai, susiję su alkoholio vartojimu, kelių teorinių perspektyvų požiūriu.

1. 2. Lūkesčių, susijusių su alkoholio vartojimu, teoriniai modeliai

1. 2. 1. Socialinė – kognityvinė teorija (Bandura, 1977)
Socialiniu-kognityviniu požiūriu žmogaus elgesį tyrinėjo A. Bandura (1977). Socialinio išmokimo teorijos rėmuose jis analizavo įvairius psichologinius elgesio aspektus ir tokio elgesio pokyčius. Šiek tiek vėliau šią teoriją jis pervadino socialine – kognityvine teorija, labiau pabrėždamas kognityvinių veiksnių įtaką žmogaus elgesiui. Iš esmės Bandura (1977, 1986) teigė, kad asmuo tam tikro elgesio išmoksta modeliuodamas įvairias socialines situacijas – stebėdamas ir atkartodamas kitų asmenų atliekamus veiksmus (Wilhelmsen, 1997).
Alkoholio vartojimo kaip ir bet kurio kito elgesio modelių taip pat išmokstama. Vaiko požiūrį į alkoholinius gėrimus formuoja artimiausia aplinka – tėvai. Šiek tiek vėliau, paauglystės metu, įsitikinimus „pakoreaguoja” bendraamžiai, kurių lūkesčiai alkoholio atžvilgiu neretai yra kitokie nei tėvų. Paaugliai stebi draugų elgesį, „atranda” ir įvertina naujas teigiamas ir neigiamas vartojimo pasekmes, bando vartoti. Suaugusiųjų alkoholio vartojimui gali turėti įtakos taip pat draugų nuomonė ir/ar TV, interneto, alkoholinių gėrimų reklamų pateikiama patraukli informacija (Johson et al., 1990; cit. pagal Lo, Globetti, 2000; Goldan, Brown, Christiansen, 1987; cit. pagal Perez-Aranibar, Van de Broucke, Fontane, 2005).

Taigi alkoholio vartojimo elgesio (kaip ir bet kurio kito elgesio) išmokimas šios teorinės perspektyvos rėmuose stipriai susijęs ne tik su artimiausia socialine aplinka, bet ir kognityviniais procesais. Esminiais laikomi šie:
■ dėmesys (pvz., stebimi alkoholį vartojantys draugai);
■ išlaikymas atmintyje (pvz., teigiamų alkoholio vartojimo pasekmių prisiminimas, atgaminimas);
■ motorinis atgaminimas (pvz., eksperimentavimas su alkoholiu);
■ motyvacijos ar elgesio pastiprinimas (pvz., draugų raginimas vartoti alkoholį; Wilhelmsen, 1997).
Tyrimai rodo, kad intensyviai vartojant alkoholį, šie kognityviniai procesai automatizuojami, t. y. labiau priklauso nuo pasąmoningų kognicijų nei nuo išsakomų, labiau kontroliuojamų (Stacy, 1997; Deutsch, Strack, 2006; cit. pagal Houben, Wiers, 2007).
Veikiami tokių veiksnių formuojasi asmens lūkesčiai ir įsitikinimai. Socialiniame -kognityviniame teoriniame modelyje analizuojami dviejų tipų individo lūkesčiai:
■ lūkesčiai apie teigiamas ir neigiamas alkoholio vartojimo elgesio pasekmes (pvz., „Jei atsisakysiu alkoholio, draugai nebenorės su manimi bendrauti). Keletas tyrimų rodo, kad tokie lūkesčiai yra įtakojami normatyvinių įsitikinimų (įsitikinimų apie tai, ką mano asmeniui artimiausi žmonės) ir susiję su realiomis alkoholio vartojimo sukeltomis socialinėmis ¬emocinėmis ir įvairiomis bendruomenės problemomis (Fearnow-Kenny et al., 2001; Wood et al.,
2001);
■ lūkesčiai apie savo efektyvumą – įsitikinimai, kad jis/ ji sugebės sėkmingai atlikti tam tikrą veiksmą (pvz., visiškai atsisakyti alkoholinių gėrimų). Šie lūkesčiai yra tam tikras tarpinis faktorius tarp lūkesčių apie vartojimo elgesio pasekmes ir elgesį (Bandura, 1992; cit. pagal Wilhelmsen, 1997; Oei, Fergunsson, Lee, 1998; cit. pagal Perez-Aranibar, Van de Broucke, Fontane, 2005).
Šių lūkesčių sąsajos su alkoholio vartojimo elgesiu yra abipusės: lūkesčiai turi įtakos vartojimo elgesiui lygiai taip pat, kaip ir elgesys įtakoja įvairių lūkesčių, susijusių su alkoholio vartojimu, formavimąsi (Wilhelmsen, 1997). Dauguma tyrimų patvirtina šias sąsajas: su alkoholio vartojimu susiję lūkesčiai turi įtakos alkoholio vartojimo dažnumui ir kiekiui (Carey, 1995; cit. pagal Fearnow-Kenny et al., 2001). Stiprūs teigiami lūkesčiai alkoholio vartojimo atžvilgiu (pvz., alkoholis padeda man jaustis drąsesniu bendraujant su žmonėmis) ir silpni neigiami lūkesčiai (pvz., alkoholis verčia mane šiek tiek jaustis prislėgtam) turi įtakos intensyvesniam alkoholio vartojimui (Mooney, Fromme, Kivlahan, Marlatt, 1987; Colder, Chassin, Stice, Curran, 1997; cit. pagal Fearnow-Kenny et al., 2001).
Apibendrinant socialinę – kognityvinę teoriją, galima teigti, kad alkoholio vartojimo elgesiui yra svarbios tiek individualios asmenybės savybės, tiek kognityviniai procesai, tiek socialinė aplinka (Abrams, Niaura, 1987; cit. pagal O’Hare, 1998). Lūkesčiai, susiję su alkoholio vartojimu, yra išmokstami iš artimiausios socialinės aplinkos ir jos pastiprinami, o alkoholį vartojantis asmuo savo vartojimą suvokia selektyviai (dėl kognityvinių procesų) ir pastebi tik tai, kas patvirtina jo įsitikinimus apie vartojimą, visiškai ignoruojant priešingą informaciją (Perez-Aranibar, Van de Broucke, Fontane, 2005).

1. 2. 2. Lūkesčių, susijusių su alkoholio vartojimu, teorija (Goldman, Brown,
Christiansen, 1987)
Lūkesčių, susijusių su alkoholio vartojimu, teorija (Goldman, Brown, Christiansen, 1987) iš esmės grindžiama socialinės – kognityvinės teorijos principais, ypač pabrėžiant asmens lūkesčių alkoholio atžvilgiu įtaką vartojimo elgesiui. Čia lūkesčiais vadinami individualūs įsitikinimai apie galimas alkoholio vartojimo pasekmes elgesiui ir emocijoms (Leigh, 1989; cit. pagal Wilhelmsen, 1997). Manoma, kad būtent jie yra labiausiai susiję su asmens pasirinkimu vartoti alkoholį (Brown, 1985; Mooney, Fromme, Kivlahan, Marlatt, 1987; cit. pagal O’Hare, 1998). Keletas atliktų studijų rodo, kad asmens alkoholio vartojimo elgesio keitimas daugiausiai priklauso nuo turimų lūkesčių ir tik šiek tiek – (arba visiškai nepriklauso) nuo gydymo vaistais (Marlatt, Rohsenow, 1980; Hull, Bond, 1986; Laberg, 1987; cit. pagal Wilhelmsen, 1997).
Lūkesčių, susijusių su alkoholio vartojimu, teorinis modelis pateikiamas 3 paveiksle.

3 paveikslas. Lūkesčių, susijusių su alkoholio vartojimu, teorinis modelis.

Matyti, kad 3 paveiksle atskleidžiamame lūkesčių teoriniame modelyje išskiriamas ne tik lūkesčių faktorius, bet ir artimiausios individui socialinės aplinkos veiksniai. Kai kurie autoriai linkę pabrėžti lūkesčių ir socialinio konteksto (situacijos, kurioje vartojamas alkoholis) įtaką vartojimo elgesiui (Brown, 1985; Beck, Summons, 1983;|Bck”e€aJL’, 1991; Thombs et al., 1993; cit. pagal Holyfield, Ducharme, Martin, 1995).
Socialinės aplinkos faktorių akcentavimas šioje teorijoje yra panašus į socialinę -kognityvinę alkoholio vartojimo elgesio interpretavimo koncepciją: alkoholio vartojimo lūkesčiai formuojasi stebint tėvų, bendraamžių ir kitų asmenų gėrimo modelį, kultūrinius ritualus, gaunant informaciją per žiniasklaidos priemones ir remiantis asmenine patirtimi. Taigi lūkesčių formavimąsi lemia du procesai – socialinis išmokimas ir asmeninė patirtis, tačiau jie elgesį veikia per individualius lūkesčius (Bulotaitė, 2004). Tuo tarpu Banduros (1992) teorinėje perspektyvoje, alkoholio vartojimo elgesiui svarbūs faktoriai – individualios asmenybės savybės, kognityviniai procesai (lūkesčiai) ir socialinė aplinka – yra lygiareikšmiai.

Tyrimo rezultatų aptarimas

Atliekant tyrimą, siekiama nustatyti vyrų ir moterų lūkesčių, susijusių su alkoholio vartojimu, ir šio elgesio keitimo sąsajas. Įvairių lūkesčių alkoholio vartojimo atžvilgiu tyrinėjimui ir analizei literatūroje skiriama gana daug dėmesio. Čia domimasi tokių įsitikinimų kitimu priklausomai nuo amžiaus, lyties, alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių (dažnumo, suvartojamo alkoholio kiekio, piktnaudžiavimo atvejų dažnumo) ir kitų šalutinių faktorių. Manoma, kad jaunesni ir vyresni, vyrai ir moterys, dažniau ir rečiau alkoholį vartojantys žmonės skiriasi įvairiais lūkesčiais, susijusiais su suvokiama alkoholio nauda ar žala – įtampos mažinimu ir atsipalaidavimu, pasitikėjimo savimi ir savo jėgomis stiprinimu, efektyvesniais socialiniais santykiais ir pan. (Brown et al., 1980; Wallack, 1990; Leigh, Stacy, 2004; Lewis, 2005; York, Ross, 2006; ir kiti). Nėra pateikiama aiškių duomenų, kaip šie lūkesčiai susiję su asmens vartojimo elgesio keitimu. Manoma, kad alkoholį vartojantys ir tame jokių problemų nematantys asmenys linkę teigiamai vertinti alkoholio vartojimą, o neigiamų aspektų pastebėti mažiau ar išvis nepastebėti (George, McAfee, 1987; Holyfield, Durcharme, Martin, 1995). Nusprendę atsisakyti alkoholinių gėrimų asmenys dažniau akcentuoja vartojimo žalą socialinei, psichologinei ir/ ar fiziologinei individo gerovei (Connors, O’Farrell, Pelcovits, 1988; Anoniminiai alkoholikai, 1991).
Šiame darbe tyrinėjami vyrų ir moterų lūkesčiai, susiję su alkoholio vartojimu -teigiami bendravimo ir nuotaikos, kognityvinių ir motorinių funkcijų pokyčiai, pozityvesnis savęs vertinimas bei bendri neigiami pokyčiai – ir šių lūkesčių sąsajos su pasirengimu keisti vartojimo elgesį (nesusimąstymu apie problemą, mąstymu apie permainas, vykdomu keitimusi ar pokyčių išlaikymu, pagal Prochaska, DiClemente, 1992).
Tyrimo metu tikimasi, kad vyrai ir moterys skiriasi lūkesčiais, susijusiais su alkoholio vartojimu. Tačiau lyginant lūkesčių išreikštumo vidutinius įvertinimus, nustatyta, kad vyrai ir moterys panašiai linkę vertinti teigiamas alkoholio vartojimo pasekmes bendravimui ir nuotaikai, savęs vertinimui bei bendrąsias neigiamas pasekmes. Tik moterys labiau nei vyrai įsitikinusios, kad alkoholis padidina pažintinių ir motorinių funkcijų galimybes. Vadinasi, šis moterų lūkestis alkoholio vartojimo atžvilgiu išreikštas stipriau nei vyrų. Taigi patvirtinti hipotezę, teigiančią, kad vyrų lūkesčiai, susiję su teigiamomis alkoholio vartojimo pasekmėmis, išreikšti stipriau, o lūkesčiai, susiję su neigiamomis pasekmėmis, išreikšti silpniau nei atitinkami moterų lūkesčiai, nėra pagrindo. Galima būtų teigti, kad tokia išvada prieštarauja literatūroje minimiems dėsningumams: čia vis dėlto dominuoja požiūris, kad moterys labiau nei vyrai linkusios pastebėti, nurodyti daugiau neigiamų ir mažiau teigiamų alkoholio vartojimo pasekmių (Leland, 1984; Blume, 1986; Morisey, 1986; cit. pagal George, McAfee; 1987). Tačiau yra keletas studijų, kurių rezultatai rodo, kad vyrai ir moterys panašiai vertina didesnį pasitikėjimą savimi ar iškylančias bendravimo problemas vartojant alkoholį (Lo, Globetti, 2000), jie vienodai mano, jog alkoholio vartojimas padeda pagerinti nuotaiką, sumažinti įtampą (Ricciardelli, Williams, 1997).
Literatūroje taip pat teigiama, kad įvairūs vyrų ir moterų lūkesčiai yra glaudžiai susiję su alkoholio vartojimo patirtimi (Leigh, Stacy, 2004). Saikingai alkoholį vartojantys individai (ypač jo nevartojantys visiškai) labiau linkę manyti, kad vartojimas turi neigiamų pasekmių asmens psichologinei, socialinei ir fiziologinei gerovei (Brown, Chirstiansen, Goldman, 1987; Brown, Creamer, Stetson, 1987; cit. pagal Holyfield, Ducharme, Martin, 1995; Lo, Globetti, 2000). Tuo tarpu besigydantys nuo alkoholizmo vyrai ir moterys nuolat stengiasi stiprinti savo įsitikinimus apie alkoholio vartojimo žalą. Keleto tyrimų duomenimis, sugrįžti prie vartojimo yra linkę tie asmenys, kurių pozityvus mąstymas vartojimo atžvilgiu dėl tam tikrų priežasčių netikėtai sustiprėja (Eastman, Norris, 1982; cit. pagal Connors, O’Farrell, Pelcovits, 1988). Remiantis šiomis literatūroje pateiktomis tendencijomis, iškelta antroji tyrimo hipotezė: anoniminiams alkoholikams būdingi stipriau išreikšti neigiami ir silpniau išreikšti teigiami lūkesčiai, susiję su alkoholio vartojimu, nei alkoholį vartojantiems vyrams ir moterims.
Tyrimo rezultatai šią hipotezę patvirtina iš dalies. Nustatyta, kad anoniminiai alkoholikai (vyrai ir moterys) linkę turėti labiau išreikštus lūkesčius apie alkoholio vartojimo sukeliamus bendrus neigiamus pokyčius ir mažiau išreikštus lūkesčius apie didesnes kognityvines, motorines galimybes vartojant nei alkoholį vartojantys vyrai ir moterys. Tai atitinka užsienio studijų duomenis. Tačiau statistiškai patikimi skirtumai tarp anoniminių alkoholikų ir vartojančiųjų alkoholį asmenų lūkesčių, susijusių su teigiamomis vartojimo pasekmėmis bendravimui ir nuotaikai, nustatyti tik moterų grupėje. Be to, anoniminiai alkoholikai labiau nei alkoholį vartojantys vyrai ir moterys linkę tikėti, kad alkoholis padeda labiau pasitikėti savimi ir savo jėgomis. Taigi vienareikšmiškai teigti, kad anoniminiams alkoholikams būdingi stipriau išreikšti neigiami ir silpniau išreikšti teigiami lūkesčiai, susiję su alkoholio vartojimu, nei alkoholį vartojantiems vyrams ir moterims, negalima.
Tyrimo metu taip pat domimasi vyrų ir moterų lūkesčių, susijusių su alkoholio vartojimu, ryšiais su vartojimo elgesiu – vartojimo dažnumu, suvartojamo alkoholio kiekiu per vieną kartą ir girtumo dažnumu. Tikimasi, kad kuo stipresni lūkesčiai apie teigiamą ir silpnesni apie neigiamą alkoholio vartojimo poveikį, tuo vyrai ir moterys labiau linkę vartoti alkoholį. Įvairiais statistiniais metodais (koreliacijos koeficientais, dispersine analize ANOVA) tyrinėti ryšiai tarp minėtų kintamųjų gana įvairiapusiški. Nustatyta, kad stipriau išreikšti vyrų lūkesčiai apie teigiamą alkoholio vartojimo poveikį bendravimui ir nuotaikai susiję su dažnesniu girtumu; moterų girtumas nėra susijęs su tyrinėjamais lūkesčiais. Kuo daugiau moterys mąsto apie teigiamą poveikį bendravimui ir nuotaikai, tuo dažniau jos vartoja alkoholį. Be to, dažniau alkoholinius gėrimus vartoti yra linkusios moterys, kurios turi stipresnius lūkesčius apie pozityvesnį savęs vertinimą vartojant. Vyrų ir moterų suvartojamas alkoholio kiekis per vieną kartą nėra susijęs su lūkesčių išreikštumu.
Nors daugumos užsienio autorių darbuose gana ryškus įsitikinimas, kad vyrų ir moterų alkoholio vartojimo dažnumui ir kiekiui didelės įtakos turi subjektyvūs individų lūkesčiai (Brown, Chirstiansen, Goldman, 1987; Brown, Creamer, Stetson, 1987; cit. pagal Holyfield, Ducharme, Martin, 1995; Lo, Globetti, 2000; Leigh, Stacy, 2004), tyrimo rezultatų analizė patvirtinta tik kai kuriuos ryšius: neigiamus – tarp alkoholio vartojimo dažnumo ir bendrųjų neigiamų pokyčių vartojant, teigiamus – tarp vartojimo, girtumo dažnumo ir teigiamų pokyčių bendravimo, nuotaikos atžvilgiu, tarp moterų vartojimo dažnumo ir pozityvesnio savęs vertinimo. Tikėtina, kad sąsajos tarp kitų lūkesčių skalių ir vartojimo elgesio ypatumų nenustatytos dėl tyrimo metodo specifiškumo ar tyrimo metu nekontroliuotų šalutinių faktorių įtakos.
Būtent dėl panašių priežasčių, tikėtina, iš dalies patvirtinta ir ketvirtoji tyrimo hipotezė, teigianti, kad vyrų ir moterų lūkesčiai apie alkoholio vartojimą yra susiję su vartojimo elgesio keitimu (tikimasi, kad kuo silpnesni lūkesčiai apie teigiamą ir stipresni apie neigiamą alkoholio vartojimo poveikį, tuo vyrai ir moterys labiau linkę keisti vartojimo elgesį). Tyrimo rezultatai rodo, kad vyrų ir moterų pasirengimas keisti vartojimo elgesį (stadija, kuriai priskiriamas elgesys – nesusimąstymui, mąstymui apie problemą, vykdomam keitimuisi ar naujojo elgesio išlaikymui) yra teigiamai susijęs su lūkesčiais apie teigiamus bendravimo, nuotaikos ir savęs vertinimo pokyčius bei neigiamus bendruosius pokyčius vartojant. Išimtis nustatyta tik moterų atveju: kuo jų lūkesčiai apie neigiamus vartojimo aspektus stipresni, tuo mažiau jos linkusios keisti vartojimo elgesį (neigiamas ryšys). Iš esmės tai reiškia, kad kuo vyrai ir moterys labiau linkę į minėtuosius lūkesčius (išskyrus moterų lūkesčius apie neigiamus vartojimo aspektus), tuo toliau jų vartojimo elgesio keitimas yra pažengęs link naujojo elgesio. Analizuojant vartojimo elgesio keitimo sąsajas su vyrų ir moterų lūkesčiais apie didesnes kognityvines ir motorines galimybes, nustatyta tik tendencija, kad šie lūkesčiai išreikšti stipriau, tuo mažiau vyrai ir moterys linkę keisti savo elgesį.
Tokie tyrimo rezultatai ne visiškai atitinka negausiai literatūroje patiekiamus dėsningumus. Keleto kitų autorių duomenimis, vartojimo elgesį keičiantys asmenys labiau nei nesusimąstantieji apie problemą linkę turėti teigiamus ir mažiau – neigiamus lūkesčius alkoholio vartojimo atžvilgiu (Connors, O’Farrell, Pelcovits, 1988); Malhotra, Malhotra, Basu, 1999). Tyrimo metu gautos kelios (ne visos) statistiškai reikšmingos sąsajos, atitinkančios užsienio tyrimų išvadas: tai – ryšiai tarp pasirengimo keisti vartojimo elgesį ir lūkesčių, susijusių su teigiamu alkoholio vartojimo poveikiu bendravimui, nuotaikai ir savęs vertinimui.
Taigi apibendrinant tyrimo rezultatus, galima teigti, kad vyrų ir moterų alkoholio vartojimo ypatumai ir tokio elgesio keitimas (ar pasirengimas jį keisti) yra susiję su kai kuriais tyrinėtais lūkesčiais apie bendruosius neigiamus pokyčius ir teigiamą įtaką bendravimui, nuotaikai, savęs vertinimui, kognityvinėms ir motorinėms funkcijoms. Kai kurių iš šių sąsajų atveju nustatyti teigiami, kitų – neigiami ryšiai. O trečiųjų – jokios statistiškai reikšmingos koreliacijos nebuvo rastos. Gali būti, kad vyrų ir moterų alkoholio vartojimo elgesio keitimui didelės įtakos turi kiti, tyrimo metu netyrinėti psichosocialinės ar fiziologinės aplinkos aspektai (pavyzdžiui, artimiausių individui žmonių lūkesčiai alkoholio atžvilgiu, artimiausios socialinės aplinkos bendravimo būdas ir pan.).
Siekiant atsakyti į šiuos klausimus, būtini tolimesni šios srities tyrinėjimai.

IŠVADOS
1. Vyrų ir moterų lūkesčiai apie alkoholio teigiamą įtaką bendravimui, nuotaikai, savęs vertinimui ir bendrus neigiamus pokyčius vartojant yra panašūs. Moterys labiau nei vyrai linkusios manyti, kad pavartojus alkoholio pagerėja asmens kognityvinės ir motorinės galimybės.
2. Anoniminiams alkoholikams labiau nei alkoholį vartojantiems vyrams ir moterims būdingi lūkesčiai apie neigiamus alkoholio vartojimo aspektus ir teigiamus pokyčius savęs vertinime, bet mažiau būdingi lūkesčiai apie teigiamą alkoholio vartojimo poveikį kognityvinėms ir motorinėms funkcijoms. Anoniminės alkoholikės (moterys) yra labiau linkusios tikėti, kad alkoholio vartojimas palengvina bendravimą ir pakelia nuotaiką (vyrų atveju tokie dėsningumai nenustatyti).
3. Kuo moterų lūkesčiai apie teigiamą alkoholio poveikį bendravimui, nuotaikai bei savęs vertinimui stipriau išreikšti, tuo moterys alkoholinius gėrimus linkusios vartoti dažniau.
4. Suvartojamo alkoholio kiekis vyrų ir moterų grupėse nėra susijęs su lūkesčiais apie alkoholio vartojimo pasekmes.
5. Dažniau pasigerti linkę tie vyrai, kurie turi stipriau išreikštus lūkesčius, susijusius su teigiamu vartojimo poveikiu bendravimui ir nuotaikai.
6. Kuo stipresni vyrų ir moterų lūkesčiai apie teigiamą alkoholio vartojimo poveikį bendravimui, nuotaikai ir savęs vertinimui bei apie neigiamus pokyčius vartojant, tuo jie labiau linkę keisti savo vartojimo elgesį.

REKOMENDACIJOS
1. Suteikti teisingą informaciją, atsižvelgiant į suvartotą alkoholio kiekį, apie alkoholio poveikį pažintinėms (pvz., suvokimui) ir motorinėms (pvz., lėtėja reakcija į dirgiklį) funkcijoms. Ir koreaguoti klaidingus įsitikinimus apie motorinių ir kognityvinių funkcijų pagerėjimą išgėrus alkoholio. Atkreipti dėmesį į individualius skirtumus (toleranciją alkoholiui).
2. Išmokyti skaičiuoti išgertą alkoholio kiekį ir skatinti neviršyti PSO rekomenduojamų 1-2 standartinių alkoholio vienetų vieno gėrimo metu.
3. Dirbantiems su moterimis Anoniminių alkoholikų grupių narėmis stiprinti jų teigiamą savęs vertinimą atsietai nuo alkoholio vartojimo ir ugdyti įvairesnius ar įvairesnėse situacijose bendravimo įgūdžius, mokyti emocinės įtampos įveikos būdų.

Darbo autorius: E. Černiauskienė
Atsisiųsti pilną darbą alkoholio-vartojimas